Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teikia informaciją apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus, nustatytus rinkos kontrolės ar importo kontrolės metu, vykdydama oficialią importuojamų bei rinkai tiekiamų maisto produktų ir pašarų kontrolę.
Listeriozės pavojus ir prevencija
Potogeniniai mikroorganizmai Listeria monocytogenes visai neseniai nustatyti 2024. 08. 22 “ Lašišos gabalėliai su svogūnu” iš Latvijos. Primename skelbiamą informaciją VMVT apie šios bakterijos pavojingumą, bei apie tai, kad būtina laikytis savikontrolės programos taisyklių.
Listeriozė - gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites.
Listeria monocytogenes bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali tarpti ir daugintis 4 - 6 laipsnių temparatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6 - 20 % druskos tirpale, piene, vandenyje. Kaitinamos 62° C temperatūroje žūva per 35 minutes. Veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 2 - 15 parų.
Listeriozės sukėlėjo rezervuaras ir infekcijos šaltinis - laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje. Užsikrėtimas maistu yra pagrindinis listeriozės plitimo būdas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas be pakankamo šiluminio paruošimo. Kadangi gyvūnai dažniausiai yra bakterijų nešiotojai, todėl tokių gyvūnų mėsa, pienas ir jų produktai gali būti infekcijos šaltiniu. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant. Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu. Aprašyti užsikrėtimo atvejai oro lašiniu būdu apdorojant gyvūnines žaliavas - vilną, šerius, plunksnas.
Daugiau informacijos galima rasti PROFEL gairėse dėl listerijų, 2020 m. lapkričio mėn., kurių1.3.p. nurodoma , kad “ Listeria monocytogenes Nors bakterija L. monocytogenes tebėra laikoma zoonozės sukėlėja, ji yra labai paplitusi gamtoje ir maisto perdirbimo aplinkoje. Jos aptinkama dirvožemyje, augmenijoje, nuotekose, vandenyje, pašaruose, taip pat sveikų gyvūnų ir žmonių išmatose. Į maisto perdirbimo aplinką ji gali patekti su tiekiamomis žaliavomis ar dėl darbuotojų ir įrangos judėjimo. L. monocytogenes kolonijos geba sudaryti biologinę plėvelę ant maisto perdirbimo įrenginių ir su maistu besiliečiančių (ar nesiliečiančių) paviršių. Dėl netinkamai atliekamų valymo ir dezinfekavimo darbų ši bakterija gali ilgai išlikti maisto perdirbimo aplinkoje. L. monocytogenes aptikta įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip šviežia ir greitai užšaldyta mėsa, virtos mėsos gaminiai, rūkyta žuvis, žalias pienas, (minkštas) sūris, ledai, firminės salotos, šviežios ar minimaliai apdorotos daržovės ir t. t. (Uyttendaele et al., 2018; EFSA ir ECDC, 2018). L. monocytogenes yra gramteigiama, nesudaranti sporų, lazdelės formos (0,5 μm pločio ir 1-2 μm ilgio) bakterija, fakultatyvinis anaerobinis organizmas. Jai palankiausia yra 30- 37 °C temperatūra, tačiau ji geba augti labai įvairios temperatūros (nuo 1 iki 45 °C) sąlygomis. Ši šalčiui atspari bakterija gali išgyventi ir net augti šaldymo temperatūroje. Tai yra neigiamam aplinkos poveikiui itin atsparus organizmas, gebantis išlikti ar daugintis labai įvairiomis nepalankiomis sąlygomis (aplinkos pH 4,6-9,4, optimalus lygis 7,0, vandens aktyvumo (aw) minimalus lygis 0,92), nors šių bakterijų kiekio 6 log sumažinimą galima pasiekti pasterizavimu (2 min.
Reikalavimai žuvies tvarkymui ir prekybai
Žvejai yra pagrindiniai žaliojo kurso įgyvendinimo dalyviai. „Nuo lauko iki stalo“ - vienas iš pagrindinių tikslų ateinančiame finansavimo periode keliamas žvejams gamintojams jų strategijose.
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimais siekiama sumažinti administracinę naštą gyvūninio maisto tvarkymo subjektams, mažais kiekiais gaminantiems ir tiekiantiems gyvūninio maisto produktus tiesiogiai galutiniams vartotojams ar mažmeninės prekybos subjektams, užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009, ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/355, nurodytų tikslų įgyvendinimą, supaprastinant reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo ir reglamento (EB) Nr.
Reikalavimai taikomi tiesiogiai galutiniams vartotojams, ar mažmeninės prekybos subjektams (žvejybos įmonėms), kurie iš mažais kiekiais gaminančių (t.y. 5. turi užtikrinti, kad žvejybos laivas būtų įrengtas taip, kad žuvys, išskyrus tas, kurios laikomos gyvos, būtų kuo skubiau atšaldomos tirpstančio ledo temperatūroje (neatšaldytos gali būti ne ilgiau kaip 8 val. nuo sugavimo).
Maisto produktų ženklinimas
Pagrindinis teisės aktas, nustatantis bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, yra 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.
Maisto verslo operatoriaus pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas (Pvz.: UAB “Kablys”, Pakalnė g.
Pakuočių rūšiavimas ir utilizavimas
Produktų pakavimui ar pateikimui gali būti naudojamos tik sąlyčiui su maistu tinkamos medžiagos ir gaminiai.
Svarbu tinkamai rūšiuoti pakuotes:
- Stiklo konteineris: metamos stiklinės pakuotės (buteliai, indai, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos). Nemesti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius.
- Popieriaus konteineris: metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės (laikraščiai, žurnalai, kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai, popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės). Nemesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus.
- Plastiko konteineris: keliauja visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės (plastikiniai buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų, TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai, metaliniai dangteliai, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalines atliekas). Nemesti dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų, aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Prieš pašalinant pakuotes, buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išskalauti. Plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP.