Odos apdirbimas žinomas kaip vienas seniausių amatų pasaulyje, menantis žmonių atsiradimą. Senųjų civilizacijų gyventojai beveik viską gamindavo iš gyvulių odos. VIII-VII a. pr. Kr. istoriniai šaltiniai nurodo odininkų organizacijų buvus dar senovės Graikijos ir Romos civilizacijose. Ypač odos dirbiniai plito karių aprangoje. 2 tūkst. pr. Kr. senovės Egipte iš odos buvo gaminami drabužiai, jų elementai, apavas, patiesalai, valtys ir indai skysčiams. 1 tūkst. pr. Kr. Indijoje oda buvo įrišamos knygos. Ankstyvaisiais viduramžiais odos dirbiniai plito germanų gentyse, Rytuose, Šiaurės Azijoje, Amerikoje ir Ispanijoje. Nuo X a. Vakarų Europoje kūrėsi odininkų cechai.
Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, Lietuvos gyventojai išdirbtą odą naudojo jau pirmaisiais amžiais po Kristaus. Mūsų protėviai, kad apsaugotų kojas nuo šalčio ar drėgmės, jas apvyniodavo odos gabalėliais. Patobulėjus odos apdorojimui, atsirado puošnesnių jos dirbinių. Vilniaus Žemutinės pilies ir senojo Arsenalo teritorijoje aptikta XII-XIII a. apavo, odinių pakinktų liekanų. Kai kuriuos gaminius mini XIII a. pabaigos Eiliuotoji Livonijos kronika. Lietuvos Metrika, Valakų nuostatai ir kiti šaltiniai liudija, jog amatininkų odininkų buvo kiekviename dvare, kaime ir mieste. Labai daug šio amato meistrų buvo Vilniuje. Žinoma, kad XV a. pabaigoje Vilniuje odininkai buvo susibūrę į gildiją. Didžiausią odos dirbinių dalį sudarė apavas. Kaime būdavo siuvamos paprastos naginės. O miestiečių apavas buvo įmantresnis, jo formoms turėjo įtakos to laikotarpio dailės stilius. Puošnūs buvo X-XIII a. karvedžių ir žymesnių karių diržai. Nuo XIV-XV a. oda įrišinėtos knygos, to pradininkai - pranciškonų ir bernardinų vienuoliai.
Odos apdirbimo procesas
Odininkų tikslas - nudirtą kailį apdirbti išsaugant natūralias ir tik jai būdingas savybes. Odiniams dirbiniams dažniausiai naudojama perdirbta naminių (karvių, kiaulių, avių, ožkų ir arklių) gyvulių bei laukinių (elnių, stirnų, briedžių) gyvūnų oda. Taip pat populiaru apdirbimui naudoti roplių ir žuvų odą.
Natūralios odos medžiagos iš žvėries kailio gaminimo procesas yra labai ilgas ir reikalaujantis kruopštumo. Gauta oda išvaloma, ištempiama, išlyginama, išdžiovinama ir išmirkoma. Odos apdirbimo būdų yra labai daug. Tai priklauso nuo kailių ir naudojamų cheminių medžiagų bei priemonių. Apdirbimo procesas vyksta trimis etapais: paruošiamasis, rauginimo, apdailinimo. Kiekvieno etapo metu atliekama daugybė fizinių ir cheminių operacijų. Paruošiamojo etapo metu panaikinami plaukeliai, riebalų sluoksnis ir kt.
Rauginimas - rūgimas arba apdorojimas rauginėmis medžiagomis. Tai pats svarbiausias etapas, nes po jo oda įgauna atsparumą ir tampa panašesnė į paruoštą natūralią odą. Esti nemažai rauginimo būdų. Pagrindiniai - augalinio rauginimo ir chromo. Kiti: cirkonio, sintetinimo, aliuminio, riebalinimo, kombinuotas. Apdorojant odą augalinio rauginimo būdu naudojamos augalinės medžiagos, kurios yra medienoje, žievėje ir ąžuolo, gluosnio, maumedžio ir kt. lapuose. Dėl to tai yra aukščiausios kokybės visiškai natūrali oda. Nors augalinio rauginimo procesas užtrunka ilgesnį laikotarpį, bet tokia oda yra ypač vertinama dėl natūralumo ir gyvybingumo.
Apdailinimo etapo metu oda įgauna galutinę išvaizdą ir savybes. Svarbesnės natūralios odos savybės: elastingumas, pralaidumas orui, standumas, patvarumas, šilumos laidumas.
Yra įvairios paskirties natūralios odos rūšių: baldinė, drabužinė, automobilinė, galanterinė, avalyninė, egzotiška. Baldinė oda. Didesnio pločio oda gaminama iš viso didelių gyvūnų kailio pagal griežtus patvarumo reikalavimus. Drabužinė oda. Ji yra minkšta ir lygi. Šiai odos medžiagai pagaminti keliami aukščiausi reikalavimai organoleptikai ir estetiškumui. Šiuolaikinė gamyba yra tokia, jog pagaminama įvairiausių spalvų ir raštų odų.
Automobilinė oda. Natūralios odos automobilio salonas - mėgstantiems prabangą. Ši oda privalo būti itin patvari ir atspari: temperatūrų kaitoms, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams. Ji negali plyšti ar nusidėvėti. Galanterinė oda. Tokiai odai apdirbamas galvijų ir kiaulių kailis. Gaminami diržai, rankinės ir įvairūs odiniai aksesuarai. Tai kieta oda, kuri skiriasi patikimumu ir maksimaliu atsparumu nusidėvėjimui. Avalyninė oda. Kiekvienai avalynės daliai naudojama skirtinga oda. Viršutinėje dalyje natūralios odos medžiaga turi būti minkšta, pralaidi orui ir tampri. Tačiau apatinėje avalynės dalyje privalo būti kieta - sunkiai sulenkiama ir suspaudžiama. Tokia oda gaminama iš galvijų, kupranugarių, kiaulių ir arklių kailio. Atsižvelgus į naudojimo specifiką kailis yra apdirbamas atitinkamu būdu, kad oda būtų kuo atsparesnė drėgmei ir mechaniniams pažeidimams. Viduje yra labai plona pamušalinė oda.
Žuvies odos apdirbimas
Egzotiška oda - ypatinga ir labai brangi. Tai reptilijų, žuvų ir egzotinių gyvūnų oda. Dabar ypač vertinama ungurio oda. Dėl to, jog patvaresnė nei karvės. Be to labai švelni ir minkšta - vis norisi paliesti, o raštas ir spalvos džiugina akis.
Žuvies odos gamyba iš lašišų, ešerių bei menkių „Atlantic Leather“ užsiima nuo 1994 metų. „Žuvies kvapas dingsta pradiniuose gamybos etapuose, o jau paruošto produkto kvapas toks pat kaip bet kokios kitos odos“, - pasakoja p. Šiandien „Atlantic Leather“ aptarnauja tokius Europos mados namus kaip „Jimmy Choo“, „Ferragamo“ bei „Dior“. „Iš tiesų žuvies oda yra 9 kartus patvaresnė nei tokio pat storio karvės oda. Taip yra dėl to, kad pluoštas, iš kurio sudaryta žuvies oda, kryžiuojasi tarpusavyje. Auganti žuvies odos gamyba taip pat galėtų sumažinti gyvačių ir krokodilų odos paklausą, kurios gamyba kenkia nykstančioms žuvims.
Odininkystės amatas Lietuvoje šiandien
XIX a. pabaigoje Lietuvoje odininkystę pradėjo stelbti pramoninė odos gamyba. Tačiau šio amato meistrai teigia, kad pamirštas amatas vėl populiarėja. Klientai vis dažniau kreipiasi prašydami atnaujinti bibliotekos knygų viršelius, įrišti albumus. Šiuo metu Lietuvoje yra 8 sertifikuoti odininkystės amatininkai, kurie daugiausia užsiima krepšių ir diržų gamyba. Natūrali oda - patvari ir ilgaamžiška gyvulinės kilmės medžiaga. Ji gaminama apdirbant gyvulių odą atitinkama technologija ir yra naudojama jau nuo senovės laikų.