Arbata - tai ne tik šiltas puodelis rankose šaltą vakarą. Tinkamai pasirinkta ji gali raminti nervus, stiprinti imunitetą, gerinti virškinimą ar net prisidėti prie kokybiško miego. Tačiau kaip nepasiklysti tarp gausybės pavadinimų, spalvų ir pažadų? Kuri arbata iš tiesų sveika, o kuri - tik išmoningas marketingas?

Nuo senovės laikų žmonės visame pasaulyje naudojo įvairias žoleles, siekdami gydyti įvairias sveikatos problemas ir stiprinti organizmo atsparumą. Žolelių arbatos yra ne tik gėrimas, bet ir natūralus sveikatos šaltinis, kuris per daugelį metų buvo vertinamas dėl savo gydomųjų savybių.

Žolelių arbatų nauda sveikatai

Jau tūkstančius metų žmonės naudoja įvairias žoleles gydymui, organizmo stiprinimui ir ligų prevencijai. Augalai gali turėti įvairių gydomųjų savybių, įskaitant priešuždegimines, antivirusines, raminančias ir detoksikuojančias. Mūsų protėviai nuo seno naudojo įvairias žoleles, randamas gamtoje, kaip sveikatos šaltinį ir sveikatinimo priemonę nuo įvairių negalavimų.

• Kepenys: Pasak žolininkės Jolantos Wittib, viena iš natūralių priemonių, galinčių padėti kepenims atsistatyti ir stiprėti, yra margainis. Margainis - tai augalas, kuris jau šimtmečius naudojamas kepenims, virškinimo sistemai ir odai. Sunkiai virškinamas maistas, vakarėlis su daugybe gėrimų ar kitos kepenų problemos? Jei norite, kad kepenys funkcionuotų kuo geriau, verta pasirūpinti šio augalo atsargomis.
• Imunitetas: Žiemos metu, kai mūsų organizmas susiduria su šalčiu, sumažėjusia saulės šviesa ir dažniau pasitaikančiais virusais, svarbu pasirūpinti sveikata ir imunitetu. Stiprus imunitetas padeda apsisaugoti nuo ligų, kurių daugelis labai bijo - žolininkė pataria, kokius produktus valgyti ir kokios žolelės gali padėti stiprinti imunitetą.
• Smegenys: Teigiama, kad vaistažolės gali padėti sutvarkyti daugybę sveikatos bėdų - žolininkė dalijasi, kokios žolelės yra naudingos smegenims.
• Peršalimas: Peršalimas - tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus.
• Stresas: Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją.

Populiarios žolelių arbatų rūšys ir jų savybės

• Raudonėlių žolė ir dobilų žolė: Vienos tokių žolelių - raudonėlių žolė ir dobilų žolė. Abi jos - aukso gysla sveikatai, nors apie poveikį daugelis ir nežino.
• Bergenijos arbata: Ar kada nors girdėjote apie bergenijos arbatą? Ne? Visai nesistebime - Lietuvoje ji nėra labai populiari.
• Lakišių arbata: Lakišius - Lietuvoje plačiai paplitusi ir gana žinoma piktžolė. Lakišių arbata nuo seno žinoma ir naudojama dėl savo gydomųjų savybių.
• Meškauogių arbatomis: Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais.
• Šaltalankis: Daugelis žino, kad šaltalankių uogose yra daug žmogaus organizmui reikalingų mineralų.
• Kiaulpienės: Anot jo, tai išties puikus diuretikas. Tik atminkite: kaip ir vartojant kitas vaistažoles, po septynių dienų reikėtų daryti trijų dienų pertrauką. Šis laiko tarpas reikalingas tam, kad nereikėtų didinti dozės.
• Asiūklis: Asiūklis, pasak vaistininko M. „Dirvinio asiūklio yra 8-9 rūšys. Dirvinis asiūklis nuo senų senovės vartojamas ir šlapimui varyti, ir sergant inkstų ligomis, netgi kaip apsaugantis nuo inkstų akmenligės. Jį pasmulkinus galima tiesiog ruošti arbatą.
• Dilgėlė: Dilgėlė - tiesiog vitaminų karalienė. Dilgėlių rasti lengva - jeigu įsidilginai, tai tikrai žinai, kad radai dilgėlę. Pasak M. Lasinsko, dilgėlę galima vartoti įvairiomis formomis, svarbu, kad per dieną gautume 5 gramus džiovintos arba 25 gramus šviežios dilgėlės.

Kaip tinkamai paruošti žolelių arbatą

Marius rekomenduoja, jei yra galimybė, patiems auginti vaistažoles, iš kurių gaminsite arbatą. Geriausiai veikia tos vaistažolės, kurios yra užaugintos su meile ir rūpesčiu jūsų pačių. Augalas jaučia emocijas, tad jei auginote jį su teigiamomis emocijomis, jis atiduos visa, ką turi geriausio.

Arbatą galima paruošti keliais būdais:

1. 1-2 arbatinius šaukštelius smulkintos žaliavos užpilkite stikline karšto vandens, svarbu, kad jis būtų ne verdantis, nes iš tokio vandens burbuliukų pavidalu išeina visas deguonis. Uždengę palaikykite 10-15 min. ir gerkite 2-3 kartus per dieną.
2. Arba galite paimti trimis pirštais žiupsnelį sudžiovintų žolelių, įberti į termosą ir, užpylus kūno temperatūros stikline vandens, brinkinti apie 1 val. Jeigu tai šaknys ar žievės, tuomet laikykite per naktį. Šią arbatą vartokite kelis kartus per dieną, geriausiai 30 min. prieš valgį (esant jautriam skrandžiui - 1 val. po valgio).
3. Retesnis arbatos paruošimo būdas - fermentavimas. Šiuo būdu galima paruošti arbatą iš juodųjų serbentų, obelų, žemuogių, braškių, gervuogių, vyšnių, slyvų, gauromečio lapų.

Kada ir kaip rinkti vaistažoles arbatai

Pasak vaistininkės, pievų išsaugojimui visų pirma reikėtų pasitelkti žmonių norą ir gerą valią, daugiau dėmesio skiriant šviečiamajai aplinkosauginei politikai. Seniūnijų ir saugomų teritorijų specialistai, kurie pažįsta vietinę gamtą, galėtų ir žiemos, ir vasaros metu organizuoti seminarus, pasikviesti tam tikros paupio ar miškų zonos žmones ir jiems paaiškinti, kokius turtus jie turi ir kaip juos reikėtų pasaugoti.

Birželis iki Joninių arba Rasos šventės nuo seno buvo pagrindinis vaistažolių rinkimo metas. Iki Joninių surenkame tuos augalus, kurie tuo metu žydi. Vienas nuostabus į Lietuvą atkeliavęs augalas yra šeivamedis. Taip pat mes su komanda dabar intensyviai renkame beržų lapus.

Vaistažoles reikia rinkti saulėtą dieną, kad jos būtų sausos, mat surinkus šlapias jos pradės pelyti. Taip pat vaistažoles geriausia rinkti jų žydėjimo pradžioje. Kai kurias vaistažoles reikia rinkti anksti pavasarį - pavyzdžiui, dilgėlę, kiaulpienę. Šiuo metu gamtoje galima rasti ežiuolę, vaistinių medetkų, pelkinę vingiorykštę, raudonėlį, levandų, citrinžolę. Rudenį pašnekovė rekomenduoja rinkti erškėčių, šermukšnių uogas, kurias galima džiovinti ir po to pagaminti arbatas. Vėlyvą rudenį galima išsikasti įvairių maistingų šaknų.

Žoliauti reikėtų eiti po vieną, be pagalbininkų. Žoliautojas turėtų atsikelti kuo anksčiau ryte, su niekuo nesikalbėti. Skinant kalbinti tik skinamus žolynus. Vienu metu galima skinti tik vienos rūšies žolynus. Nuskintus vienos rūšies augalus suvynioti į medžiagos gabalėlį ir tik tada jau skinti kitos rūšies žolyną.

Žolynai paskleidžiami ant plono, nespalvoto popieriaus. Marius rekomenduoja, jei yra galimybė, patiems auginti vaistažoles, iš kurių gaminsite arbatą. Geriausiai veikia tos vaistažolės, kurios yra užaugintos su meile ir rūpesčiu jūsų pačių. Augalas jaučia emocijas, tad jei auginote jį su teigiamomis emocijomis, jis atiduos visa, ką turi geriausio.

Atsargumo priemonės ir galimas šalutinis poveikis

Renkant vaistažoles galima ir apsirinkti, tad pašnekovė pataria prieš einant žoliauti pasidomėti žolelėmis, pasiimti knygą, o gal net ir atsisiųsti programėlę, kuri padeda atpažinti augalus. „Prisimenu vieną pavyzdį. Yra meškinis česnakas, pavasarį jis labai vertingas ir tikra vitaminų bomba, ir yra pakalnutė. Jei nematome žiedyno, jų lapus galima sumaišyti ir netgi apsinuodyti“, - sakė E. Kaškelienė.

Svarbu paminėti, kad pušys nėra toks jau nekaltas augalas, kurį būtų galima vartoti kasdien neribotais kiekiais. Jų spygliuose, o ypač pumpuruose, gausu eterinių aliejų ir dervų, kurios gali sudirginti skrandį. Todėl pušų preparatus, ypač iš pumpurų, reiktų vartoti saikingai“, - į aktyvias veikliąsias medžiagas dėmesį atkreipia žolininkė Kristina.

Taigi sumaišyti augalus ir apsinuodyti - tikrai įmanoma. „Lietuvoje yra daug nuodingų augalų. Pavasarį yra žalčialunkis, viliojantis žmones gražiais žiedeliais, tačiau jis labai nuodingas, jo net negalima liesti. Kaip ir dėmėtoji mauda, labai panaši į krapą. Nuo jos irgi galima stipriai apsinuodyti“, - sakė pašnekovė.

Augalus reikėtų rinkti švarius, nepažeistus kenkėjų lapus ar žiedynus. Pažeistas dalis reikėtų pašalinti ir nenaudoti. Taip pat pašnekovė ragina neprisiskinti augalų per daug, kad nebūtų pakenkta gamtai. Einant žoliauti reikėtų pasiimti žirkles, kad būtų galimanukirpti augalą, o ne draskyti visą krūmą, kaip, pavyzdžiui, dažnai įvyksta su čiobreliais.

---