Natūralios priemonės tampa vis svarbesnės šiuolaikiniame sveikatos kontekste, o vaistai ne visada yra vienintelis kelias. Žolelės cholesterolio mažinimui lengvai įtraukiamos į kasdienybę - kaip arbata, užpilas ar papildas. Kai kurios iš jų mažina MTL lygį, kitos gerina kraujotaką ar skatina riebalų skaidymą. Šių žolelių poveikis kaupiamasis - geriausi rezultatai pasiekiami jas vartojant reguliariai. Natūralios žolelės veikia lėčiau nei vaistai, tačiau jų poveikis - tvaresnis ir švelnesnis organizmui.

Žolelės, padedančios mažinti cholesterolį

1. Liucerna

Liucerna - viena iš maistingiausių žolelių, pasižyminti giliomis šaknimis, kurios iš dirvožemio surenka vertingas mineralines medžiagas. Liucernos lapuose gausu saponinų - medžiagų, kurios mažina blogojo (MTL) cholesterolio įsisavinimą. Liucerna vartojama įvairiomis formomis: džiovintų lapų arbata, kapsulėmis ar milteliais. Šią arbatą rekomenduojama gerti 2 kartus per dieną - ryte ir vakare. Kursas gali trukti 2-3 savaites, po to daroma pertrauka.

2. Kiaulpienė

Kiaulpienė - tai ne tik pievų grožis, bet ir vertingas vaistinis augalas. Veikliosios medžiagos, esančios kiaulpienėje, padeda reguliuoti tulžies išsiskyrimą ir skatina cholesterolio šalinimą per virškinimo sistemą. Naudojimui tinka tiek lapai, tiek šaknys. Gerkite po puodelį 2-3 kartus per dieną, ypač po valgio. Kursas trunka iki 3 savaičių.

3. Gyslotis

Gyslotis - dar vienas dažnai nepastebimas augalas, kuris turi išskirtinę vertę sveikatai. Jo sudėtyje esantis tirpusis skaidulinis junginys, vadinamas gleivėmis, padeda „surinkti“ cholesterolio perteklių ir pašalinti jį iš organizmo per žarnyną. Gyslotis dažniausiai naudojamas kaip arbata - tiek šviežias, tiek džiovintas. Šią arbatą rekomenduojama gerti 1-2 kartus per dieną, ypač po valgio.

4. Žalioji arbata

Žalioji arbata nuo seno laikoma gėrimu, kupinu sveikatą stiprinančių savybių. 2020 m. žurnale „Nutrition Journal“ paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad žaliosios arbatos gėrimas gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų, vadinamų bloguoju cholesteroliu, ir bendrojo cholesterolio kiekį. „Žaliosios arbatos vartojimas sumažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir bendrojo cholesterolio kiekį, bet ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio ar trigliceridų kiekį normalaus svorio asmenims ir tiems, kurie turėjo antsvorio ar buvo nutukę, tačiau reikėtų papildomų ilgesnės trukmės tikslinių tyrimų, apimančių įvairesnę populiaciją“, - teigiama 31 tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 300 dalyvių, metaanalizės išvadoje.

5. Yerba mate

Yerba mate yra žolelių arbata, pagaminta iš yerba mate (paragvajinio bugienio) augalo. 2019 m. žurnale „Nutricion Hospitalaria“ paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo 119 antsvorio turinčių moterų, buvo analizuojamas yerba mate gėrimo poveikis riebalų kiekiui kraujyje. Geriausius rezultatus parodė tos dalyvės, kurios gėrimą derino su sveika mityba, nors besilaikančios įprastos dietos taip pat pastebimai sumažino cholesterolio kiekį. „Kasdien vartojama yerba mate padeda sumažinti bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį ir sumažina trigliceridų kiekį kartu su mažo kaloringumo dieta“, - sakoma pranešime.

6. Kinrožės arbata

Kaip rodo jos pavadinimas, kinrožės arbata gaminama iš kinrožės, arba hibiscus, augalo žiedų. Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Journal of Alternative and Complimentary Medicine“ (Alternatyvios ir papildomos medicinos žurnale) 2009 m., nustatyta, kad diabetu sergančių pacientų kraujyje sumažėjo riebalų (lipidų) kiekis. „Šio tyrimo rezultatai parodė, kad kinrožės arbata turi didelį poveikį diabetu sergančių pacientų kraujo lipidų profiliui“, - sakoma straipsnyje.

Cholesterolio rūšys ir jų svarba

Cholesterolis, kaip ir kiti riebalai, netirpsta vandenyje, todėl negali savarankiškai judėti kraujyje. Taigi, kad padėtų pernešti cholesterolį, kepenys gamina lipoproteinus. Lipoproteinai yra dalelės, sudarytos iš riebalų ir baltymų. Jos per kraujotakos sistemą perneša cholesterolį ir trigliceridus bei kitos rūšies lipidus. Yra dvi pagrindinės lipoproteinų formos - mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL). Kai kalbama apie cholesterolį, galite pamatyti terminus „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis. Tačiau pati medžiaga - cholesterolis - yra viena ir ta pati. Bet jo „kokybę“ lemia būtent lipoproteinai, kurie jį perneša.

• Gerasis (didelio tankio cholesterolis). Pagrindinė jo funkcija yra pernešti cholesterolio perteklių iš audinių ir arterijų atgal į kepenis, kur jis yra apdorojamas ir pašalinamas iš organizmo.
• Blogasis (mažo tankio cholesterolis). Perneša cholesterolį iš kepenų į audinius ir arterijas. Jei mažo tankio cholesterolio lygis yra per didelis, medžiaga pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių, formuojasi aterosklerozinės plokštelės.

Taigi, nekontroliuojamas ir per didelis cholesterolio kiekis gali sukelti daugybę sveikatos problemų, įskaitant infarktą bei insultą.

Rizikos veiksniai ir padidėjusio cholesterolio priežastys

Padidėjusios rizikos grupėje, dėl didelio cholesterolio kiekio kraujyje yra žmonės linkę į nutukimą, sergantys antrojo tipo cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Taip pat turintys žalingų įpročių, ilgą laiką vartojantys hormoninius vaistus, gyvenantys sėslų gyvenimo būdą bei vyresni nei 50 metų asmenys.

Cholesterolio perteklių organizme gali išprovokuoti šie veiksniai:

• Prasta mityba, gyvulinių riebalų perteklius dietoje
• Mažas fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, sėslus gyvenimo būdas
• Miego ir poilsio režimo sutrikimas
• Piktnaudžiavimas alkoholiu, kava, energetiniais gėrimais, rūkymas bei kiti žalingi įpročiai
• Antsvoris, nuolatinis persivalgymas, piktnaudžiavimas greitu maistu
• Metaboliniai sutrikimai, kurie lemia netinkamą lipidų apdorojimą
• Taip pat didelės rizikos grupėje yra moterys po menopauzės (dėl estrogenų trūkumo) bei vyrai nuo 35 metų amžiaus.

Simptomai, rodantys padidėjusį cholesterolio kiekį

Požymiai, kurie gali padėti atpažinti cholesterolio perteklių organizme:

• Krūtinės skausmas po fizinio krūvio
• Dažnas širdies plakimas (aritmija)
• Skausmas ir mėšlungis kojose, galūnių patinimas
• Dusulys, kvėpavimo ritmo sutrikimas
• Sistemingas kraujospūdžio padidėjimas
• Voratinklinių venų susidarymas
• Ksantelazmų (geltonų lipidų sankaupų) atsiradimas aplink akis
• Atminties sutrikimas bei sutrikusi koncentracija
• Nuovargis, dirglumas

Kaip palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją?

Tiesą sakant, norint palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje, ne visada reikia vartoti vaistus. Gydytojai dažnai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, galite pakeisti savo mitybą, įtraukti fizinius pratimus į savo kasdienybę ir nustatyti darbo ir poilsio režimą. O jei rūkote, greičiausiai jums bus patarta mesti rūkyti, taip pat atsikratyti ir kitų žalingų įpročių. Bet, žinoma, gydytojai taip pat gali skirti vaistus ar kitus gydymo būdus, kad padėtų palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje.

Iš tiesų, cholesterolio kiekis kraujyje kiekvienam žmogui yra skirtingas, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų faktorių. Nors cholesterolio trūkumą organizmas dažniausiai atstato pats, tačiau cholesterolio perteklių jau tenka koreguoti. Cholesterolio mažinimas gali apimti daugybę veiksmų, tačiau be galo svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Kita vertus, cholesterolio profilaktikai galite vartoti tam skirtus maisto papildus.

Rekomendacijos normaliam cholesterolio kiekio palaikymui kraujyje:

• Atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholis, greitas maistas
• Laikykitės aktyvaus gyvenimo būdo, dažniau vaikščiokite, bėgiokite ar užsiimkite kita fizine veikla bent nuo 30 iki 60 minučių per dieną
• Stebėkite savo kūno svorį. Sužinoti, ar jūsų kūno svoris yra tinkamas, galite pasinaudoję kūno masės indekso skaičiuokle
• Valgykite sveikiau arba laikykitės cholesterolio kiekį mažinančios dietos
• Vartokite papildus cholesterolio profilaktikai kelis kartus per metus, kad palaikytumėte normalų cholesterolio kiekį

Preparatai cholesteroliui kontroliuoti

Preparatai cholesteroliui kontroliuoti yra svarbus įrankis kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis bei mažinant širdies priepuolių riziką. Dauguma šių preparatų veikia mažindami žalingą MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekį kraujyje arba didindami naudingą DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio lygį. Taigi, įvairūs maisto papildai yra efektyvus būdas siekiant kontroliuoti cholesterolio lygį organizme.

Cholesterolis, nors ir būtinas normaliam organizmo funkcionavimui, tačiau gali tapti problema, kai jo lygis tampa per didelis, nes tai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Todėl daugelis žmonių stengiasi ieškoti natūralių būdų, kaip kontroliuoti cholesterolį. Taigi, būtent šiuo atveju ypač naudingi maisto papildai cholesterolio kiekiui kraujyje palaikyti.

Vienas iš populiarių maisto papildų, skirtų cholesterolio kiekiui kraujyje palaikyti, yra raudonųjų mielių ryžiai. Juose esantis aktyvus junginys monakolinas K, leidžia palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Šis papildas gali padėti mažinti MTL cholesterolio lygį, taip pat žinomą kaip "blogas" cholesterolis. Yra ir daugiau naudingų medžiagų, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys, kurios dažnai randamos žuvų taukuose arba linų sėmenų aliejuje, o jos gali turėti teigiamą poveikį cholesterolio lygiui organizme.

Sveikas gyvenimo būdas, kuris apima subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir sveiką svorį, taip pat yra būtinas norint palaikyti sveiką cholesterolio lygį. Nors iš pradžių tai gali ir nekelti jokio nerimo, tačiau laikui bėgant cholesterolis gali kauptis ir užkimšti kraujagysles. Sunkiais atvejais tai gali sukelti gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip širdies smūgis ir insultas. Mityba yra pagrindinis veiksnys, lemiantis aukštą cholesterolio kiekį, o per daug riebus maistas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių.

Arbata svorio reguliavimui

Sveikos mitybos ir sporto nepakeis niekas, tačiau vienas paprastas kasdienis įprotis gali padėti kompensuoti mūsų silpnumo akimirkas. Tai puodelis arbatos. Tyrimai rodo, kad arbata, ypač žalioji ir puero, turi teigiamo poveikio kūno linijoms ir sveikatai: žmonės, išgeriantys 3-4 puodelius tokios arbatos per dieną, turi mažesnę antsvorio, metabolinio sindromo ir diabeto tikimybę.

Žaliojoje arbatoje esantys kofeinas ir katechinai skatina riebalų oksidacijos procesus bei efektyvesnį riebalų atsargų panaudojimą energijos gavimui. Šis poveikis dar labiau sustiprėja sportuojant: kai kurie tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos katechinai dar labiau skatina riebalų skaidymą fizinio krūvio metu.

Sveikatai svarbios arbatos savybės

Dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad nors arbata ir nėra būtina sveikos mitybos dalis, jos teigiamos savybės gali praversti kiekvienam. Be riebalų oksidacijos skatinimo, jis mini ir kitas arbatos savybes, svarbias mūsų sveikatai:

• Priešuždegiminis poveikis - žaliosios arbatos lapuose esantys polifenoliai teigiamai veikią organizme vykstančius oksidacinius procesus, mažindami laisvųjų radikalų daromą žalą.
• Apsauga nuo kepenų steatozės - tikriausiai dažnai girdite šį terminą siejamą su netinkamos mitybos įpročiais. Aktyvios antioksidacinės arbatoje esančios medžiagos slopina riebalų kaupimąsi kepenyse bei apsaugo nuo nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimo rizikos.
• Katechinai, esantys žaliojoje arbatoje, turi priešvėžinių, antibakterinių savybių. Tyrimai rodo, kad žalios arbatos vartojantys žmonės turi mažesnę riziką kraujo, plaučių onkologinės ligos pasireiškimo.
• Širdies apsauga - nuo kiekio priklausomas veiksnys. Tyrimai rodo, kad 3-4 puodeliai žalios arbatos per dieną apsaugo nuo miokardo infarkto, pagerina širdies funkcionavimą.
• Nervų apsauga, nerimo malšinimas - mūsų organizme negaminama aminorūgštis L-teaninas tiesiogiai veikia nervinę sistemą, todėl yra naudinga stresą ar nuolatinę įtampą patiriantiems žmonėms.

Pasak „Skonis ir kvapas“ arbatos eksperto Andriaus Žilinsko, arbata pati viena antsvorio atsikratyti nepadės, tačiau gali sustiprinti kitų priemonių - sporto, sveikos mitybos - veiksmingumą. Jis pastebi, kad žmonės, norintys didžiausio žaliosios arbatos poveikio, dažnai renkasi japonišką mačios arbatą: „Tai tradicinis japoniškas arbatos ruošimo būdas - žaliosios arbatos lapeliai, sutrinti į miltelius. Jie išplakami karštame vandenyje ir tokia suspensija išgeriama - suvartojama ne tik ištrauka, bet ir patys lapeliai, todėl ir poveikis gerokai stipresnis.“

Arbata tituluojama populiariausiu gėrimu pasaulyje po vandens. Tačiau greičiausiai šį populiarumą lėmė ne svorį reguliuojančios savybės, o arbatoje esantis kofeinas ir L-teaninas. Jie teigiamai veikia mūsų nuotaiką, išblaško mieguistumą ir nuovargį. Tai gali būti svarbu žmonėms, kurie linkę užkandžiais taisyti sau nuotaiką: vieną kitą pyragaitį pakeitus žaliosios arbatos puodeliu, nuotaika susitvarkytų be papildomų kalorijų.

Nemėgstantys žaliosios arbatos gali išbandyti puerą - pilnos fermentacijos arbatą, garsėjančią savo liekninamosiomis savybėmis. Kilusi iš Junanio provincijos Kinijoje, ši arbata ypatinga savo gamybos būdu, skoniu ir išskirtine chemine sudėtimi.

Gaminama pasitelkiant mikroorganizmų pagalbą (kaip vynas ar sūris), ji turi medžiagų, reguliuojančių kraujo riebalų ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl ji padeda ne tik pagražinti kūno linijas, bet ir užkirsti kelią kraujagyslių ir širdies ligoms.

Žinoma, jei arbatą saldinsite cukrumi ar medumi ar gersite prie pyragėlių, jokio liekninančio efekto galite ir nepajusti. Nepadės arbata ir tuo atveju, jei visiškai nekeisite savo mitybos įpročių.

Tikriausiai didžiausią arbatos poveikį pajus tie, kurie paprastai gaivinasi cukringais gėrimais. Pakeitę limonadą arbata be cukraus iškart sumažinsite suvartojamų kalorijų kiekį. O jei prie tokio pasikeitimo gomuriui sunku priprasti, galima rinktis aromatizuotus arbatų mišinius, pagardintus vaisiais ar žiedlapiais. Tokių arbatų skonis - artimesnis sultims ar limonadams, o kalorijų toks gėrimas neturi.

Kada arbatai taip pat svarbu saikas?

Dietologas E.Grišinas įspėja, kad reikėtų saikingai vartoti stiprią arbatą ir atsižvelgti į tai, kaip į ją reaguoja jūsų virškinamasis traktas. Žaliojoje arbatoje esantys taninai gali padidinti rūgštingumo pojūtį bei pasireikšti laisvinančiu poveikiu.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į suvartojamą kofeino kiekį. Kofeinas - naudinga medžiaga, tačiau pasak dietologo, bendras per dieną suvartojamo kofeino kiekis neturėtų viršyti 300-400 mg. Reikėtų nepamiršti, kad kofeino yra ne tik arbatoje, bet ir kavoje bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose. Vidutiniame žaliosios arbatos puodelyje yra iki 50 mg kofeino, o puodelyje kavos - 70-200 mg.

Dėl energizuojančio kofeino bei L-teanino poveikio žaliosios arbatos geriau nevartoti prieš miegą - taip galime pakenkti miego kokybei.

Norintys mėgautis žaliosios ar puero arbatos nauda, bet vengiantys kofeino gali išbandyti raibsteglių arbatą (rooibos). Šis gėrimas, kaip ir žalioji arbata, ypač turtingas antioksidantais (konkrečiau-- aspalatinu ir kvercetinu). Tyrimai rodo, kad raibsteglių arbata mažina blogojo cholesterolio kiekį, padeda palaikyti gerą kraujo spaudimą bei padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiomis savybėmis ypač pasižymi žaliasis, nefermentuotas rooibos.

Kitos žolelės, tinkamos cholesterolio reguliavimui

Arbatos cholesteroliui reguliuoti yra natūralus būdas palaikyti tinkamą lipidų apykaitą ir gerą kraujotakos būklę.

• Varnalėšų šaknys yra žinomos dėl savo detoksikuojančių savybių, padedančių organizmui atsikratyti kenksmingų medžiagų ir skatinti medžiagų apykaitą. Šios šaknys padeda išvalyti organizmą nuo nereikalingų toksinų ir pagerina bendrą savijautą.
• Beržų lapai taip pat prisideda prie organizmo valymo, padėdami pašalinti skysčius, kurie gali neigiamai veikti kraujotakos sistemą. Jie turi diuretinių savybių, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą.
• Arbata su mėlynių lapais, kiaulpienių žole ir rozmarinų lapais veikia kaip pagalbininkas reguliuojant natūralų cholesterolio lygį. Mėlynių lapai turi antioksidacinių savybių ir prisideda prie geros kraujagyslių būklės palaikymo, o kiaulpienių žolė ir rozmarinų lapai stimuliuoja virškinimo procesus ir padeda organizmui lengviau įsisavinti maistines medžiagas.

---