„Apie protarpinio badavimo naudą kalbame ne mes, o mokslas“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Apie protarpinį badavimą ir jo poveikį kūno linijoms kalba visi, kas netingi. Laidoje daktaras papasakojo, kas iš tiesų vyksta organizme, kai ilgesnį laiką nevalgome, kokios nevalgymo pertraukos organizmui suteikia daugiausiai naudos ir kokia toji nauda.
2019 m. gruodžio 26 d. žurnale „The New England Journal of Medicine“ išspausdintoje publikacijoje sakoma, kad protarpinis badavimas yra vienas geriausių, jeigu ne pats geriausias, būdas sveikti kūnui nuo ligų. Pagaliau tai pripažino „oficiali“ medicina, gautos labai svarbios išvados apie protarpinio badavimo naudą“, - pažymi A. Unikauskas.
Nurodoma, kad organizmas turėtų nevalgyti nuo 14 iki 18 val., tačiau pripažįstama, kad geriausia nieko nevalgyti 18 val. Tai grindžiama tokiais terminais, kaip metabolinė kaita ir metabolinis lankstumas, t. y. „Organizme viena situacija, kai mes pavalgome, ir kita, kai esame nevalgę.
Prieš šimtus tūkstančių metų žmonės niekada neturėjo tiek maisto, kiek dabar. Organizmas išsivystė tokiomis sąlygomis: nėra maisto parą, dvi paras, šitą laiką reikia išnaudoti savo naudai. „Mums daugybę metų aiškino, kad smegenų maistas yra gliukozė.
Jeigu mes ilgesnį laiką nevalgome, organizme gaminamos ketoninės medžiagos, jos skatina tos medžiagos gamybą, o dėl jos smegenys gali atsistatyti, regeneruojasi ryšiai taip smegenų, nervų ląstelių. Smegenys staiga vėl pradeda dirbti, bet tai vyksta tik tada, kai mes esame tam tikrą laiką nevalgę.
Publikacijoje teigiama, kad laikantis protarpinio badavimo daugėja energijos, kas iškart gerina gyvenimo kokybę, taip pat mažėja svoris, o svoris mažėja tada, kai mūsų organizmas sveikas. Be to, laikantis šių mitybos principų sveikstama nuo tokių lėtinių ligų, kaip padidėjęs kraujo spaudimas, širdies ligos, artritas, ankstyva silpnaprotystė, Alzheimerio liga, vėžys ir t. t.
Jeigu stresas patiriamas nuolat, organizmą užgula krūva problemų, tačiau trumpalaikis stresas, trumpai trunkantis organizmo sukrėtimas, pasak A. Unikausko, gali būti naudingas.
„Dėl trumpalaikio streso įjungiama autofagija, procesas, kurio metu sunaudojami mums kenksmingi organizme esantys baltymai ir mikrobai. Atstatomos pažeistos funkcijos, ryšiai tarp neuronų ir vėl viskas pradeda veikti, bet tai įmanoma tik tada, kai mes esame tam tikrą laiką nevalgę.
Geriausia protarpinio badavimo laikytis reguliariai, nevalgyti 18 val., maitintis per likusias 6 val. Norėdami gauti papildomos naudos, periodiškai laikykitės ilgesnės trukmės protarpinio badavimo. Galite laikas nuo laiko nieko nevalgyti ne 18 val., o 36 val.
Dar vienas patarimas - rytais, kai esate nevalgę ir jeigu jums nevalgyti sunku, padarykite intensyvią mankštą“, - patarimais dalijasi A. Unikauskas.
Kas vyksta organizme nevalgius skirtingą laiką:
- Nevalgius 12 val. - apribotas valgymo laikas, t. y. - 5 ir 2, t. y. „Faktiškai turime rinktis: ar nevalgyti pusryčių, ar nevalgyti vakarienės.
- Po 18 val. nevalgymo prasideda autofagijos procesas. Organizmas išsikuopia nuo to, kas jį žaloja - nuo senų, pažeistų, glikuotų baltymų, taip pat mikrobų. Iš jų pagaminamos naujos aminorūgštys, iš šių - baltymai.
- Po 48 val. nevalgymo prasideda kamieninių ląstelių stimuliavimas, o tai pradinės ląstelės, iš kurių gali išsivystyti bet kurio organo ląstelės.
- Nevalgant 72 val. - atstatomos pažeistos funkcijos, ryšiai tarp neuronų ir vėl viskas pradeda veikti.
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentės Sigitos Kriaučiūnienės manymu, badavimas neteisingai asocijuojasi su kančia. „Kai nevalgome vos vieną dieną ir sakome, kad badaujame, tai absoliuti nesąmonė. Tai tik pasninkas, kai kūnui duodama pailsėti nuo maisto.
Net ir trijų dienų nevalgymas - joks badas. Mano manymu, saugu badauti net iki 10 dienų, kadangi organizmas būna tiek visko prikaupęs, kad maisto jam užtenka.
Kita vertus, tikrasis badavimas, trunkantis 20 - 40 dienų, skirtas ligoms gydyti ir jam būtina gerai pasiruošti, antraip galima sau prisidaryti daug bėdos.
Prieš badaujant reikėtų pasikonsultuoti su žinančiu žmogumi, išbandžiusiu tai, dar geriau - net ne su vienu. Pavojingiausias ne pats badavimas, bet išėjimas iš jo. Mano kolega po trijų dienų sauso bado pusryčiams valgo mažiuką pomidoriuką, kitą dieną - jau du pomidoriukus.
Taigi badaujant ateina laikas, kai valgyti nebesinori, tačiau reikia žinoti, kaip organizmą grąžinti į valgymo režimą. Tačiau išbandyti badavimą iki 10 dienų turėtų kiekvienas, kad pajustų, kokia energija užplūsta.
Tu pradedi jausti ir skonius, ir kvapus, geriau girdėti ir matyti. Aš asmeniškai ilgiausia esu pasninkavusi taip pat 10 dienų. Tai nebuvo visiškas badavimas - aš gėriau sultis. O visai nevalgiusi esu keturias dienas.
Pirmosios trys dienos yra sunkesnės, nes organizmas išeina iš komforto zonos, bet po to jautiesi visiškai normaliai. Tu gali matyti maistu nukrautą stalą, bet nenorėsi valgyti.
Taigi nevalgymo nauda pasijunta ketvirtą dieną, ir jei esi užsibrėžęs tikslą badauti 10 dienų, tikrai nenorėsi šio pojūčio susigadinti.
Kai pradeda valytis toksinai ir šlakai, pajuntamas lengvumas, akyse šviesiau, atsiranda energijos“, - pasakojo sveikuolės.
Pasak pašnekovės, 10 dienų pasninko užtenka kartą per metus, o vienos dienos iškrovos dienas galima daryti kad ir kartą per savaitę, tačiau reikia žinoti, kad iš pradžių savijauta gali pablogėti.
„Taip yra todėl, kad organizmas pripratęs kasdien gauti tam tikrą kalorijų dozę. Po 2 dienų šie simptomai atslūgsta. Darant vienos dienos iškrovos dienas per savaitę, sunkiausi pirmi kartai, nes organizmas niekada nebuvo valytas ir patiria stresą.
Žmogus, prieš pradėdamas badauti, turi surinkti pakankamai žinių, žinoti, kas gali vykti su jo kūnu, numatyti galimas organizmo reakcijas, kad galėtų jas valdyti.
Taigi kokį pusmetį (bent 5-6 kartus) galima pabadauti po 1,5 paros, vėliau pereiti prie 3 parų, o tuomet išbandyti septynias“, - patarė pašnekovas.
Trumpalaikio badavimo privalumai, pasak ekspertų:
- Daugėja energijos.
- Gerėja gyvenimo kokybė.
- Mažėja svoris.
- Sveikstama nuo lėtinių ligų (aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos, artritas, Alzheimerio liga, vėžys ir kt.).
- Įjungiama autofagija (kenksmingų baltymų ir mikrobų sunaudojimas).
Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė 40 dienų badavimu išsigydė sunkią Bechterevo ligą, reumatoidinį artritą. Šie susirgimai ir šiandien laikomi nepagydomais, skiriami tik vaistai nuo skausmo. Moteris tikino žinanti ne vieną žmogų, kuriam badavimas padėjo ne tik gydantis artritą, bet ir vėžį.
Buvęs Panevėžio meras Povilas Vadopalas prieš gerus 20 metų badaudamas 50 dienų vos nenumirė, tačiau nuo ligų, dėl kurių pradėjo badauti, išsivadavo. Jo teigimu, labai sveika pabadauti tris dienas kas ketvirtį, o dar geriau - po dieną kas savaitę.
Tačiau gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės-Ingelevičienės teigimu, organizmas turi visas reikalingas sistemas, kurios pašalina iš jo kenksmingas medžiagas, todėl papildomai valyti organizmo nereikia. Jei organizmas sveikas, nesutrikusios jo funkcijos, toksinų pertekliaus jame paprastai nebūna.
Kai žmogus labai apriboja savo mitybą arba nieko nevalgo, organizmui juk vis tiek reikia gliukozės, kadangi angliavandeniai - pagrindinis energijos šaltinis. Kai nevalgome, mūsų medžiagų apykaita nesustoja ir organizmas vis tiek pasiima gliukozę, tik ne iš riebalinio audinio, kaip įprastai, o iki aminorūgščių ardydamas raumenis.
Dėl to susidaro toksinas amoniakas, kurį organizmui reikia pašalinti. Be to, badavimo metu riebalai virsta ketonais, acetonu ir panašiomis medžiagomis, kurios yra lakios ir išsiskiria su išmetamu oru, todėl iš badaujančio žmogaus burnos kartais galima justi acetono kvapą. Taigi organizmas gyvena gana įtemptomis sąlygomis“, - aiškino pašnekovė.
Išlikimas be maisto priklauso nuo organizmo ir aplinkos. Tiksliai atsakyti į klausimą, kiek žmogus gali išgyventi be maisto, neįmanoma dėl to, kad kiekvienas į maisto trūkumą reaguoja skirtingai. Vieni be jo gali apsieiti pakankamai ilgai, o kitiems galva svaigti pradeda jau po kelių valandų.
Jūsų sveikatos būklė ir sutrikimai, tokie kaip diabetas, jūsų kūno svoris, aplinkos sąlygos, tokios kaip oras - visa tai apsprendžia, kiek laiko pavyks ištverti be maisto.
Vidutinis žmogus turėtų saugiai apsieiti be maisto dvi dienas. Kaip suprantate, kontroliuojamų bado tyrimų praktiškai nėra dėl etinių sumetimų ir mirties atvejų rizikos.
Vis dėlto, tokie valgymo sutrikimai kaip anoreksija ar bado streikai, kai žmonės savanoriškai atsisako maisto, leidžia mums suprasti, ko galima tikėtis iš badavimo ir maisto trūkumo.
Dauguma žmonių neturėtų patirti didelių problemų dvi dienas, netgi jeigu jie visiškai nieko nevalgo, su sąlyga, kad neserga diabetu ir neturi kitų sveikatos problemų. Vėliau pradeda reikštis - lėtai ir negailestingai - neigiamas poveikis.
Priklausomai nuo sveikatos būklės ir aplinkos, ši riba gali būti žemesnė. Žinoma, visa tai tvirtinama darant prielaidą, kad visą laiką geriamas vanduo. Be jo organizmo reakcijos būtų daug stipresnės ir išgyvenimo trukmė žymiai trumpesnė.
Kai nevalgote, jūsų organizmo funkcijos sulėtėja, kad jis galėtų kaip įmanoma labiau taupyti energiją. Jis pradeda naudoti glikogeno atsargas raumenyse ir kepenyse. Kai tai išeikvojama, pereinama prie riebalų atsargų (lipolizė).
Galiausiai energijai palaikyti pereinama prie turimų baltymų - šis procesas žinomas ketozės pavadinimu.
Reakcijos organizme nevalgant:
- Pirmos 24-48 valandos be maisto: Gliukozės atsargos paprastai baigiasi po šešių valandų, nors kartais jos likučių gali būti nuo 24 iki 48 valandų. Gali pradėti skaidytis riebalai.
- Po 72 valandų: Kai organizmui stengiantis palaikyti energiją sudeginamos riebalų atsargos, prasideda baltymų skilimas.
Pirmosios bado dienos sukelia nuovargį, raumenų masės mažėjimą ir plaukų slinkimą. Jeigu nevalgote daugiau kaip 48 valandas ir leidžiate savo organizmui skaidyti kitus energijos šaltinius, tai gali turėti rimtų medicininių padarinių.
Galimos pasekmės po 48 valandų nevalgymo:
- Silpnumas ir nuovargis, dėl ko įmanoma nualpti.
- Raumenų praradimas.
- Kaulų tankio sumažėjimas, dėl ko kaulai išsausėja ir tampa trapūs.
- Širdies problemos dėl susilpnėjusio širdies raumens ir sumažėjusios kraujo pumpavimo galios.
- Pavojingai žemas kraujo spaudimas dėl sumažėjusios kraujo pumpavimo galios.
- Mažas pulsas.
- Opos, galimos komplikacijos dėl lėtos kraujotakos.
- Šaltumas.
- Inkstų nepakankamumas dėl sunkios dehidratacijos.
- Plaukų slinkimas.
- Kūno pasidengimas pūkeliais, siekiant išlaikyti kūno šilumą.
Ilgalaikis badavimas gali sukelti sunkias ar net mirtinas komplikacijas. Nuo ilgo nevalgymo per bado streikus mirusių žmonių skrodimai atskleidė šias galimas jų mirties priežastis:
- Kelių organų nepakankamumas.
- Skilvelių plazdėjimas ar greitas širdies ritmas, dėl ko prasideda silpnas širdies aprūpinimas krauju - tai gali baigtis sąmonės netekimu ar mirtimi.
- Sunkus sepsis (kraujo užkrėtimas), kai reaguodamas į infekciją organizmas pažeidžia savo paties organus ir audinius.
Vis dėlto, trumpalaikis protarpinis pasninkavimas gali duoti sveikatai naudos. Nors visiškas maisto atsisakymas ar stiprus jo ribojimas ilgą laiką gali baigtis liūdnai, protarpinis pasninkavimas ar kalorijų sumažinimas gali turėti naudos tiems, kurie neturi jokių valgymo sutrikimų ar kitų sveikatos problemų.
Tyrimais įrodyta, kad protarpinis pasninkavimas sumažina medžiagos apykaitos ligų, tokių kaip nutukimas ir diabetas, riziką, nes pagerėja jautrumas insulinui, išauga gerojo cholesterino kiekis, sumažėja triglicerido lygis.
Protarpinis pasninkavimas netgi gali apsaugoti smegenis nuo greito senėjimo.
Pažvelkime į tai dar plačiau. Mitchellas Moffitas, filmuko apie gyvybes nusinešantį badavimą kūrėjas, atskleidžia, jog nuo priverstinio badavimo visame pasaulyje kenčia 795 milijonai žmonių.
Organismas patenka į tokią būseną, kada badauja arba pasninkauja. Kadangi kraujyje lieka mažai gliukozės, kūnas pradeda skaidyti riebalus, kad gautume energijos, kuris vėliau virsta riebalų rūgštimis. Šiuo metu organizmas, tikinama, pradeda valgyti pats save.
Be vitaminų ir mineralų imuninė sistema pradeda silpti su kitomis „nereikalingomis“ funkcijomis.