Sveikas santykis su maistu - ko gero pirmas įgūdis, kurio mus bando išmokyti tėvai jau nuo pat vaikystės. Deja, gyvenimo eigoje daugelis šį įgūdį apleidžiame. Neretai gali būti sunku atpažinti, kas yra valgymo sutrikimas, o kas galbūt - sutrikęs valgymas. Dar sunkiau - suprasti, ką su tuo daryti.

Mitybos reikšmė žmogaus gyvenime

Žmogaus mityba - tai žmogaus aprūpinimas maisto medžiagomis. Ji susideda iš maisto paėmimo (dantimis, lūpomis, liežuviu), jo susmulkinimo, virškinimo, pasisavinimo. Maistas yra ne tik energijos, bet taip pat plastinių (statybinių), kitų būtinų organizmui medžiagų ir veiksnių šaltinis. Dėl mitybos organizmas sugeba palaikyti pastovią vidinės terpės sudėtį (homeostazę) ir pastovų fiziologinį funkcijų bei cheminių reakcijų greitį (homeorezę).

Evoliucijos eigoje mitybą formavo aplinkos veiksniai - dirvožemis, klimatas, augalija, gyvūnija, socialinė aplinka, ekonomikos sąlygos, maisto pramonė, darbas, tradicijos. Maisto medžiagų pasisavinimas priklauso nuo terminio, cheminio ir mechaninio apdorojimo. Maiste yra ir tam tikrų veiksnių, dėl kurių blogiau pasisavinamos kai kurios maisto medžiagos.

Maistas turi biologiškai veiklių medžiagų, pasižyminčių fiziologiškai aktyviomis savybėmis, taip pat toksinų, mutageninių, kancerogeninių medžiagų. Mityba gali stabdyti kai kurių ligų atsiradimą ir plitimą, bet gali būti ir daugelio ligų priežastis. Mityba svarbi vaiko augimui ir raidai, suaugusiojo darbingumui, sveikatai, gyvenimo ir aktyvios veiklos trukmei, padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos.

Gerą sveikatą ir savijautą lemia sveika mityba - moksliškai pagrįsta, subalansuota, racionali, atitinkanti organizmo poreikius. Dėl nevisavertės mitybos sutrinka organų ir sistemų funkcijos. Dėl per gausios ir nesubalansuotos mitybos sutrinka medžiagų apykaita, todėl gali kilti įvairių ligų (metabolinis sindromas, akmenligė, aterosklerozė, cukrinis diabetas, hipertoninė liga). Nuo kraujotakos būklės, krauju pernešamų suvirškintų ir įsiurbtų maisto medžiagų bei deguonies pasisavinimo priklauso vadinamoji audinių mityba - medžiagų apykaita audinių ląstelėse.

Subalansuotos mitybos principai

Laikantis subalansuotos mitybos baltymai turėtų sudaryti 10-15 %, riebalai - 28-30 %, angliavandeniai - 55-62 % paros maisto davinio energinės vertės. Sveika mityba - tai ne tik tinkamas maisto kiekis ir kokybė, bet ir tinkamas jo paskirstymas per dieną (mitybos režimas). Sveikiausia žmogui valgyti kas 4-5 valandas (4 kartus per dieną) ir tuo pačiu metu, nes artėjant valgymo laikui pradeda gamintis ir išsiskirti virškinimo sultys (pasiruošiama priimti maistą).

Virškinimo sistema turėtų ilsėtis naktį apie 8-10 valandų, todėl vakarieniauti reikia ne vėliau kaip 2-3 valandas prieš miegą. Valgant 4 kartus (ar atitinkamai 3 kartus) per dieną rekomenduojama pusryčiams suvalgyti 25-30 % (30 %), pietums -35 % (40-45 %), pavakariams -15 %, vakarienei - 20-25 % maisto davinio. Mitybos rekomendacijos koreguojamos dėl fizinio krūvio skirtumų įvairiu paros metu.

Sutrikęs valgymas ir valgymo sutrikimai

Sutrikęs valgymas - tai riba tarp sveiko, normalaus matinimosi ir valgymo sutrikimo. Sutrikusiam valgymui gali būti būdingi tokie valgymo sutrikimo požymiai kaip valgymų praleidinėjimas, tam tikrų maisto produktų vengimas, persivalgymai, nereguliari, nevisavertė mityba, didelis susikoncentravimas į svorio metimą ir pan. Sutrikusiu valgymu galima apibrėžti įvairų nenormalų (nefiziologišką) valgymo elgesį, kuris dar neatitinka valgymo sutrikimų diagnostinių kriterijų. Toks elgesys, deja, visuomenėje yra labai papiltęs ir normalizuojamas. Tai gali būti pusryčių atsisakymas, angliavandenių nevalgymas, cukraus baimė, dideli nevalgymo tarpai, maisto išsportavimas ir t.t. Taip pat tai gali būti ir įvairios dietos ir jų formos.

Sutrikusio valgymo elgesys yra ir kai valgymas naudojamas reguliuoti emocijas ar jausmus. Valgymo sutrikimai ir sutrikęs valgymas turi daug panašumų. Skirtumas tas, kad sutrikusio valgymo simptomai nėra tokie intensyvūs ir taip įtraukiantys, jie mažiau sutrikdo kasdienybę. Mintys apie maistą ir kūno vaizdą vargina, bet neužgožia kasdienių darbų ir įsipareigojimų.

Sveikas santykis su maistu

Sveikas santykis su maistu yra svarbi sveikatai palankios mitybos dalis. Jeigu maitinamės sveikatai palankiu maistu, tačiau santykis su maistu nėra draugiškas, tai nėra sveika mityba. Stengtis, kad dažniausiai pagrindinių valgymų metu lėkštėje būtų visų maisto medžiagų: angliavandenių (krakmolingų daržovių, grūdų), baltymų (mėsa, žuvis, pupelės ir kt), riebalų (aliejus, sviestas, sėklos ir kt), skaidulų ir vitaminų su fitonutrientais (vaisiai ir daržovės). Mėgautis maistu.

Valgymo sutrikimų pasekmės

• Būdinga socialinė izoliacija, nutrūksta bendravimas su draugais ir artimaisiais, vengiama eiti į vietas, kur bus maistas.
• Sergant nervine anoreksija, dėl mitybos nepakankamumo organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“: sulėtėja medžiagų apykaita, lėtėja ir virškinimo sistemos darbas, kas sukelia įvairius šios sistemos negalavimus (rėmenį, nevirškinimo, sunkumo, ankstyvo sotumo jausmą, pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą), dėl termoreguliacijos sutrikimų sumažėja šalčio tolerancija, nuolatos jaučiamas šaltis, šąla galūnės.
• Gali sutrikti hormonų veikla: skydliaukės, lytinių. Didėja osteoporozės rizika. Moterims gali atsirasti amenorėja - sutrikti ar dingti menstruacijos. Gali sutrikti miegas. Dėl hipoglikemijų ir sutrikusios kraujotakos gali skaudėti ir svaigti galva.
• Nervinės bulimijos atveju gyvybei pavojingi yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, skysčių netekimas.
• Jeigu vyrauja persivalgymai, gali varginti svorio didėjimas , dėl kurio griebiamasi maisto ribojimo, o tai tik sustiprina persivalgymus.
• Daug dėmesio ir energijos skiriama kūno vaizdui. Dažniausiai jis yra sutrikęs, vaizdas veidrodyje neatitinka tikrovės.

Psichologinė pagalba ir mitybos terapija

Valgymo sutrikimo elgesys - tai didele dalimi yra susiformavęs psichikos būdas reguliuoti jausmus ir labai stipriai susijęs su žmogaus saviverte. Taigi, psichoterapijos metu visų pirma siekiama mokytis atpažinti savo jausmus, mokytis juos reguliuoti, t.y. su jais išbūti, atrasti bei taikyti nežalingus nusiraminimo būdus. Vis dėlto, svarbu užakcentuoti, kad lygiagrečiai psichoterapijai labai svarbi yra ir mitybos terapija bei reguliaraus ir visavertiško valgymo atkūrimas.

Nerimas, įtampa, miego sutrikimai, netgi didžiulis minčių apie maistą intensyvumas gali būti ir dažnai būna maistinių medžiagų trūkumo pasekmė (net ir esant normaliam ar didesniam svoriui). Taigi, nagrinėti žmogaus jausmus ir reakcijas pirmiau neatstačius valgymo režimo ar maistinių medžiagų trūkumo gali būti ir visai netikslinga. Valgymo sutrikimų gydyme yra labai svarbus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, nes valgymo sutrikimai paveikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną.

Gydytojo dietologo konsultacijos

Gyd. dietologo konsultacijos yra reguliarios ir tęstinės, pradžioje kartą per savaitę, vėliau įvertinus situaciją galima susitikti rečiau. Pirminėje konsultacijoje vertinama sveikatos ir mitybos būklė, nusiskundimai, ligos trukmė ir pasireiškimo pradžia. Įvertinamas dabartinis racionas. Vertinamas ūgis, jeigu svoris per mažas, matuojamas ir sekamas kūno svoris arba atliekama kūno svorio sudėties analizė.

Toks valgymas, kuris vyksta pagal gydytojo dietologo sudarytą mitybos planą, vadinamas mechaniniu valgymu. Tai pradinis mitybos reabilitacijos etapas. Jo metu pradedama atstatyti mitybą, kurios tikslas yra užtikrinti reguliarų ir pakankamą valgymą, atstatyti trūkstamą kūno svorį, jeigu jis buvo sumažėjęs, arba stabilizuoti, jeigu kartojasi svorio svyravimai. Vėliau stengiamasi racioną įvairinti, įtraukiant skirtingus maisto produktus. Edukuojama apie maisto medžiagų naudą, poveikį ir poreikį sveikatai bei gyvybei. Taip pat, mokoma planuoti valgymus, pajusti ir atliepti alkį ir sotumą. Žingsnis po žingsnio mokomasi intuityvaus valgymo principų. Dietologas yra vienas iš valgymo sutrikimų gydymo komandos narių.

Mitybos mitai

Šiai dienai sutrikęs valgymo elgesys yra labai stipriai normalizuotas, nes tiek socialinėje medijoje yra labai daug informacijos apie svorio metimą, reguliavimą, dietų laikymąsi, tiek aplinkoje yra labai daug žmonių besilaikančių dietų ar bandančių reguliuoti savo svorį.

10 mitų apie sveiką mitybą

1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui.
2. Valgyti reikia po mažai, bet dažnai. Kiekvieno žmogaus valgymo dažnumas yra labai individualus ir priklauso ne tik amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, bet ir nuo to, kiek ir ko valgyta praėjusį kartą. Ilgesnės kaip 4-5 valandų pertraukos tarp valgių taip pat nėra gerai, nes sutrikdo medžiagų apykaitą.
3. Per dieną reikia išgerti virš 2 litrų skysčių. Kiekvienam žmogui skysčių poreikis yra skirtingas. Tam pačiam žmogui, skirtingomis sąlygomis gali reikėti skirtingo kiekio skysčių.
4. Skysčių gėrimas neturi įtakos atminčiai. Įrodyta, kad skysčių gėrimas gali turėti įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie geria nepakankamai ir kuriems trūksta skysčių, pasižymi blogesne dėmesio koncentracija, atmintimi, blogiau atlieka užduotis.
5. Termiškai neapdorotame („žaliame“) maiste yra augalinių fermentų, kurie gerina virškinimą. Taigi maisto virškinimui žmogaus organizmas pats gamina jam reikalingus fermentus.
6. Negalima valgyti po 18 val., nes kalorijos, gautos vakare didina svorį. Kalorija yra kalorija, jos vertė nesikeičia priklausomai nuo paros meto. Organizme medžiagų apykaita vyksta visą parą, ji nenutrūksta.
7. Labai sveika kartais pabadauti ar išsivalyti organizmą. Kūnas nekaupia kenksmingų medžiagų, o jas neutralizuoja, paverčia nekenksmingais junginiais ir pašalina. Inkstai, kepenys, oda ir plaučiai - visi šie organai tarnauja kaip organizmo valymo sistema, todėl papildomai jo valyti nereikia.
8. Tam, kad būtume sveiki, reikia kasdien vartoti vitaminų ir mineralų papildus. Maisto papildai - vitaminai ir mineralai - negali atstoti tinkamos mitybos teikiamos naudos sveikatai. Dauguma sveikų žmonių gauna pakankamai mineralų ir vitaminų tiesiog tinkamai maitindamiesi bei gerdami natūralų bikarbonatinį mineralinį vandenį.
9. Kava ir arbata sukelia dehidrataciją (skysčių netekimą). Mažesnis nei 400 mg kofeino kiekis neskatina dehidratacijos, o kavoje ar arbatoje esantis vanduo dar ir suteikia mums skysčių.
10. Ekologiškas maistas yra sveikesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad tiek ekologiško, tiek neekologiško maisto poveikis sveikatai yra toks pats.

Mitybos įpročiai Lietuvoje

2019 m. atlikto suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos, tačiau daržovių ir vaisių vartojimo tyrimo duomenimis, jų vis dar vartojama nepakankamai. Nustatyta, kad daržovių ir vaisių (šviežių, virtų, troškintų, keptų, raugintų ir pan.), išskyrus bulves, kasdien valgo tik kiek daugiau nei pusė (57,1 proc.) tyrimo dalyvių.

Nors pastaraisiais metais per mažai Lietuvos gyventojai vartoja daržovių ir vaisių, tačiau džiugu, kad įvertinus daržovių ir vaisių vartojimo tendencijas per pastaruosius dešimt-penkiolika metų matome, jog daržovių ir vaisių vartojama dažniau: 2019 m. kasdien šių produktų vartojo 57,1 proc. gyventojų (iš jų 22,5 proc. - 3 ir daugiau kartų per dieną), 2007 m. beveik kasdien (6-7 kartus per savaitę) tik šviežių daržovių valgė 43,4 proc., o 2014 m. - tik 30,6 proc. respondentų (iš jų tik 3,1 proc. šviežių daržovių vartojo kelis kartus per dieną) ir dar 7,2 proc.

Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad daržovių ir vaisių reikia vartoti kasdien ir bent 5 kartus per dieną, tačiau kasdien daržovių ir vaisių valgo tik šiek tiek daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, iš jų tik kas penktas - 3 ir daugiau kartų per dieną (5 kartus - tik 6,9 proc., arba kas penkioliktas). Ir nors, palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, kasdien daržovių ir vaisių vartojančių asmenų daugėja, jų kiekvieną dieną vartoja dar nepakankama gyventojų dalis. Išlieka nepakitusi tendencija, kad daržovių ir vaisių dažniausiai vartoja moterys bei vyresni žmonės.

Praktiniai patarimai

Kalbant apie tinkamą maitinimąsi, visada pradedama nuo valgymo reguliarumo. Dieną, kai žmogus būdrauja, o ne miega, jis nuolatos turi gauti energijos. Šiandien medicinos mokslo specialistai, remdamiesi žmogaus fiziologijos tyrimais teigia, kad per dieną reikia valgyti penkis kartus. Nebūtina visada maitintis tomis pat valandomis. Nė vienas valgis neturėtų sudaryti daugiau kaip 50 proc. Skrandis vienu metu gali „sutalpinti” maždaug 300-500 ml maisto. Tokio kiekio pakanka pajusti sotumą. Jo nereikėtų viršyti.

Sotumas, anot dietologės, pirmiausia priklauso nuo valgymo tempo. Jeigu kramtydamas žmogus skuba, sotus pasijus vėliau nei neskubantis. Todėl visada siūloma valgyti iš lėto, mėgautis maistu. Greitavalgiams derėtų į tai ypač atkreipti dėmesį. Sotumas priklauso ir nuo to, ką žmogus veikia valgydamas.

Pasak dietologės E.Gavelienės, nė vienas dienos valgymas negali kompensuoti praleistojo. Kitaip sakant, negalima per vakarienę valgyti du kartus daugiau todėl, kad nebuvo pietauta. Net ir tokiu atveju reikėtų suvalgyti įprastą maisto porciją. Jeigu žmogus diena iš dienos nevalgo pietų, o vakarieniauja itin gausiai, išderinama organizmo alkio-sotumo reguliacija. Dieną kūnas badauja, o vakare kenčia nuo maisto pertekliaus. Tada pradeda maisto medžiagas kaupti, „atidėti” bado periodui.

Kitas blogo maitinimosi pavyzdys - kada žmogus visą laiką užkandžiauja, nuolat kažką kramto ir niekada nepavalgo normaliai. Pavalgius turi sekti periodas be maisto, nevalgyti reikia mažiausiai dvi valandas. Kalbant apie visavertę mitybą nuolat primenama, kad reikia reguliariai gerti. Visi procesai mūsų organizme vyksta skystoje terpėje, ją reikia nuolatos palaikyti. Per dieną rekomenduojama išgerti 2 litrus nesaldintų skysčių. Geriausiai tam tinka paprastas ar mineralinis vanduo, žolelių arbata.

Šiuolaikiniam žmogui geriau iš viso nevalgyti, negu valgyti reguliariai - juk nėra laiko! Todėl taip populiaru protarpinis badavimas ir daugelis mano 1-2 kartus valgyti per dieną yra pakankama ir sveikatai palanku. Tačiau nei vienos oficialios mitybos rekomendacijos nerasite, kuri teigtų, kad valgyti 1-2 kartus per dieną yra naudinga mūsų sveikatai. Nei prevencinėje nei gydomojoje mityboje tokių rekomendacijų tiesiog nėra. Sveikatai naudingiausia ir geriausia valgyti 3-5 kartus per dieną tuo pat metu.

Reguliaraus valgymo nauda

Tyrimai rodo, kad reguliarus valgymas gali pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti užkandžiavimą ir net padėti kontroliuoti kūno svorį. Ar laikantis mitybos režimo svarbu ką renkiesi pusryčiams, pietums ar vakarienei? Taip, labai svarbu, ką renkiesi valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei laikantis mitybos režimo. Jei valgysime neteisingus pusryčius, reguliarios mitybos išlaikyti nepavyks, tas galioja ir su kitais valgymais. Kiekvienas valgymas per dieną turi savo reikšmę ir poveikį bendrai mitybai ir sveikatai.

Energijos pradžiai: pusryčiai yra pirmasis maistas po nakties pertraukos, tad jie turėtų suteikti pakankamai energijos ir maistinių medžiagų, kad galėtumei pradėti dieną. Pietūs - daugiau augalinis maistas, subalansuota lėkštė 0,5 lėkštės daržovės, ¼ mėsa, žuvis, ankštiniai, ¼ kruopos (rečiau bulvės, makaronai), bet tai daugiau prevencinės mitybos atveju, o taikomos gydomosios mitybos atveju, sudaromas mitybos planas individualiai pagal kiekvieną asmenį ir sveikatos būklę. Sotumo palaikymas: pietūs turėtų būti pakankamai turtingi, kad išlaikytumei sotumo jausmą iki vakaro. Miego kokybės gerinimas: vakarienė turėtų būti lengvesnė, kad neapsunkintų virškinimo sistemos prieš miegą.

Žinoma svarbu, miegoti turime laiku, ne vėliau 10 val. vakaro ir keltis išmiegojus 7-9 val. Per vieną valandą nuo pabudimo valgomi pusryčiai, tarpai tarp pagrindinių valgymų 5-6 val., gali būti dar 1-2 tarpiniai valgymai po 2,5-3 val. po pagrindinio valgio (pusryčių, pietų), paskutinis valgymas 19 val. Tyrimai rodo, kad suvalgius tą patį kalorijų kiekį per dieną, bet vieniems valgius daugiau pirmoje dienos pusėje nei vakare, kūno masė buvo mažesnė nei tų kurie daugiau valgė vakare.

Intuityvus valgymas

Galima pamanyti, kad intuityvus valgymas kenksmingas, kad valgoma norint prastumti laiką, pagerinti nuotaiką. Kaip yra iš tikrųjų? Tai, ką paminėjote apie nuotaiką ir laiko prastūmimą, - emocinis valgymas. Intuityvus valgymas su emociniu siejasi nebent tiek, kad stengiamasi neslopinti emocijų maistu. Intuityvus valgymas skatina remtis žmogų savo kūno pojūčiais, valgyti tada, kai žmogus jaučiasi alkanas, ir nustoti tada, kai jaučiasi sotus.

Svarbus dalykas, būdinga intuityviam valgymui, - leisti sau valgyti viską, ko norisi. Tai labai svarbu žmonėms, kurie riboja save. Kai žmonės išgirsta, kad reikia valgyti tai, ko norisi, juos apima nerimas. Manoma, kad taip tik didės svoris. Taip, gali būti, kad jei kurį laiką žmogus neleido sau valgyti mėgstamų produktų, jis kurį laiką jų valgys kur kas daugiau. Tačiau ilgainiui, po kokios savaitės, viskas susinormalizuoja. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie renkasi tai, ko nori, pasižymi geresniais mitybos įpročiais. Jie pasirenka maistą, kuris ir reikalingas kūnui, ir yra skanus. Žmonės nėra tokie blogi, kaip patys įsivaizduoja ir, jei leis sau valgyti tai, ko norisi, nesirinks vien picų ir mėsainių. Iš tiesų, žmonės mėgsta ir daržoves, ir vaisius. Jei pagal kažkokias rekomendacijas nereikia maitintis vien daržovėmis, jie mielai jas valgo.

Esminis dalykas yra tai, kad jei ko nors valgyti sau neleidi, to labiausiai norisi. Galbūt tas maistas net nėra toks skanus, bet kai jis uždraustas, labai vilioja. Dalis žmonių patiria vienkartinį persivalgymą, kuris baigiasi nemaloniu jausmu, skrandžio skausmu. Tačiau tai nieko tokio. Blogiau yra daliai žmonių, kurie nuolatos laikosi dietos, save riboja ir jiems persivalgymai būdingi dažnai. Būtent tas ribojimas ir neleidimas valgyti provokuoja persivalgymus. Tai - vadinamasis dietinis valgymas? Taip, dietinis mąstymas. Viena tokio mąstymo apraiškų - kai maistas suskirstomas į gerą ir blogą, leidžiamą ir neleidžiamą. Tuomet neleidžiami produktai kažkur padedami, neperkami, bet jie kelia įtampą. Ta įtampa visuomet tvyro, o baigiasi palengvėjimu, kurį sukelia persivalgymas.

Intuityvaus valgymo principai

• Besąlyginis leidimas sau valgyti. Kai žmogus pasirenka, kad leis sau valgyti viską, tai reiškia, kad jis sau nepriekaištaus, nekaltins, nenuspręs likusią savaitę visiškai nieko neragauti.
• Valgymas dėmesingai, neskubant, jaučiant maisto skonį. Valgant normaliai, tai nesibaigs persivalgymu. Valgymas turėtų būti malonus, su pasimėgavimu. Tuomet ir nauda kūnui kitokia. Nustatyta ir tai, kad jei valgoma su malonumu, maistinės medžiagos geriau įsisavinamos.
• Įsiklausymas į alkio ir sotumo jausmus. Mūsų kūnas - tobula sistema, kuri puikiai žino, kiek maisto jai reikia. Svarbu išgirsti, o tam žmogui duotas alkio ir sotumo jausmas.

Vienas valgymas per dieną: už ir prieš

Gydytojas A. Unikauskas sako, kad neva normalu manyti, kad žmogus turi valgyti bent jau tris kartus per dieną. O tarp jų dar gali būti ir užkandžiai. Bet tikroji tiesa yra ta, jog tokie maisto kiekiai nebūtinai palaikys mūsų kūno ir proto sveikatą. Medikas pateikia 24 priežastis, kodėl valgyti vieną kartą per dieną yra gerai.

Privalumai:

• Sutaupysite laiko ir pinigų.
• Organizmas turės laiko pailsėti nuo maisto virškinimo ir pasisavinimo.
• Kūnas valys save iš vidaus (autofagija).
• Alkis jaučiamas tik šio mitybos plano pradžioje.
• Protas tampa aštresnis.
• Deginami riebalai.
• Augimo hormonų darbas gerėja, todėl raumenys ne dings, o atvirkščiai - augs. Be to, pagreitės medžiagų apykaita.

Profesorius pabrėžia, jog tai, kad valgote kartą per dieną, nereiškia, jog galite valgyti bet ką. Greitųjų angliavandenių bet kokiu atvejų vartoti nepatariu. Mėsa, kiaušiniai, daržovės riešutai - visa tai turi būti mūsų lėkštėje. Persivalgyti nevalia, bet sočiai pavalgyti reikia.

---