Virškinimo sistema yra viena iš 11 pagrindinių žmogaus organizmo sistemų. Ji paverčia maistą energija ir pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, aprūpinančiomis visą organizmą; tai yra geros sveikatos pagrindas.

Maisto derinimo principai

Maisto derinimas pagrįstas atradimu, jog vieni maisto deriniai lengviau ir veiksmingiau suvirškinami, o kiti prasčiau. Žmogaus kūnas yra taip sutvertas, kad skrandyje tuo pačiu metu būtų virškinamas tik vienos rūšies koncentruotas maistas. Prisiminkite, kad bet koks maistas, jei tai ne vaisiai ir daržovės, yra koncentruotas. Maisto derinimo principas tiesiog konstatuoja, kad vienu kartu reikia valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą, nes žmogaus skrandis nepajėgia suvirškinti vienu metu visokių rūšių koncentruoto maisto.

Netinkami maisto deriniai

Tikriausiai esate valgę mėsą ar žuvį su bulvėmis, ryžiais ar makaronais? Sumuštinį su sūriu? Kiaušinį su duona? Dribsnius su pienu? Visi šie maisto deriniai yra netinkami ir užtikrina, kad jūs niekada neturėtumėte nei trokštamos energijos, nei liekno kūno.

Kas vyksta organizme valgant netinkamus maisto derinius?

Paimsime mėsą su bulvėmis, bet juo galėtu būti ir duona su sūriu, ir žuvis su ryžiais ir t.t. Tarkime jūs išsikepėte žlėgtainį ir valgote jį su virtomis ar keptomis bulvėmis. Skrandyje suskaidyti žlėgtainį reikalingos ypatingos virškinimo sultys - rūgščiosios sultys. Kartu dar suvalgote ir keptų bulvių. Taip, bulvės yra daržovės, bet iškeptas ar virtas bulves jūs galite kramtyti kiek norite, vandeningos jos nepasidarys.

Kepant ar verdant yra pašalinama didesnioji vandens dalis ir jos lieka labai koncentruotos ir krakmolingos. Tokiam maistui suvirškinti reikia šarminių skrandžio sulčių. Jeigu mokėtės chemijos, žinote, kaip reguoja šarmai ir rūgštys. Jie neutralizuoja vienas kitą. Taigi, suvalgėte žlėgtainį su bulvėmis. Maistas pateko į skrandį, bet reikalingos virškinimo sultys neutralizavosi.

Organizmas išskiria vis daugiau ir daugiau sulčių maisto virškinimui. Šis procesas užtrunka keletą valandų. Gerai nesuvirškintas maistas yra išstumiamas iš skrandžio į žarnyną. Didesnioji dalis baltymų, ilgai išbuvę skrandyje, papuvo. Didesnioji dalis angliavandenių susifermentavo. Supuvęs ir susifermentavęs maistas organizme gamina toksines rūgštis. Kaupiasi dujos, ėda rėmuo, sutrinka virškinimas ir mes griebiamės vaistų.

Žarnyne maistas dar turi nukeliauti žarnyno traktatu apie devynis metrus. Įsiavaizduokite! Devyni metrai žarnyno turi dorotis tuo supuvusiu maistu. Štai kodėl pavalgę netinkamai suderinto maisto mes neturime energijos - ji visa yra panaudojama maistui apdoroti, virškinti.

Maisto derinimo principai

Maisto derinimo principas siūlo valgyti tokį maistą, kuris nepūtų skrandyje, neužterštų žarnyno ir būtų lengvai įsisavinamas. Tai galima laiduoti vienu metu valgant tik vieną koncentruotą produktą. Jeigu užsimanote mėsos, žuvies , kiaušinio ar sūrio, valgykite į sveikatą. Bet atminkite, kad tam kartui mėsa bus tik vienas koncentruotas produktas. Vadinasi su ja negalima valgyti jokio kito koncentruoto produkto.

Nei bulvių, nei ryžių, makaronų, sūrio ar duonos, o tik labai vandeningų produktų. Kitaip sakant su mėsa valgykite daržovių. Bet kokių daržovių. Žinokite, kad daržovėms nereikia jokių ypatingų skrandžio sulčių. Mes jums nesiūlome badauti. Žmogaus organizmas turi tam tikras fiziologines ribas, kurių reikia paisyti.

Norite keptų bulvių? Puiku, valgykite keptas bulves, bet su daržovėmis, salotomis. Norite mėsos? Valgykite kiek norite, bet tik su salotomis, daržovėmis. Norite duonos? Valgykite duoną su salotomis, daržovėmis. Norite sūrio? Valgykite sūrį su salotomis, daržovėmis. Arba ištirpinkite sūrį ir užpilkite jį ant daržovių. Kaip matote, jūs valgysite jums patinkantį maistą, bet jų vienu su kitu nemaišysite. Laikantis tokios tvarkos, ne tik pasisavinama daugiau maistingų medžiagų, bet ir išnyksta nemalonūs virškinimo sutrikimai ir gerokai padaugėja energijos.

Baltymų ir krakmolo derinimas

Baltymus su krakmolu maišyti negerai, bet ar nieko tokio, jei maišome vienus baltymus su kitais, vieną krakmolą su kitu? Iš tiesų yra idealiausia su vienu patiekalu gauti vieną koncentruotą produktą. Derinys krakmolas su krakmolu dar yra pakenčiamas, bet dviejų rūšių baltymų yra geriau nemaišyti, nes jie yra tokios skirtingos sudėties, jog skrandžiui prisitaikyti prie daugiau kaip vienų baltymų virškinimo reikalavimų tiesiog neįmanoma.

Todėl dviejų rūšių baltymai išveda iš rikiuotės visą sistemą. Tai nereiškia, kad negalima kartu valgyti dviejų rūšių mėsos ar dviejų rūšių riešutų, bet tai reiškia, jog vienu metu dviejų skirtingų baltymų - mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar riešutų - nereikia valgyti. Krakmolas ne taip sunkiai suskaidomas kaip baltymai, todėl galima valgyti kelis krakmolo rūšis.

Tarkime, norite ant salotų pasibarstyti skrudinto pyrago gabalėlių ir kartu suvalgyti keptą bulvę; šie produktai susivirškins be fermentacijos. Ryžiai su pupomis, nors tai ir sunkus maistas, skrandyje irgi yra suderinami.

Kritika maisto derinimo teorijai

Tačiau nėra teorijos be kritikos. Maisto produktų derinimo teorijos kritikai vos jai atsiradus teigė, kad „gamta maiste sumaišo baltymus ir angliavandenius, o žmogaus virškinimo sistema gali virškinti mišrų maistą“. Pavyzdžiui, jei sutrinka žmogaus virškinimas, tikėtina, kad sutriks ir įvairios kitos organizmo sistemos bei funkcijos.

Svarbūs virškinimo aspektai

Geram virškinimui reikia ne tik tinkamos mitybos, bet ir ramaus proto, nes jis svarbus tiek formuojant mitybos įpročius, renkantis maisto produktus, tiek virškinant maistą. Supykus, susinervinus trinka virškinamojo trakto nervinė, hormoninė sistemos, taigi ir pats virškinimas.

Imuninės sistemos vaidmuo

G.Denapienė organizmo kariuomene vadina žmogaus imuninę sistemą, kuri saugo nuo infekcijų ir organizmui žalingų medžiagų. Būtent ten atpažįstamos ir sunaikinamos kenksmingos medžiagos, kurios lemia lėtinių uždegimų vystymąsi. Imuninę sistemą sudaro daug organų ir sistemų, tarp jų ir kaulų čiulpai, užkrūčio liauka, blužnis, apsauginiai odos, gleivinių barjerai, su gleivine susijęs limfoidinis audinys, kurio itin daug yra žarnyne.

Virškinimo sistemos įtaka

Virškinimo sistemos būklė veikia daugelio organų veiklą. Būtent per virškinamąjį traktą gaunamos ir pasisavinamos maisto medžiagos, o po to pašalinamos organizmui nebereikalingos atliekos. Gydytoja vaizdingai sakė, kad organizmas yra tarsi namas, o suvirškintas maistas - jo statybinės medžiagos. Todėl labai svarbu taisyklingai tą namą statyti.

Kaip pagerinti virškinimą?

Gerą virškinimą pirmiausia lemia rami nervų sistema, užtikrinanti reikalingų fermentų išsiskyrimą, harmoningą viso virškinamojo trakto darbą. Jei žmogus valgo būdamas streso būsenos ar paskubomis, net sveikiausias maistas nebus tinkamai suvirškintas.

Specialistai siūlo maistą gerti lyg skystį, tai yra sukramtyti, kad jis būtų skystas. Liaudies išmintis teigia, kad vienu valgymu tiktų suvartoti tiek maisto, kiek telpa į dvi saujas, nes maždaug toks yra skrandžio tūris. Reikėtų neskubant valgyti iki pirmojo atsirūgimo, mat tai ženklas, kad iš skrandžio išeina jame esanti oro pūslė, taigi skrandis jau pakankamai pripildytas.

Nesustojus skrandis gali būti perpildytas, tuomet bus sunkiau virškinti. Reikėtų nepamiršti ir maisto suderinamumo, pavyzdžiui, mėsos nevartoti su pienu ar žuvimi, mėsos - su kiaušiniais, žuvies - su sūriu. „Pieno produktus geriausia valgyti ar gerti atskirai“, - pabrėžė medikė. Atkreipti dėmesį reikia ir į maisto temperatūrą. Per šaltas maistas yra sunkiau virškinamas, o per karštas gali mechaniškai pažeisti viršutinę virškinamojo trakto dalį.

Valgyti reikėtų tiktai išalkus - kas 3-6 valandas, priklausomai nuo maisto pobūdžio. Kartais pakanka tik atsigerti vandens, kad žmogus suprastų, jog iš tiesų jis nebuvo išalkęs, o tik ištroškęs. Gydytoja priminė, kad geriausiai paskutinį kartą valgyti likus bent 3 valandoms iki miego, nes vėlyvas prisivalgymas, ypač sunkaus maisto, kenkia virškinimui.

Sezoniškumo įtaka

Nepakenktų ir atsižvelgti į sezoną - vasarą, kai karšta, nereikėtų vartoti aštraus ir sunkiai virškinamo maisto. Tuomet tinka lengvesnis: vaisiai, uogos, daržovės, o žiemą - riebesnis, kūną tarsi sušildantis.

Verta žinoti

Žinoma, gerą virškinimą užtikrina ir visaverčio maisto vartojimas. Nepaisant dietų įvairovės, plačiai pripažįstama, kad žmogaus mitybos pagrindą turi sudaryti augalinis maistas: grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai.

Didelę įtaką virškinimui daro ir maisto šviežumas. „Maistas turėtų būti suvartojamas maždaug per 3 valandas nuo pagaminimo. Todėl nepatartina prisivirti sriubos savaitei ir ją vis šildyti - toks maistas netenka didelės dalies vertės“, - įsitikinusi gydytoja G.Denapienė.

Taigi virškinimui labai svarbus ne tik sveikas maistas, bet ir su valgymu susiję įpročiai. Gastroenterologė patarė neužkandžiauti tarp valgymų, valgio metu neprigerti daug vandens, nes tai irgi gali apsunkinti virškinimą, o pavalgius nepulti sunkiai protiškai ar fiziškai dirbti - geriau ramiai pasėdėti ar ramiai pavaikščioti.

Individualūs virškinimo ypatumai

Virškinimas priklauso ir nuo tam tikrų individualių veiksnių. Daug skaidulų turintis maistas tinka sveikiems žmonėms, o sergančiam opiniu kolitu jis gali sukelti viduriavimą. Todėl reikia atsižvelgti į individualią organizmo būklę, ligas, maisto netoleravimą ar alergijas.

„Daugeliui žmonių šiais laikais paisyti visų tinkamą virškinimą užtikrinančių sąlygų yra sudėtinga“, - sakė gydytoja G.Denapienė.

Pajutę sunkumo jausmą, pilvo raižymą ar kylantį rūgštingumą žmonės dažnai bėga į vaistinę ieškoti stebuklingos tabletės. Tai - savotiškas gaisro liepsnos gesinimas, po kurio organizmo namas toliau dega.

Gydytoja įsitikinusi, kad ilgai organizmo neapgausime, todėl skatina pirmiausia formuoti taisyklingus valgymo įpročius ir didinti sąmoningumą.

„Žinoma, būna situacijų, kai virškinimui reikia pagelbėti. Tačiau jei nepradėsime sveikiau gyventi, tabletės po kurio laiko arba nebepadės, arba padės tik ribotą laiką“, - tvirtino patyrusi gastroenterologė.

Geras virškinimas yra ne prabanga, o būtinybė norint būti sveikam. Todėl norint gerai virškinti, šį procesą reikėtų iškelti į pirmą vietą.

Fermentų svarba

Klaidinga manyti, kad virškinimo sistemos pajėgumas susijęs tik su mityba. Su amžiumi organizme gali natūraliai sumažėti reikalingų fermentų. Įvairios ligos taip pat lemia fermentų trūkumą.

Kaip suprasti, kad organizmas prašo pagalbos?

Pasak gydytojos, pagalbos poreikį nurodo sunkumo jausmas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje pavalgius, ankstyvas sotumo jausmas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas po valgio.

Tokiu atveju viena pirmųjų priemonių palengvinti virškinimą gali būti fermentai. Pastaraisiais metais šalia plačiai vartojamų gyvulinės kilmės iš kiaulių kasos gaminamų fermentų populiarėja ir fermentai iš grybų. Išgaunami naujausiomis biotechnologijomis jie padeda natūraliu būdu kovoti su virškinimo fermentų trūkumu ir kartu greitai malšina nemalonius pojūčius.

Pastarieji fermentai veikia plačiose pH ribose, taigi jau skrandyje paskatina virškinimo procesus, jie yra mažiau jautrūs rūgščiai skrandžio terpei. Be to, jie nesunkiai padeda virškinti ir skaidulines medžiagas, kurias gyvulinės kilmės fermentai įveikia sunkiau.

Gydytoja priminė, kad iš grybų išgauti fermentai ne veltui jau prieš tūkstančius metų naudoti įvairių kultūrų (lietuvių, japonų, kinų ir daugelio kitų tautų) fermentuojant maistą, todėl jie gali pasitarnauti ir virškinant.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad grybų kilmės fermentai pasižymi ir prebiotikams būdingomis funkcijomis, tai yra jie teigiamai veikia žarnyno aplinką, palankią gerosioms bakterijoms, ir paskatina jų dauginimąsi.

Virškinimo sistemos organai ir jų vaidmuo

Pažvelkime į virškinimo sistemos organus ir funkcijas:

• Burna - paprastas kramtymo veiksmas susmulkina maistą į gabaliukus, kurie yra lengviau virškinami, o seilės susimaišo su maistu, kad prasidėtų procesas, kurio metu jis būtų paverčiamas į tokią formą, kurią mūsų organizmas gali pasisavinti ir naudoti.
• Stemplė - nurijus, maistas stumiamas į stemplę, raumenų vamzdelį, kuris transportuoja maistą ir skysčius iš burnos į skrandį. Iš karto po nurijimo, šis veiksmas tampa nevalingas ir yra kontroliuojamas stemplės ir smegenų.
• Blužnis - blužnis yra rudas, plokščias, ovalo formos limfinis organas, kuris filtruoja ir saugo kraują, kad apsaugotų organizmą nuo infekcijų ir kraujo netekimo. Blužnis yra atsakinga už priemaišų valymą iš kraujo, senų raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimą ir kraujo saugojimą kritiškiems atvejams, pvz., sužalojimams.
• Skrandis - skrandis veikia kaip maisto laikymo talpykla, todėl organizmas turi laiko tinkamai suvirškinti didelius maisto kiekius. Šis centrinis organas ne tik palaiko maistą, bet ir veikia kaip maišytuvas ir malūnėlis. Fermentai ir rūgštys sumaišomi su maistu, kuris jau pradėtas skaidyti burnoje ir stemplėje, ir virsta skysčiu, vadinamu chimusu.
• Kepenys - pagrindinė kepenų funkcija virškinimo metu yra tulžies gamyba ir jos išsiskyrimas į plonąjį žarnyną. Kepenys gamina ir išskiria tulžį, kuri padeda organizme fermentams suskaidyti riebalų rūgštis. Po to, kai maistinės medžiagos per plonąjį žarnyną yra įsisavinamos, jos patenka į kraują. Šis kraujas išsiunčiamas į kepenis filtravimui ir detoksikacijai.
• Tulžies pūslė - tulžies pūslė yra mažas, kriaušės formos organas, naudojamas saugoti ir perdirbti perteklinę tulžį iš plonojo žarnyno, todėl ji gali būti pakartotinai panaudota būsimo maisto virškinimui. Tulžies pūslė saugo tulžį tarp maitinimųsi, o kai valgome, tulžies pūslė išskiria tulžį per tulžies kanalus, kurie jungia tulžies pūslę ir kepenis iki plonosios žarnos.
• Kasa - kasa yra korėtas, vamzdžio formos organas, kuris yra maždaug penkiolikos centimetrų ilgio. Jis išskiria virškinimo fermentus į plonąją žarną, ir tai baigia cheminį maisto virškinimą. Kasos sultys sugeba virškinti lipidus, angliavandenius (kurti energijai), baltymus (kurti amino rūgštims) ir nukleino rūgštis.
• Plonasis žarnynas - arba plonoji žarna yra ilgas, plonas vamzdis, kurio skersmuo yra maždaug du centimetrai ir apie 6 metrų ilgio. Visa plonoji žarna yra susukta, o vidinis paviršius yra pilnas daugelio raukšlių ir griovelių; didžioji dalis virškinimo ir maistinių medžiagų absorbcijos vyksta plonojoje žarnoje.
• Gaubtinė žarna - gaubtinė žarna arba storasis žarnynas - tai ilgas, storas vamzdis, kurio skersmuo yra apie šeši centimetrai ir apie pusantro metro ilgis; ji apsivyniojusi aplink plonosios žarnos sieną. Gaubtinės arba storosios žarnos funkcija yra paskutinis virškinimo proceso etapas.

Patarimai virškinimo gerinimui

• Kramtykite maistą atidžiai: Kuo daugiau sutrinsite maistą burnoje, tuo mažiau darbo reikės atlikti vėliau.
• Nepadauginkite skaidulų: Svarbu valgyti pakankamai skaidulų turinčių produktų, kad maistas lengvai judėtų per žarnyną.
• Gerkite vandenį: Vartojant daug vandens, bus lengviau virškinti riebalus ir tirpias skaidulas.
• Sportuokite: Judant kūnui, maistas juda per virškinimo sistemą.
• Mažinkite stresą: Stresas gali sukelti virškinimo problemas.
• Valgykite šiltą maistą: Šiltus valgius lengviau virškinti.
• Nerūkykite ir nevartokite alkoholio: Šie įpročiai gali turėti neigiamų pasekmių jūsų virškinimo sistemai.
• Atsikratykite nereikalingo svorio: Net ir keletas svarų viršsvorio gali sukelti virškinimo problemas.
• Išbandykite probiotikus ir virškinimo fermentus: Jie gali palengvinti virškinimą.

Produktų virškinimo laikas

Anot gydytojos dietologės, vanduo iš skrandžio pasišalina kone akimirksniu, o štai vaisių ar daržovių sultys suvirškinamos per 15-20 minučių.

• Daug vandens turintys vaisiai bei uogos virškinami apie 20 min.
• Citrusiniai vaisiai (apelsinas, greipfrutas, citrina) turi nemažai skaidulų, tad virškinami apie 30 min.
• Šviežios daržovės (agurkai, salotų lapai, ridikėliai, paprikos), turinčios daug vandens, virškinamos apie 30-40 min.
• Obuolys, kriaušė, persikas ir termiškai apdorotos daržovės yra virškinamos apie 40 min.
• Virtas kiaušinis - apie 45 min.
• Kopūstai, cukinijos, kukurūzai, morkos, pastarnokai yra virškinami apie 50 min.
• Daržovių salotos su aliejumi (ar bet kokiu kitu riebalu) bus virškinamos ilgiau, iki 60 min.
• Krakmolingos daržovės (pavyzdžiui, bulvės) virškinamos apie 1,5-2 val.
• Grūdų košės (grikiai, ryžiai ir kt.) - apie 2 val.
• Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai, avinžirniai) - apie 2 val.
• Pieno produktai - apie 2 val.
• Paukštiena - nuo 2,5 iki 3 val.
• Įvairios sėklos bei riešutai - apie 3 val.
• Jautiena - apie 4 val., kiauliena, aviena - net 5 val.

Veiksniai, įtakojantys virškinimo greitį

Virškinimo greitis priklauso ne tik nuo maisto rūšies, bet ir - nuo maisto kiekio, - sako E.Kliukaitė-Sidorova. Jeigu persivalgysime, tai yra pilnai užkimšime skrandį, natūralu, kad maistas bus virškinamas ilgiau. Ir, priešingai, jeigu suvalgysime protingą kiekį - galbūt suvirškins ir greičiau nei nurodytas vieno ar kito produkto virškinimo laikas.“

„Pastebėta, kad virškinimo greitis priklauso ir nuo lyties. Manoma, kad moterų organizme virškinimo procesas vyksta ilgiau nei vyrų. Dar vienas veiksnys - medžiagų apykaita. Virškinimo sutrikimai (virškinimo trakto ligos, skrandžio uždegimas ir pan.) vėlgi gali būti tas veiksnys, dėl kurio maistas apdorojamas ilgiau“

Produktai, kurie gali apsunkinti virškinimą

• Keptas maistas
• Citrusiniai vaisiai
• Dirbtiniai saldikliai
• Pernelyg didelis kiekis ląstelienos
• Pupelės
• Kopūstinės daržovės
• Fruktozė
• Aštrus maistas
• Pieno produktai
• Pipirmėtė

Mėsos paruošimo įtaka virškinimui

Dietistė R. Bogušienė išskiria pagrindinius skirtumus, kaip skirtingi mėsos paruošimo būdai veikia virškinimą:

• Kepta mėsa: kepimo metu mėsa gali būti veikiama aukštos temperatūros, kuri gali suskaidyti kai kurias baltymų struktūras ir padaryti mėsą lengviau virškinamą. Pernelyg ilgas kepimas arba per aukšta temperatūra gali sukelti baltymų denatūraciją, kas gali apsunkinti jų virškinimą. Antra, kepant mėsą, dažnai naudojami papildomi riebalai (pvz. aliejus arba sviestas), jie gali padidinti riebalų kiekį patiekale. Riebalai sulėtina virškinimą, nes jie ilgiau lieka skrandyje. Vidutinė keptos mėsos virškinimo trukmė gali būti 4-6 valandos.
• Virta mėsa: Virta mėsa paprastai būna minkštesnė ir švelnesnė, nes vanduo arba garai padeda suskaidyti kolageną ir jungiamuosius audinius, tai gali palengvinti mėsos kramtymą ir virškinimą. Verdant mėsą, dažniausiai nenaudojami papildomi riebalai, o dalis mėsos riebalų gali būti pašalinta virimo metu, tai gali padėti sumažinti bendrą riebalų kiekį ir pagreitinti virškinimą. Vidutinė virtos mėsos virškinimo trukmė gali būti 3-4 valandos.

Patarimai:

• Kruopštus kramtymas padeda mechaniniam maisto suskaidymui ir sumaišymui su seilėmis, kurios pradeda angliavandenių skaidymo procesą.
• Subalansuota mityba, hidratacija, fizinis aktyvumas, maisto paruošimas ir genetiniai ypatumai. Norint užtikrinti optimalų pasisavinimą, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą

Nepakankamo maistinių medžiagų pasisavinimo požymiai:

• Lėtinis nuovargis ir silpnumas
• Svorio netekimas ir raumenų masės praradimas
• Virškinimo problemų simptomai, tokie kaip nuolatinis arba lėtinis viduriavimas
• Per didelis dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir diskomfortas po valgio
• Odos, plaukų ir nagų problemos.
• Imuninės sistemos susilpnėjimas
• Psichologiniai simptomai.
• Kaulų ir sąnarių problemos.

Virškinimo procesas

Virškinimo procesas - tai maisto sumaišymas su skrandžio sultimis ir jo pervarymas per virškinamąjį traktą. Virškinimas prasideda dar burnoje, kai mes kramtome ir ryjame maistą. Skrandis ir žarnynas yra pagrindiniai virškinamojo trakto organai.

Virškinimas prasideda dar burnos ertmėje, kai maistas yra maišomas su seilėmis. Prarytas maistas patenka į stemplę, kuri jungia gerklę ir skrandį.

---