Zita Gaizauskaitė yra poetė, kurios kūryba apima ne tik eiles vaikams, bet ir religinės tematikos darbus. Jos kūryba pasižymi savitu stiliumi ir giliu jausmingumu.

Kristina Vasiliauskaitė: Kūrybos sąsajos

Kristina Vasiliauskaitė, gimusi 1956 m., studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Jos kūryba skamba įvairiuose renginiuose, tarp jų - Jaunimo kamerinės muzikos dienose Druskininkuose (1987, 1988), VIII Vilniaus vargonų muzikos festivalyje (1987), V styginių kvartetų festivalyje Vilniuje (1988), "Lietuvių muzikos pavasaryje" (1993), koncertų cikle "Senųjų Lietuvos vienuolynų kelias" (1999), "Kristui gieda Lietuva" (2000) ir kt.

Įvairūs Kristinos Vasiliauskaitės kūriniai buvo atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje, Austrijoje, Belgijoje, JAV, Kanadoje. Ryškiausios Kristinos Vasiliauskaitės kūrybos kryptys - bažnytinė muzika bei muzika vaikams, kurias sieja vokalinės muzikos pradas.

Tai lemia svarbiausius kompozitorės kūrybos bruožus - bažnytinei muzikai būdingą faktūros skaidrumą, diatoniškas dermes, romantiško emocionalumo persmelktą melodiką.

Eilėraščiai: Gamta ir Vaikystė

Zitos Gaizauskaitės eilėraščiai dažnai įkvėpti gamtos ir skirti vaikams. Štai keletas pavyzdžių:

Vėjas Užsnūsta Šile

Vėjas užsnūsta šile.
Vėjo smuikelė - šalia.
Vakaro žingsniai atsargūs.
Vakaras - miegančių sargas.
Liūlia, miegokit visi.
Budi žvaigždelė šviesi.

Baltažiedės Nubudimas

Spindi krištolo langai.
O pilis - iš sniego.
Čia lediniuos pataluos
Baltažiedė miega.

Šoka ragana žiema
Šiaurės vėtrų šokį.
Buria burtą šaukdama:
Amžinai miegoki!

Ledo bokšte baltažiedė
Praveria blakstienas:
Vinguriuoja Paukščių takas,
Snaigėmis nusėtas.

Įsiklausiusi - iš tolių
Paukščio dainą girdi.
Jį paguodžia, suramina
Baltažiedės širdį.

Saulės Kelias

Vai, sauluže, kurgi riedi
Per vasario pusnį?
- Į ledokšnių karalystę,
Į patamsių būstą.

Ten šerkšnota obelis
Žiedlapius sapnuoja,
O upelis po ledu
Lelijas sūpuoja.

Šviesiu spindulio vilyčią
į snieguotą langą,
Tai pažadinsiu iš miego
Kovą darbščiarankiį.

Debesėli, paskubėk.
Žaibe, sužaibuoki!
Rausvos Snaudalės taurelė
Medaus sklidina.

Oi triūsia, oi dūzgia
Bitutė raina
Po lanką žieduotą.
Pailsi gėlėj.

Auksinės šviesos
Bus pilni aviliai.

Žydra Dainelė

Žydra padangė, ežerai,
Žydri upeliai ir žydrai
Žibuoklės žiūri nuo kalvų.

Atbėga lauko takeliu
Mergaitė suknele žydra
Drugelis žydras - plaukuose.

O žydras vėjas ant šakos
Žilvičio lumzdeliu gražiai
Dainelę žydrą jai pagros.

Gegulės Rauda

Per vasarėlę kukavau,
Metus ir lobį skaičiavau,
Lizdučio nesukroviau.

Mano vaikelis, mano mažiausias
Kurioj šakelėj sėdi,
Kieno dainelių mokos?

- Aukštoj žalioj viršūnėj,
Po svetimu sparnu
Mano vaikelis auga.

Tai kaip dabar prišauksiu,
Tai kaip dabar surasiu,
Iš ko aš atpažinsiu
Vaikelį raibaplunksnį?..

Ką Veikia Žvėreliai

Sukaitę pluša girių žvėreliai,
-Namelį stato, lentynas daro.

O į lentynas, o į aukščiausias,
Riešutą krauna, uogą ir gilę.

Paparčio šaknį, puplaiškio lapą
Ir baravyką, saulėj džiovintą.

O kai žiemužė pabels į langą,
Užkurs ugnelę iš beržo tošies.

Ugnelei spragsint, liepsnužei šokant,
Susės žvėreliai aplinkui stalą.

Girių Monai

Kas ten dunkso
Po egle?
-Driekias melsvas
Dūmas.

Žaliaakis
Girių gnomas
Rudą pypkę
Dumia.

Ant kelmelio
Tyliai sėdi
Raudonuoja
Pušnys.

Vėjau vėjau,
Tu nesiausk,
-Pypkės
Neužpūski.

Mergaitė Ir Paukštukas

Ruduo rudabarzdis
Jau žengia laukais.
Paukšteli pilkasai,
Kodėl čia likai?

- Rugsėjis pasėjo
Geltonus lapus.
Ir bruknės liepsnelę
Greit vėjas užpūs.

Pragydo paukštukas,
Sučiulbo gražiai:
Likau, kad giedočiau
Mergaitei mažai.

Jos akys žibuoklėm
Žydės man languos.
Ir aš nebijosiu
Žiemužės ilgos.

Žiemužės Miegas

Kriskit, lapeliai, klokit žemelę
Žiemužės miegui, lokiuko sapnui.

Vai ir užklokit rugio galvelę
Ir žydraplaukę girių gėlelę.

Ir boružėlės mažą trobelę,
Ir žemuogėlės rausvą veidelį.

Kad nesušaltų, saldžiai miegotų,
Žydrą žvaigždelę ramiai sapnuotų.

Sniego Malūnas

Baltas vėjas girnas suko,
-Malė visą naktį.

Juodas kaukas miltus nešė,
-Visos šarkos matė.

Ir prairo kauko maišas,
-Miltai išbyrėjo.

Šarkos rėkė, šarkos lėkė,
-Skundė kauką vėjui,
Kad išbarstė sniego miltus
Ant žiemkenčių lauko.

Ir pražilo žalios girios,
Ir pražilo kaukas.

Varveklių Arfa

Din-din-din - Kažkas už lango.
Din-din-din - Kažkas už durų.

Kas taip aidi,
Kas taip žvanga?
-Net visi žaislai
Sužiuro.

Din-din-din -Tai vėjas groja
Din-din-din -Varveklių arfa.

Din-din-din - Šiaurys atjoja.
Vėjas groja Šiauriui maršą.

Zuikelis Gruodžio Pūgoje

Pūgos šuoliuoja
Per žemę baltą.
Pilkas zuikeli,
Ar tau nešalta.

Ką pasikloji,
Kuo užsikloji.
Ar drabužėlį
Šiltą nešioji?

Ar neužpustė
Tavo trobelės,
Tos, kur prie slenksčio
Samanom želia?

Ar židinėly
Ugnužė dega,
Ar kepa krosny
Kiškių pyragas?..

Gruodžio Dainelė

Baltos, oi baltos mano seklyčios.
Šaltos, oi šaltos žvaigždės virš bokštų.

Zuikis po kelmu žariją pučia:
Šąla pusnynuos maži zuikučiai.

Zylės namelį vėjai užpustė.
Kelkit, vaikučiai, laikas prabusti.

Rytą ankstyvą bėkit į girią,
Ten, kur šerkšnotos eglės pasvirę.

Zuikio šeimynai neškit kopūstų.
Zylei ir žvirbliams po trupinėlį.

Sidabrinė Pasakaitė

Pražydo languose
Sidabro gėlės.
O tarp žiedų
Sidabro paukščiai gieda.

Sidabro upeliūkščiai
Tykiai teka.
Sidabro sodan
Veda baltas takas.

Sidabro bokštas
Tam sode. Nuo seno
Žiema sidabraplaukė
Čia gyvena.

Sidabro audeklą
Ji audžia, klosto
Nuo speigo žemę...
Nesudėję bluosto,

Nykštukai šerkšnabarzdžiai
Visą naktį
Sidabro tiltą
Per upelį statė.

Užbaigę darbą,
Šoko jie ir dūko.
Paskui sumigo
Po sidabro duknom.

Auksinė Pasakaitė

Gintarinėj šaly,
Gintarinėj pily,
Užu kopų auksinių,
Pajūry pamary,

Kur sudūžta į krantą
Bangelė greita,
Auksaplaukė mergaitė
Miega ten užburta.

Koks drąsuolis išplauks
Į audrotas marias
Baltaburiu laivu?
Kas burtažodį ras

Po sniegu, po ledu,
Po paparčio šaka,
Auksaplaukę mergelę
Kas iš sapno prikels?..

O už lango pūga.
O ant stalo knyga,
-Pasakaitės auksinės
Staigi pabaiga.

Dainelė Apie Naujametinę Žvaigždutę

Spindėki žėrėki,
Žvaigždute šviesi.
Saulužės dukraitė
Tu žemei esi.

Eglutėj pražydai
Lyg žiedas trapus.
Atšiauriosios pūgos
Tavęs neužpūs.

K. Vasiliauskaitės Apdovanojimai ir Įvertinimai

Kristinos Vasiliauskaitės kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais:

Metai	Konkursas	Kūrinys	Vieta
1987	"Dainų dainelė"	"Ežio namai"	II premija
1985	Dainų vyrų chorams konkursas	"Atodūsis"	II vieta
1994	Juozo Naujalio religinės muzikos chorams konkursas	"Snaigių kalba"	II premija
1994	Juozo Naujalio religinės muzikos chorams konkursas	"Aleliuja, užgiedokim"	II premija
1996	Juozo Naujalio religinės muzikos chorams konkursas	"Iš Tavo rankos"	III premija
2001	Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo konkursas	"Šv. Pranciškaus Saulės giesmė"	Paskatinamoji premija

---