Višta - tai naminis paukštis, dažniausiai auginamas dėl kiaušinių ir mėsos. Vištos priklauso vištinių būriui, fazaninių pošeimiui. Perekšlė višta SD190. Dedanti višta I. Purė vištà Šts. Vienytskiautė višta Šts. Vištos kelnėtės (kurios apžėlusiomis kojomis) LKGI577. Juodžiukė vištà LKKV159. Daugiausia buvo raudonos ir kanapėtos vìštos Ob. Vištos juodos, aukštais kuodais, gaidžiai pilki, kanapėti (d.) Krkn. Visų vìštų vištà (geriausia višta) Ign.

Vištos Savybės ir Elgesys

Vìštai skiauteris nušutus JT295. Sučiuškusi vištà, t. y. superusi J. Vìštos kai autakojai, kūdos, išsidėję Klt. Dėsliõs vìštos rūra plika An. Anos, šitos vìštos, dėsnios baisiausia Klt. Pautą vištà sudėj[o] Btrm. Kiaušius vìštos neša Rod. Vìštos raudonos geros, labai dideliais kiaušiniais deda Mžš. Daba tik mums pradėjo dėti vìštos Trk. Šiandiej vištà su kiaušiniu JT454. Jau gūžtauja dvi vìštos, matyt, pradės dėt Mžš. Be padėlio vištos šviežion vieton dėt nenori Kpč. Senybos dėdavo an laškos vištos Smal. Kaip kūtę pastatėm, tai ir padirbom lastas">ląstas - dešium vìštų galia dėt Slm. Išlėks i vė in laktos vìštai kiaušinis Klt. Visas vištàs iškiaušinėjo - nėr tų kiaušių Vkš. Šitai ta vištà nededa KlbX125(Krtn). Davės davės vištà, kažno kur sudėjo [kiaušinį] Klt. Viena vištà lieja kiaušinius - deda be plėvės Ktk. Vištàs laiko, tų kiaušinių - tik valgyk Dg. Paleidžiam vištàs ir lendam pečeliun kiaušinių Skp. Ka nededa tos kalės vìštos! End. Vištà nori perėtie Dgp. Vištà kvaksi perėt Aln. Vištà kvarkščia, tai pasisodink žąsiokų Klt. Man labai viščiukai nebeseina i neperi vìštos kai raganos Mžš. Vištà perekšlė išlėkė, ogi baisu, kad neužšaldytų, ogi paskutinės dienos Kp. Vìštos perekšlės nuo gūžtos nušokta, puodas išversta Mžš. Vìštos vaikai puliukai Dv. Po vištà jei nepakiši [viščiuko], nulapens Antr.

Vištà pririjo su akuotais miežių ir kiksi Užp. Priešu saulę jau vìštos lesinėja Švnč. Vištà ką sukapsto, tą sulesa Dkš. Vìštos nagas nukarpėm, kad burokų nekastų Mlk. Vištà su viščiokais visus burokus iškūlė Klt. Tos kelios vìštos kasa baisiai, negali gėlių pasėt PnmŽ. Vìštos dumia dumia, nieko iš jo (bijūno) nebebus dora Kp. Vìštos ežią nuakėjo Tr. Vištà ant kiemu kasa Trkn. Kaip aplaidžia tos vìštos Ut.

Vištos Laikymas ir Priežiūra

Nu va putros [padarius alų] nenueina parniek, vìštos išlesa, vìštų laikom pulką Plvn. Tokios vìštos kai žąsės didžiausios, anos jovalą mėgsta Krž. Vištàs penėjo miltais Dgp. Va ir burokus vìštos aples - vištų nevorta laikyt Grv.

Vištos munie uždarytos, neišeina Trk. Kas te per vìštos - žiemą vasarą uždarytos i uždarytos Kvr. Vìštų kūtė LKAI52(Trk, Klk, Lg). Ažudaras vìštų LKAI52(Slk). Vìštom daugiau prie durim lakta pataisyta [tvarte] Svn. Žiemą laikėm pirkion vištàs Asv. Daugel nelaikėm pirkion vìštų Dbč. Da saulė tokio aukštumo - eis vìštos tūpt! Mžš.

Va ligonį turiu, tai vìštą papjausiu Pv. Reiks vištàs pjaudinėt Šts. Pasipjaudavai vìštą, tai kai obuoliukas - taukų pilna Jrb. Papjaukit vištą kur riebią sriubai Žem. Mano akỹs šuva vìštą sudraskė JT296. Lapės ateina, vištàs gaudo LKT50(Mžk). Lapės vištàs gaudo Dbg. Lapė nū staldo vìštą - i nešas LKT115(Up). Tai lapės, daugiausia apie namus ir sukas jos, vištàs gaudo Rk.

Višta Lietuvių Folkloroje ir Kalboje

Višta dažnai minima lietuvių folklore ir kalboje. Pavyzdžiui, yra patarlės, kuriose višta naudojama kaip palyginimas ar metafora. Štai keletas pavyzdžių:

• Aklas kaip višta pavakary.
• Apsidžiaugė kaip alkana višta, grūdą suradusi.
• Girias kai višta kiaušinį padėjus LMD(Šl).
• Bijo kap višta LTR(Mrj).
• Staiposi kap gaidys ant mėšlyno, vištą pamatęs Vlkv.
• Namie tupiu kaip vištà Adm.
• Nesikarščiuok kaip višta ant kiaušinių Krž.
• Lengva kap vištà Rdš.
• Tiek tu išmanai, kaip vištà perst (nieko nesupranti) Snt.
• Apsipešus kaip višta perekšlė An.
• Šlapia kap vištà Kt.
• Aš kaip vištà be balso Snt.
• Ir akla vištà grūdą randa Tlž.
• Juoda vištà deda baltus kiaušinius JT222.
• Tu vištos akis turi (blogai matai) Tr.
• Žino ir višta, kumet ant lakta lėkti S.Dauk.

Vištos įvaizdis tautosakoje

Višta pešta, pas tvorą pririšta (kuodelis prie verpstės) Arm, Vrnv. Balta vištà tvoron įkišta (langas) Dv. Juoda višta po tvora pakišta (naktis) Ak. Vištà nupešta, tvoron inkišta (vanta) Ds. Višta surišta, tvoron įkišta (šluota) J.Jabl. Baltos vištos ant raudonų lakčių tupi (dantys) LTR(Al). Juoda vištà ant raudonų kiaušinių tupi (puodas ant ugnies) JT128, LTR(Užv). Geltona vištẽlė po žemėm karkia (morka) Drsk, Mrj. Baltos vištelės po žemėmi miega (bulvės) LTR(Sem).

---