Atskira paslaptinga istorija yra išgyvenimai partizanavimo laikotarpiu. Paskutinės išlaisvinamosios kovos 1952 m. veikė slaptai.
Pradžia: Įsitraukimas į Partizanų Veiklą
1944/1945 m. butuose apsistodavo MVD daliniai, karininkų. Mane nepaprastai paveikė šitai ir daugybė panašių įvykių. Tačiau MGB manęs vis dar nepersekiojo, nes politiniame gyvenime nedalyvavau, tad ir prikišti nelabai buvo ką. Aš, kartu su mokytoju Antanu Kulikausku, kuriuo jau tuomet visiškai pasitikėjau, nuvykau pas ūkininką X, kuris laidavo partizanams. Miesto, apylinkėse veikė organizacija. Kada mudu pareiškėme pageidavimą stoti į partizanų gretas, pačią organizaciją ir veiksmus teirautis dar negalėjome.
Mudu su mokytoju Albertu Perminu nusprendėme stoti į partizanų gretas. Balandžio mėn. 12 d. įvyks kitas susitikimas. Nuvykau kartą į Nemunaičio apylinkes, pas savo giminaitį - Joną Bielevičiumi, kuris tuo metu jau buvo partizanas. Jis turėjo šeimą, buvo gerokai vyresnis už mane. Skundėsi, kad būryje stinga intelektualinių pajėgų, nes būrys buvo išblaškytas.
Pasiruošimas Partizanavimui Dzūkijoje
1945 m. balandžio mėn. apsisprendžiau partizanauti Dzūkijoje, prisidėjo ir jis. Pradėjome ruoštis. Padėjo mokytojas Albertas Perminas, pargabenti šaudmenis į miestą. Ten buvo kulkosvaidis, šaudmenų ir radijo siųstuvas. Per Kar. Juozapavičiaus tiltą pasiekėme mano butą, kuriame viską paslėpėme. Perminas buvo idealistas, mes supratome jo norą, nusprendėme imti jį drauge.
Netrukus Sarkienė, žinojo MGB organai, pareikalavo smulkios autobiografijos. Ruošėmės gegužės pirmosios „šventei". Nustebo, kad mudu pasišovėme tokiam „kilniam" darbui. Taip patariau seminarijai sporto inventoriaus parvežti ir teatro grimo bei drabužių artistams. Taip norėjau kelti įtarimo.
Pagaliau atėjo taip laukta balandžio 25-oji. Reikėjo, kad seminarijos auklėtiniai matytų mus išvažiuojant Kaunan. Užėjau dar į savo auklėjamąją klasę. Sėdom ant dviračių ir pasileidom gatve link - panemunėn. Taip sulaukėme tamsos. Kaip buvo sutarta, atėjo du asmenys. Vienas iš jų paėmė dviračius, antrasis palydėjo pro Kar. Alytaus amatų mokyklon. Jam turėjo eiti partizanauti, kad jam nebūtų taip skaudu su manim skirtis ir, antra, kad negalėtų labai kibti MGB.
Kelias į Partizanų Būrius
Prie savo buto reikėjo pasiimti kieme paslėptus ginklus bei šaudmenis. Padėjo vienas asmuo. Prie Nemuno nekantraudamas laukė Kulikauskas. Aš pasiėmiau vokišką karabiną ir puolamąją granatą. Patys slinkome krūmais link tilto. Dabar su mumis buvo dar vienas asmuo. Pagaliau netoli tilto sustojome. Kartus pamėgdžiojau vieno paukščio balsą. Atsiliepė nuo kranto Perminas, kuris ir turėjo čia laukti. Su viskuo skubiai kėlėmės per Nemuną.
Baidare keltis buvo lengviau negu luotu, tačiau sugaišome nemažai. Visi patraukėme Einorių miško link. Bemaž visą laiką slinkome vorele krūmais ir mišku. Būrio vyrai slinko tyliai, bet greitai. Partizanai tuojau ėmė valyti kulkosvaidžiui, kurį vyrai tuoj pat išardė ir pradėjo kruopščiai valyti. Kai mus pažadino, saulutė jau buvo aukštai pakilusi. Mūsų laukė pirmuosius partizaniškus pusryčius. Po to įvyko visuotinis būrio pasitarimas.
Partizanų Kuopos Formavimas ir Veikla
Mūsų būrys vėl ėmė augti. 1945 m. gegužės mėn. 1 d. suformavau tris pilnus būrius ir ėmiau vadovauti kuopai. Sudariau kuopos štabą: Daktaras (Kulikauskas), Jūrininkas (Perminas) ir Klevas. Judėdavome visa kuopa ir tik mažais atstumais. Vidutiniškai buvo per septynias dešimtis. Sargybas išstatydavome labai stiprias. Visi kovotojai ir pareigūnai savo pareigas atlikdavo uoliai. Mums sekėsi, visų nuotaika buvo labai gera. Priimdavom tik kai kuriuos, nes konspiracija buvo prasta.
Iššūkiai ir Kasdienybė
Vadovauti šios kuopos partizaninei veiklai buvo nelengva. Apylinkės man nežinomos, žmonės nepažįstami. Stigo žemėlapių. Iš pradžių mitybos klausimus spręsti nebuvo sudėtinga. Nakčiai apsistodavome pas du tris ūkininkus. Valgydavome pas ūkininkus skyriais. Pavakare atlikdavau keletą manevrinės rikiuotės pratimėlių. Pasikeisdami rengdavom pašnekesius-pamokas kovotojams.
Susidūrimai ir Netektys
Po kelių valandų vėl persikėlėm per Nemuną jau su Leng-veniu. Staiga pasigirdo trys ilgos kulkosvaidžio serijos. Sunkiai sužeistas į abi kojas buvo partizanas Zigmas, o būrininkas - į pilvą. Pasiėmę sužeistuosius, persikėlėme per Nemuną. Zigmas visiškai silpo. Paaiškėjo, kad partizano Zigmo kojos labai sužalotos. Reikėjo kuo toliau nužygiuoti, nes tikėjomės priešo puolimo. Visi labai išvargome. Zigmo sveikata vis blogėjo. Buvo nuspręsta sužeistąjį paguldyti Kauno ligoninėje. Tačiau pakeliui įvyko nelaimė - juos kažkas išdavė. Zigmas atsidūrė Alytaus miesto ligoninėje. Jis baisiai kentėjo priedo tardomas, tačiau nieko neišdavė.
Nutarėm persikelti į Varčios mišką. Apie dešimt vyrų teko palikti prie jų namų. Į Varčią įžengėme naktį. Su Žaibu sutarėme pasirinkti tinkamą stovyklavietę. Žaibas pakvietė mus užeiti į jų stovyklą. Guobą (Vaclovą Petrauską, kilusį iš Daugų vls. Pasirodo, mūsų vaikščiojimą po mišką išgirdo jų stovyklos sargybinis, kuris tuoj pranešė Žaibui. Dieną jam būsiąs surengtas Karo lauko teismas.
Varčios Miško Kasdienybė
Visą kitą dieną vyko įsikūrimo darbai. Susitvarkėme. Įrengėme tris nuolatinius sargybos postus. Dabar reikėjo spręsti kuopos maitinimo klausimą. Įsteigiau ūkio skyrių, kurio viršininku paskyriau Jūrininką. Jūrininkas, tarp besitariančiųjų buvau aš ir Daktaras, važinėdavo ieškoti maisto. Staiga čia pat pasigirdo pistoleto šūvis, Jūrininkas sukniubo. Mūsų kuopoje buvo sanitarė, kuri suteikė pagalbą sužeistajam. Daktaras atvyko. Varčioje gyventi buvo labai gera. Iki vidurnakčio liepsnodavo šeši laužai.
Aprūpinimas Maistu ir Iššūkiai
Apylinkės partizanų dalinėlis, vadovaujamas Komendanto, turėjo labai gerų galvijų. Karves teko laikyti gyvas, jas ganyti. Stovykloje buvo dar trys jojami arkliai ir jiems pabalnojimai. Kiekvieną dieną keisdavomės žvalgybos žiniomis. Apsirūpinti avalyne partizanams buvo labai sunku. Darbo jam buvo per akis, batsiuvys buvo stropus. Vėžio būrio stovykloje jau atsirado ir armonika, vykdavo net linksmavakariai.
Baudžiamosios Akcijos ir Ryšiai
Terorizavo gyventojus ir gulėjo surišti. Jockus tuoj susivokė ir patikrino sargybinio šautuvą. Bažnytkaimio yra mūsų kuopos adresu pristatyta dovanų iš X vietos. Kitą kartą tuo pačiu būdu buvo gautas vokiškas karabinas. Miške laikosi partizanų dalinys, kuris pageidauja su mumis užmegzti ryšius. Vyresniuoju prisistatęs partizanas Gegutis, ir partizanas Paukštis, sutinka pereiti mano priklausomybėn. Reikėjo sujungti pajėgas ir sudaryti stiprų dalinį.
Nesupratome, kad priešas galėtų mus sumušti. Važiavome toliau pastote.