Šiuolaikinėje žemdirbystėje augalų mitybos klausimai užima ypatingą vietą. Kiekvienas ūkininkas ar sodininkas siekia ne tik gauti gausų derlių, bet ir išsaugoti dirvožemio derlingumą ilgam laikui. Norint pasiekti optimalių rezultatų, būtina suprasti pagrindinius augalų mitybos principus ir tinkamai parinkti trąšų sistemas.
Žaliasis kursas ir kiti strateginiai dokumentai skatina įvairius pokyčius visoje maisto-žemės ūkio vertės grandinėje: nuo augalinės žaliavos auginimo iki vartotojo, visuomenės.
Pagrindiniai augalų mitybos elementai
Žemės ūkio kultūroms reikia 17 esminių elementų, kad jos galėtų pasiekti visą savo genetinį potencialą. Iš šių elementų augalai 14 gauna per dirvą, o likusius - iš oro ir vandens. Pagrindinis elementų trejetukas, be kurio neįmanomas visavertis augalų vystymasis, yra azotas, fosforas ir kalis. Iš visų šių elementų, azotas laikomas pačiu svarbiausiu, nes augalai jo įsisavina daugiau nei bet kurio kito elemento. Azotas yra būtinas augalų sveikatai ir mitybinei vertei užtikrinti.
Azoto trąšų svarba
Azotinės trąšos yra viena svarbiausių maistinių medžiagų grupių, reikalingų užtikrinti optimalų augalų vystymąsi. Jos ne tik skatina žaliąją masę, bet ir turi tiesioginę įtaką derliaus kokybei bei kiekiui. Modernūs tręšimo sprendimai, tokie kaip inovatyvios skystos azoto trąšos INFOLEN, pasižymi ne tik efektyviu azoto tiekimu, bet ir papildomais privalumais. Šių trąšų sudėtyje esantys magnio, sieros junginiai bei rudųjų dumblių ir augalų ekstraktai skatina azoto apykaitą ir užtikrina optimalią fotosintezę.
Tręšimo strategijos ir technologijos
Efektyvus tręšimas reikalauja kruopštaus planavimo ir strateginio požiūrio. Tręšimo strategija turėtų būti dinamiška ir prisitaikanti prie besikeičiančių sąlygų. Pavyzdžiui, azotinės trąšos geriausiai veikia, kai jos naudojamos augalų intensyvaus augimo metu.
Šiuolaikinė augalininkystė neįsivaizduojama be pažangių tręšimo sistemų. Vienas iš tokių inovatyvių produktų - skystos azoto trąšos su biostimuliantais, skirtos papildomam tręšimui per lapus.
Skystos ir granuliuotos trąšos
Šiandien rinkoje galima rasti įvairių tipų azotines trąšas - nuo tradicinių granuliuotų iki inovatyvių skystų formuluočių. Skystos azotinės trąšos vis populiarėja dėl savo efektyvumo ir patogaus naudojimo. Jos pasižymi greitu patekimu į augalą ir tolygiu pasiskirstymu. Granuliuotos trąšos išlieka populiarios dėl patogaus sandėliavimo ir ilgesnio poveikio. Jos gali būti klasifikuojamos pagal granulių gamybos būdą: skaldytos, išdžiovinto lašelio („preiliuotos”) ir ritinėjimo būdu išgautos granulės.
Žaliojo kurso įtaka augalų mitybai ir tręšimui
Birželio 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) įvyko mokslinė konferencija „Žaliasis kursas: augalų mityba ir tręšimo mažinimo aspektai“, kurios tikslas - padiskutuoti ir išryškinti aspektus, kaip sumažinti maistinių medžiagų nuostolius agroekosistemose. Renginio pradžioje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys ir Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad besikeičianti trąšų politika Europoje reikalauja pokyčių.
Vienos iš renginio organizatorių, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narės, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Žydrės Kadžiulienės teigimu, dideli kiekiai cheminių elementų neigiamai veikia dirvožemį, vandenį ir aplinką. Dažnai nurodoma, jog vienas teršėjų yra žemės ūkis, augalams tręšti naudojantis azoto ir kitas mineralines bei organines trąšas. Iki XX a. 8-ojo dešimtmečio mineralinių trąšų azotas buvo įvardijamas kaip maisto gamybos variklis, tačiau vėliau atkreiptas dėmesys į jo sukeliamus neigiamus padarinius. Moksliniuose straipsniuose, apžvalgose, konferencijose pateikiami duomenys atskleidžia didėjančias nitratų koncentracijas upėse, ežeruose, gruntiniuose vandenyse, šuliniuose, netgi vandenynuose.
Mokslininkų įžvalgos
Kviestinis lektorius iš JAV Lehigh universiteto prof. Jonas Baltrušaitis pristatė uždarą azoto ciklą: sudėtingą pagrindinės maisto medžiagos cirkuliacijos istoriją chemijos inžinerijos atžvilgiu.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas akad. Gediminas Staugaitis kalbėjo apie trąšų mažinimo ir optimizavimo strategiją Lietuvoje. Augaluose nustatyta azoto koncentracija leidžia spręsti apie jų aprūpinimą azotu: yra optimalus kiekis, trūkumas ar perteklius. Augalams skirta didesnė norma azoto trąšų įterpiama keletą kartų, prieš augalų sėją arba sodinimą ir jų augimo metu.
LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas akad. Vytautas Ruzgas parengė pranešimą tema „Augalų selekcija - genetinis atsakas aktualiems sprendimams“. Augalų selekcijos atsakas į Žaliojo kurso keliamus uždavinius turėtų būti veislių, tinkamų tausojamajai ir ekologinei ūkininkavimo kryptims, kūrimas. Naujų genotipų tikslinės savybės turėtų būti efektyvesnis maisto medžiagų ir saulės spinduliuotės panaudojimas, natūralus piktžolių augimo slopinimas ir atsparumas ligoms. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas pupinių augalų selekcijai ir auginimui kaip galimybei papildyti dirvožemio maisto medžiagų atsargas natūraliai sintetinamu azotu.
Trąšų naudojimas Lietuvoje
Lietuvos žemės ūkyje trąšų naudojimo istorija siekia toli į praeitį. Pirmoji trąšų gamykla Lietuvoje - „Artojas” - veiklą pradėjo dar 1928 m. Klaipėdoje. Pagal Lietuvos statistikos departamento tyrimus, žemės ūkio augalams tręšti Lietuvoje daugiausia naudojamos būtent azoto trąšos.
Agronomijos specialistai pabrėžia, kad tinkamas azotinių trąšų pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant dirvožemio tipą, auginamų kultūrų rūšis ir klimato sąlygas.
Ateities tendencijos
Žemės ūkio sektorius nuolat tobulėja, ir trąšų technologijos nėra išimtis. Šiuolaikinės tendencijos rodo, kad ateityje vis didesnę reikšmę įgaus tvarumo principai ir aplinkosauginiai aspektai.