Žemės taukais vadinami grybai auga nuo liepos iki rugsėjo. Tad šiuo metu yra pats pikas. Tačiau vis daugiau sveikuolių ieško keisto ir daug kam mažai girdėto nevalgomo grybo - poniabudės. Kitaip liaudyje dar vadinamo žemės taukais ar vilkagrybiu, jį lengviau surasti padeda aitrus ir ne itin malonus kvapas. Internete šių grybų skelbimų nėra daug, o turguje juos retai pamatysime; šiemet šviežių grybų kilogramas kainuoja nuo 10 iki 15 eurų už kilogramą.
Liaudies medicina ir žemės taukai
Liaudies medicinoje šis grybas vadinamas stebukladariu. Žmonės tiki, jog jis padeda išgydyti podagrą, reumatą ir netgi vėžines ligas. O moterys, norinčios išlikti kuo ilgiau jaunos ir turėti skaisčią odą, tepdavosi veidą poniabudžių užpilu. Lietuviai šimtus metų labai jį vertino, salotas taisė, su pupom ir grietinėm vargo nematydami lapnojo, o panelės ir močiutės veidus poniabudės drebučiais tepė, šlakus šviesino, raukšles į šonus tampė. Net Anglijos karaliaus gydytojai taisydavo poniabudžių marmalus vadinamajai karalių ligai - podagrai - gydyti.
Netikėtai rasti grybai - eksperimentas
Grybautoja Inga Napadiuk šiuos stebukladarius aptiko netikėtai, o parsinešusi namo ir pasidomėjusi, ką jie gali, nusprendė susidžiovinti ir pasidaryti grybų užpiltinės su degtine. „Šie grybai auga lapuočių miškuose, jie mėgstą juodą, humusingą žemę. Būtent panašioje vietoje juos ir radome“, - savo pasakojimu dalijasi vilnietė. Moteris pasakoja, jog išties grybus buvo galima atpažinti iš aitroko ir specifinio kvapo, jis miške sklinda net iš toliau.
„Su vyru jau valgėme juos ir žalius. Užpylėme tiesiog grietine. Na, skonis toks įdomus. Pažiūrėsime, kaip padės užpiltinė. Galbūt pavyks išsigydyti ligas. Čia daugiau toks kaip eksperimentas“, - teigia pašnekovė. Anot I. Napadiuk, net jei gydytojai teigia, kad šie grybai neturi jokių ypatingų veikliųjų medžiagų, labai dažnai placebas veiksmingesnis nei vaistai.
Onkologo nuomonė apie poniabudes
Nacionalinio vėžio instituto onkologas ir fitoterapeutas Juozas Ruolia tikina, kad miško entuziastų garbinamas grybas nei kenkia, nei padeda: „Pakenkti tikrai nekenkia, kaip ir kadaise ypač populiarus buvęs vadinamasis auksinis ūsas, kuris su onkologija neturėjo nieko bendro.“ Tačiau, anot fitoterapeuto, jau 20 metų dirbančio su onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais, kuriems padeda atsigauti po klastingos ligos ir rasti sprendimus, jog liga neatsinaujintų, paprastoji poniabudė nėra niekur minima oficialiuose šaltiniuose, kad turėtų kokių nors ypatingų veikliųjų medžiagų.
„Na, taip, paslaptingas augimas. Nuo seno rusų medicina gerbė šį grybą. Bet jokie mokslininkai - nei tų pačių rusų, nei kanadiečių, nei amerikiečių - nėra pripažinę, kad šio grybo veikliosios medžiagos darytų įtaką. Poniabudės, kaip ir svarainiai, aronijos ar auksinis ūsas, tiesiog tapo kultu liaudies medicinoje. Su tikrais susirgimais tai nieko bendra neturi“, - sako J. Ruolia.
Tačiau kaip paaiškinti pasakojimus tų žmonių, kurie teigia, jog šis grybas padėjo jiems išsivaduoti iš ligos pančių: „Tai - placebas. Labai atsakingai sakau.“ Vietoj mistinių grybų - pievagrybiai iš parduotuvės. Žinomas onkologas pataria tiek sveikiems, tiek įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms valgyti tradicinius grybus - pievagrybius, baravykus, voveraites.
„Geriau ne ieškoti mistinių grybų, o valgyti pievagrybius, kurių pilnos parduotuvės. Jie iš tiesų turi teigiamų savybių. Netgi mokslininkai pripažinę, kad pievagrybiai turi nuo vėžio saugančių savybių. Ypač saugo nuo krūtų vėžio pasikartojimo“, - teigia pašnekovas. Patyręs fitoterapeutas vietoj poniabudžių siūlo kitą receptą vėžinėmis ligomis persirgusiems žmonėms. Tai - 4 valgomieji šaukštai bičių duonelės, mėgstamos daržovės, vaisiai ir tinkamas maisto virškinimas.
Maisto papildai ir vėžys
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų. Dalis pacientų diagnozės išsigąsta ir dėl įsisenėjusių nuostatų apie laukiantį gydymą dažnai griebiasi alternatyvių gydymosi būdų, įskaitant maisto papildus. Statistika rodo, kad 2 iš 3 pacientų, išgirdusių vėžio diagnozę, puola į paniką ir pradeda kelti klausimą „Kas dar be įprasto gydymo man galėtų padėti?“. Apie 60-80 % onkologinių pacientų naudoja vitaminų ir mineralų papildus. Palyginimui - vėžiu nesergančioje populiacijoje šis skaičius siekia iki 50 %.
Pacientai neretai susiduria su gydytojų onkologų požiūriu, kad gydymo metu derėtų vartoti tik preparatus, skirtus onkologinės ligos gydymui. Dažnai tai būna ne dėl kategoriško gydytojo nusiteikimo prieš natūralią mediciną, bet dėl nežinojimo, informacijos trūkumo ir nenorėjimo pakenkti gydymo schemoms. Reikėtų suprasti, kad maisto papildai yra ne vaistas, o tik mitybos papildymas ir neišgydys onkologinės ligos, ją reikia atakuoti agresyviai. Jokie vitaminai, maisto papildai ar kita alternatyvi medicina negali būti įprasto, patvirtinto priešvėžinio gydymo pakaitalas.
Fitoterapiniai junginiai ir chemoterapija
Daugėja mokslinių įrodymų, kad kai kurie fitoterapiniai junginiai galėtų sinergiškai veikti kartu su chemoterapija ir ją papildyti. Tuo pačiu parodyta, kad nemažai mikroelementų bei augalinės kilmės medžiagų teigiamai veikia žmogaus sveikatą tiek sunkiu gydymo periodu, tiek atgaunant jėgas po chemoterapijos, lengvina jos šalutinius reiškinius. Tiek dėl taikomo gydymo, tiek dėl pačios ligos organizmas yra stipriai nualinamas, pradeda trūkti įvairių vitaminų ir mineralų, dažnai susiduriama su, pavyzdžiui, geležies trūkumu. Papildų ar vitaminų mega dozės nerekomenduotinos, tai yra vartojimas tokiomis dozėmis, kurios viršija dešimtis, kartais šimtus kartų rekomenduojamas maistines vertes.
Antioksidantai ir vėžys
Mūsų organizme dėl įvairių vykstančių cheminių reakcijų pasigamina daugybė laisvųjų radikalų, kurie turi būti neutralizuojami tiek mitybiniais (pvz., vitaminas C, vitaminas E, selenas), tiek endogeniniais (organizmo pagamintais, t. y. glutationas, superoksido dismutazė ir kt.) antioksidantais. Sutrikus organizmo oksidacinio streso ir mitybinių (egzogeninių) ar endogeninių antioksidantų pusiausvyrai kyla daugelis ligų, tokios kaip diabetas, Parkinsono liga, aterosklerozė, vėžys ir kitos lėtinės ligos. Todėl šviežių daržovių ir vaisių bei maisto papildų suvartojimas ir tinkamo antioksidantų kiekio kraujyje palaikymas svarbus norint išvengti ligų. Tačiau antioksidantų klausimu vis dar nesutariama kalbant apie jau esančią onkologinę ligą. Biochemiškai tai aiškinama tuo, kad priešvėžinio gydymo metu navikiniame audinyje yra sukeliamas didelis oksidacinis stresas, kurio pažeistos vėžinės ląstelės pradeda žūti.
Tad vartodami didelius egzogeninių antioksidantų kiekius galime išbalansuoti terapiją, ji gali tapti mažiau efektyvi. Vienos klinikinės studijos metu pastebėta, kad nors vitamino E papildai sumažina radioterapijos sukeltą gleivinės uždegimą, sumažėja 2 metų išgyvenamumas (32 % su vitaminu E ir 63 % nevartojus vitamino E). Kitos studijos metu, tiriant moteris, sirgusias krūties vėžiu ir gavusias įvairius gydymo būdus (chemoterapija, radioterapija, hormoninė terapija), nustatyta, kad vartojusios mega dozes beta karoteno, vitamino C, niacino, seleno, kofermento Q10 ar cinko turėjo didesnę riziką pakartotinai susirgti vėžiu, išaugo mirties rizika. Verta paminėti, kad su maistu gaunami antioksidantai ar maisto papilduose esantys 55 μg seleno ir 80 mg vitamino C jokios nepageidaujamos cheminės sąveikos sukelti neturėtų. Literatūra dėl antioksidantų suvartojimo kontraversiško ir konkretaus atsakymo pateikti negalima, todėl reikėtų vadovautis nuostata Primum non nocere (lot. Pirmiausia nedaryk žalos).
Laisvųjų radikalų vaidmuo naviko augime ir ląstelių žūtyje. Subalansuotas laisvųjų radikalų ir antioksidantų kiekis atlieka svarbią rolę sveikų ląstelių signaliniuose keliuose, reparacijoje, kontroliuojamame augime ir išgyvenamume. Besidalijančios vėžinės ląstelės turi didesnį laisvųjų radikalų kiekį, padidinantį ląstelių išgyvenamumą ir dauginimąsi, lemiantį DNR pažaidas ir genetinį nestabilumą, sukeliantį ląstelių disfunkciją. Išlikimui vėžinės ląstelės sparčiai naudoja antioksidantus.
REKOMENDACIJA - nevartoti didelių dozių antioksidantų (vitaminai A, C, E, beta karotenas, selenas). Buvo nustatyta, kad nors atskirų antioksidantų vartojimas gali neigiamai veikti vėžio gydymą, bet vaisių ir daržovių suvartojimas veikia teigiamai.
Polifenoliai ir vėžys
Moksliniai tyrimai yra parodę polifenolinių junginių naudą onkologinių ligų prevencijai dėl įvairių su onkogeneze (vėžio atsiradimu ir vystymųsi) susijusių procesų reguliavimo polifenolių vartojimas gali prisidėti prie mažesnės rizikos sirgti vėžiu. Negana to, daugėja mokslinių įrodymų, kad kai kurie polifenoliai galėtų sinergiškai veikti kartu su chemoterapija ir ją papildyti. Polifenoliai pasižymi pleotropiniu (daugiau nei vienu) poveikiu sąveikoje su įvairiais chemoterapiniais vaistais. Jie reguliuoja signalinius kelius, atsakingus už vėžinių ląstelių atsparumą chemoterapijai ir ląstelės žūties išvengimą. Pastaraisiais dešimtmečiais ypač išpopuliarėjo ir intensyviai tyrinėjami du polifenoliai - kurkuminas ir resveratrolis.
Kasmet mokslinių duomenų bazėse dešimtimis daugėja straipsnių, tyrinėjančių teigiamas šių polifenolių savybes. Pagrindinis dažinės ciberžolės ekstraktas kurkuminas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių pažaidų, palaikyti normalią imuninės, nervų, virškinimo, kvėpavimo takų sistemų, kepenų veiklą, normalų cholesterolio lygį kraujyje. Nustatyta, kad kurkuminas dalyvauja daugelyje mūsų ląstelinių procesų, ypatingai susijusiuose su imuniniu atsaku ir tvarkinga imuninės sistemos veikla. Parodyta, kad kurkuminas tiesiogiai sąveikauja su bent 30 skirtingų baltymų žmogus ląstelėse. Resveratrolis aptinkamas vynuogėse, vyne, žemės riešutuose, kakavoje, o daugiausiai jo - japoninio pelėvirkščio šaknyse. Jis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Negana to, abu polifenoliai turi įvairialypį veikimą onkologijoje - gali didinti chemoterapinių vaistų veiksmingumą, mažinti skausmą bei uždegimą, reguliuoti vėžinių ląstelių ciklą ir jų dauginimąsi, sukelti jų žūtį, mažinti metastazavimą. Ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais parodytas resveratrolio ir kurkumino chemoprevencinis (padedantis išvengti vėžio), priešvėžinis bei gyvenimo kokybę gerinantis poveikis. Vis dėlto, sausieji į standartines kapsules ar tabletes įterpti augaliniai ekstraktai susiduria su tirpumo problema - augaluose esančios bioaktyviosios medžiagos prastai tirpsta vandenyje, todėl jas sunkiai absorbuoja žarnyno ląstelės, tad pavartojus įprastos formos resveratrolio ar kurkumino maisto papildo, jie yra pašalinami iš organizmo su išmatomis tarsi smėlis nesuteikę teigiamo poveikio.
Ciberžolės milteliuose kurkumino yra apie 3 procentus, o norint gauti fiziologinę naudą, kurkumino reikėtų suvartoti 500-1000 mg, tad ciberžolės prieskonio gali tekti suvartoti ir 30 gramų, o kiek kurkumino iš tiesų patektų į kraują - neaišku. Derėtų įspėti ciberžolės mėgėjus - dideli kieki ciberžolės miltelių (>8-12 gramų) gali sutrikdyti virškinimo sistemos darbą. Net ir pasisavinti polifenoliai greitai neutralizuojami kepenų vykdomo apsauginio mechanizmo - į kraują iš žarnyno patekusias medžiagas pirmiausiai „patikrina“ kepenys ir dauguma augalinių ekstraktų, kaip ir vaistų, kepenų palaikomi svetimomis ir galimai mūsų organizmui pavojingomis medžiagomis, todėl pašalinamos iš organizmo.
Taip nedidelis kiekis absorbuotų fitocheminių medžiagų yra greitai (per 15-30 minučių) verčiamas į mažiau aktyvias formas, kurios, dar ir pašalinamos su šlapimu nespėjusios atnešti fiziologinės naudos. Todėl bandoma įterpti polifenolius į įvairias pernašos sistemas, apsaugančias jautrius augalinius ekstraktus nuo aplinkos ir agresyvaus mūsų virškinimo sistemos poveikio bei padidinančias pasisavinimą. Tokios sistemos yra dažnai pagrįstos mikro- ir nanotechnologijomis ar kombinavimu su kitais polifenoliais, pavyzdžiui, kombinuojant su iš juodųjų pipiru išskirtu piperinu ar maišant kurkuminą kartu su resveratroliu. Su riebalais sumaišytas kurkuminas pasisavinamas geriau, tad indai mėgsta gerti ciberžolės pieną - šiltą auksinės spalvos mišinį iš ciberžolės, pieno, juodųjų pipirų, cinamono ir medaus ar klevų sirupo.
Jei diagnozuotas nuo estrogenų priklausomas krūties vėžys, venkite vartoti resveratrolį, kuris pasižymi fitoestrogeninėmis savybėmis. Polifenolių pasisavinimą limituojantys veiksniai ir galimos pristatymo strategijos pasisavinimui pagerinti.
REKOMENDACIJA - dėl polifenolių vartojimo ir suderinamumo su gydymo schemomis, pasitarti su onkologu.
Alkaloidai ir ugniažolė
Ne vienam yra girdėti augalų alkaloidai, pavyzdžiui, kofeinas, nikotinas ar kapsicinas (aštrumą pipirams suteikiantis alkaloidas). Alkaloidai taip pat yra ir terapinės medžiagos - antimaliarinis chininas, priešvėžiniai vaistai paklitakselis ar vinblastinas. Vienas iš stiprių alkaloidų randamas ir didžiojoje ugniažolėje - dažnam pažįstamo geltonžiedžio augalo su dažančiomis sultimis. Ugniažolės ekstraktas, naudojamas išoriškai, šalina karpas, o naudojamas vidun pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Vadovaujant NVI fitoterapeutui Juozui Ruoliai, Lietuvoje buvo atlikta studija, tirianti ugniažolės preparato veiksmingumą.
Derėtų prisiminti, kad ugniažolė - nuodingas augalas, todėl patiems pacientams jos nuoviro virti nereikėtų, galite stipriai apnuodyti kepenis.
Vitaminas D ir vėžys
Vitaminas D - riebaluose tirpus steroidinių hormonų pirmtakas. Iš jo susidaręs kalcitriolis atlieka virš 200 fiziologinių funkcijų ir turi hormoninį poveikį. Vitamino D receptorių (VDR) turi dauguma organų ir audinių, jis aptinkamas 37 ląstelių tipuose. Vitamino D funkcijos neapsiriboja kalcio reguliavimu ir kaulų augimu bei mineralizacija, jis taip pat atsakingas už imuninės sistemos, insulino išskyrimo, ląstelių dalijimosi, kontroliuojamos ląstelės mirties, ląstelių diferenciacijos reguliavimą.
NVI atlikus vitamino D testavimą gauta, kad 86 % sveikų žmonių jo trūksta. Remiantis tyrimais, trečdaliui vėžiu sergančių pacientų nustatomas vitamino D trūkumas. Metaanalizės rodo, kad didesnė vitamino D koncentracija kraujyje susijusi su didesniu išgyvenamumu po vėžio diagnozės. Klaidinga galvoti, kad užtektinai vitamino D pasigamina mūsų odoje saulės atokaitoje. Norint gauti vitamino D normą, atidengus 72 % kūno paviršiaus reikėtų praleisti bent pusę valandos vidurdienio saulėje, o žiemą šis laikas žymiai pailgėja. Atsižvelgiant į šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempą toks rėžimas gali būti sunkiai įgyvendinamas, taip pat - pavojingas dėl nuolat gaunamų kenksmingų UV spindulių.
Vyresniems, apkūniems, tamsesnės odos ar naudojantiems apsauginius kremus laiką reikėtų pailginti nuo 2 iki 5 kartų. Dėl šių priežasčių rekomenduojama kartą per metus, geriausia - kartą per pusmetį, atlikti vitamino D tyrimą ir profilaktiškai suvartoti kasdien po 1000-2000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D, o kritiniais gyvenimo momentais (pasiekus 60 metų amžių, sergant, laukiantis) - 4000 TV. Greitesnis vitamino D koncentracijos didėjimas pastebimas vartojant reguliarias, bet mažesnes vitamino D dozės (2000 TV/dieną), ir lėtesnis atsakas į dozes, kurios didesnės (taip vadinamos mega-dozės, siekiančios 20 000 TV/dozėje ir daugiau). Krūties vėžio mirtingumo ir vitamino D vartojimo sąsaja.
B grupės vitaminai ir vėžys
Gajus mitas, kad B grupės vitaminai gali paskatinti vėžio progresavimą ir todėl turėtų būti nevartojami sergant onkologine liga, neracionaliai pasėja išgąstį. Vis tik realybė kitokia - 18 klinikinių studijų analizė, apžvelgusi 74 498 individų duomenis atskleidė, kad vis tik mitas, kad B grupės vitaminai skatina vėžio atsiradimą, didina riziką mirti nuo vėžio ar skatina navikų augimą, nėra teisingas. Kai kuriais atvejais B grupės vitaminai gali didinti riziką vartojami kompleksiškai su kitais vitaminais, ilgą laiką ir didelėmis dozėmis, tačiau tai reiškia vartojimą ilgiau nei 10 metų ir 10-20 kartų didesnėmis kasdienėmis dozėmis nei rekomenduojamos. Vis dėlto, vartojami rekomenduojamomis normomis ir tuomet, kai atsargos yra išsekusios, B grupės vitaminai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos ir padėti išvengti rimtesnių trūkumo pasekmių.
B grupės vitaminai dalyvauja energijos metabolizme, DNR sintezėje, hormonų ir neuromediatorių, pvz. dopamino ir serotonino, gamyboje. Vienas iš svarbiausių mums B grupės vitaminų - vitaminas B12. Jis nesigamina žmogaus organizme, gaunamas iš dietos ir tik iš gyvulinės kilmės produktų, tad veganai ir griežti vegetarai turėtų reguliariai vartoti vitamino B12 maisto papildus. Organizmas kaupia vitamino B12 atsargas, daugiausiai kepenyse. Sveikas žmogus turi 2-3 mg vitamino B12 ir normalioje sveikatos būklėje atsargos gali palaikyti apie 1-2 metus. Kraujo tyrimu deficitas aptinkamas, kai atsargos nukrenta iki 300 μg ir mažiau, o likęs kiekis nebepatenkina organizmo fiziologinių poreikių.
Apie 10-15 % vyresnių nei 60 metų žmonių turi vitamino B12 deficitą, o dar 20 % - ribinį vitamino B12 statusą. Vitaminas B12 būtinas naujų ląstelių gamybai ir nervų sistemos darbui. Ne mažiau svarbi ir folio rūgštis, tik jos šaltinių mūsų mityboje yra daugiau - ji aptinkama ankštiniuose, šparaguose, žaliosiose salotose (špinatai, rukola), burokėliuose ir kitose daržovėse. Norint pasitikrinti, ar kraujyje netrūksta šių mikroelementų, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir prireikus suvartoti kursą maisto papildų. Nuo kai kurių maisto papildų gydytojas gali paprašyti susilaikyti, nes jie, iškreipdami tam tikrus kraujo parametrus analizėje, trukdo tinkama įvertinti ligos eigą. Vienas iš tokių - biotinas, kitaip, vitaminas B7.
Kadangi biotino molekulė naudojama laboratorinių tyrimų metodikose nustatant įvairius komponentus kraujo plazmoje, dideli biotino kiekiai kraujyje gali iškreipti kraujo tyrimo rezultatus ir pateikti klaidingą tyrimo atsakymą.
Omega 3 riebalų rūgštys ir vėžys
Omega 3 yra būtinosios riebalų rūgštys, nes jų mes negalime pasigaminti, kaip tai padarome omega 9 riebalų rūgščių atveju. Omega 3 atlieka esmines funkcijas ląstelių signaliniuose keliuose, ląstelės ir jos membranos struktūroje. Europos parenterinės mitybos draugija (ESPEN) rekomenduoja omega 3 papildus vėžio sukeltos kacheksijos mažinimui. Kacheksija - būsena, kuriai būdingas išsekimas, kūno svorio mažėjimas, apetito stoka, pykinimas. 85 % vėžiu sergančių pacientų susiduria su kacheksija. Omega 3 taip pat gali prisidėti prie paraneoplastinių sindromų, prasidedančių apie 8 % pacientų, mažinimo. Yra tyrimų, rodančių neuronus nuo chemoterapijos apsaugantį omega 3 poveikį.
Iš dažniausiai gamtoje paplitusių 11 tipų omega 3 riebalų rūgščių, svarbiausiomis išskiriamos trys - ALA (alfa linoleno rūgštis), DHA (dokozaheksaeno rūgštis) ir EPA (eikozapentaeno rūgštis). ALA, kuri organizme konvertuojama į EPA ir DHA, šaltinis dažniausiai yra augalinės kilmės - linų sėmenys, sojos pupelės. Vis tik, DHA ir EPA yra pagrindinės omega 3 riebalų rūgštys, kurios suteikia didžiausią fiziologinę naudą ir būtent jų kiekis turėtų būti vertinamas renkantis papildus.
Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus)
Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) - poniabudžių (Phallus) genties grybas, liaudyje vadinamas Žemės taukais arba vilkagrybiu. Tai neįprastas augalas, jau senovėje buvo naudojamas įvairiose kultūrose dėl savo potencialios naudos sveikatai. Šiandien iš poniabudės gaminami ekstraktai, kurie vis dažniausia aptinkami maisto papildų ir natūralios kosmetikos sudėtyje. Šis grybas paplitęs Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Rytų šalyse, Kinijoje, Indijoje, Taivane. Nepaisant stipraus kvapo, jis nėra nuodingas ir jauno grybo vidiniai sluoksniai gali būti valgomi žali, jie pasižymi į ridikėlius panašiu skoniu bei traškia tekstūra.
Poniabudės ekstraktas yra turtingas įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip icariinas, flavonoidai ir fitoestrogenai.
- Icariinas: Ši medžiaga yra laikoma pagrindine poniabudės ekstrakto veikliąja medžiaga.
- Fitoestrogenai: Šios medžiagos savo struktūra panašios į moteriškus hormonus estrogenus.
Poniabudės ekstrakto galimas poveikis
- Energija ir ištvermė: Poniabudė tradicinėje kinų medicinoje buvo naudojama nuovargiui mažinti ir energijai didinti.
- Seksualinė sveikata: Vienas iš labiausiai žinomų poniabudės ekstrakto poveikių yra teigiama įtaka seksualinei funkcijai.
- Odos sveikata: Dėl savo antioksidantinių savybių poniabudės ekstraktas gali būti naudingas odos sveikatai.
Vartojimas
Dr. Dr. Vartojimas: 5-10 ml (1-2 arbat.šaukšteliai) į 0,5 stiklinės šilto vandens prieš valgį arba 1 val. po valgio. Prieš vartojimą suplakti.
Įspėjimai
- Laikymo sąlygos: laikyti sausoje, tamsioje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ne aukštesnėje negu +25°C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Įspėjimai: maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. rekomenduojamos paros dozės.
- Nevartokite pasibaigus tinkamumo laikui.
- Nevartoti nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi.
- Nevartokite jei esate alergiškas nors vienai iš sudėtinių dalių.