„Žemaitijos ilgaamžės tradicijos“ - vienas pirmųjų „Žemaitijos pieno“ prekės ženklų, iš kurio išaugo gausi ir vis auganti „Žemaitijos Pieno“ produktų šeima. Didelė „Žemaitijos“ asortimento dalis - rauginti produktai, kurie yra itin naudingi žmogaus sveikatai ir užtikrina optimalų organizmo mikrobiomos funkcionavimą. Tarp „Žemaitijos ilgaamžių tradicijų“ inovacijų - trijų skonių kefyro kokteliai bei pirmasis liesas (vos 0,5% riebumo) kefyras Lietuvoje. Taip pat ir A2 pienas be laktozės bei A1 baltymo. Tai - pirmasis tokio tipo pienas Baltijos šalyse, leidžiantis pienu mėgautis žmonėms, kurie anksčiau to daryti negalėjo.
Tuo tarpu tradicinių ir itin lietuvių ir ypač žemaičių širdžiai artimų gaminių plotmėje žiba „Žemaitijos“ kastinys su saugoma geografine nuoroda. Kastinys - tradicinis žemaičių patiekalas, gaminamas iš grietinės, rūgpienio bei sviesto su prieskoniais. Kastinys ypatingai vertinamas dėl savo unikalaus skonio ir išskirtinumo.
Sviesto Kainų Skirtumai Lietuvoje ir Užsienyje
Stebina faktas, kad to paties produkto kaina skirtingose šalyse gali ženkliai skirtis. 200 gramų lietuviško „Žemaitijos“ sviesto parduotuvėje Taline kainuoja 1,09 euro, o Vilniuje - 2,79 euro. Palyginti, lietuviškose „Barboros“ ir „Lastmile“ elektroninėse parduotuvėse nurodoma to paties „Žemaitijos“ sviesto kaina - 2,79 euro. Feisbuko grupėje „Apsipirkimas Lenkijoje“ vartotoja pasidalijo atradimu vienoje nedidelėje Lenkijos parduotuvėje. „Šiandien nustebau pamačiusi šį sviestą toli nuo Lietuvos, Pakarpatėje, parduotuvytėje „Szubryt“. Juk tai lygtai „Žemaitijos pieno“ produkcija? O kaip kaina - ar skiriasi nuo Lietuvos?“ - klausia ji.
Kiti vartotojai palygino Lietuvoje randamo „Žemaitijos pieno“ sviesto sudėtį su Lenkijai skirto „Džiugas“ sviestu ir priėjo išvados, kad tai - tas pats produktas, tik kitoje pakuotėje, o kaina skiriasi daugiau nei 3 kartus. Lenkijoje 200 gramų „Džiugas“ sviestas kainuoja apie 1 eurą, o Lietuvoje 3,29-3,69 Eur, priklausomai nuo prekybos tinklo, kuriame parduodamas. Čia jis kainuoja perpus pigiau - 1,65 Eur.
Kainų skirtumų priežastys
Maisto kainų palyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas taip pat pastebėjo šį įspūdingą skirtumą ir Lietuvos sviesto kainą palygino su prekybos tinklo „Prisma“ Estijoje kaina. „Lietuvos gamintojai dėl vartotojų lojalumo, lietuvių pirkėjų daugiau, tai ir uždirba daugiau. Į kitas rinkas jie negali parduoti brangiau, nes neperka“, - Delfi komentuoja ekspertas. Anot pašnekovo, pats gamintojas gali rasti įvairių priežasčių. „Kalbant apie „Žemaitijos pieną“, gali aiškinti (gamintojas - red.), kad šis prekės ženklas skirtas eksportui, nes sviesto „Džiugas“ nėra Lietuvoje, arba kad čia pagal užsakymą atstovo Lenkijoje (tokia kaina - red.)“, - svarsto P. Čepkauskas.
A. „Visų pirma, nepagarba Lietuvos vartotojui. Jis pas mus traktuojamas kaip donoras, kuris išlaiko visas kitas operacijas, t. y. eksportą, dempingą ir pan. Yra priklausomybė, kai įvyksta sunkios situacijos kitose rinkose, kad pagerintų savo finansinius rezultatus, dažniausiai šios įmonės imasi veiksmų Lietuvos pirkėjų sąskaita, nes jie yra lojalūs - pakelia kainą. Kitas momentas - kitose rinkose mūsų perdirbėjai pardavinėja ne prekių ženklą ne lojaliems vartotojams, o visų pirma tai yra vienas iš pasiūlymų, kurių yra apstu. Prekių ženklai „Žemaitija“, „Pieno žvaigždės“ ar pan. nieko nesako nei estui, nei latviui ar bulgarui. Dėl to privalai konkuruoti, pateikti geresnę kainą nei kiti, kad patektum į lentynas. Dar vienas dalykas gali būti, kad užsienyje yra didesni kiekiai. Taip, Lietuvoje gali būti 40 ar 50 proc., o likusi dalis yra eksportuojama, bet išskaidžius į atskiras šalis, nė viena jų netraukia tiek, kiek perka viena Lietuva.
Sviesto panaudojimo būdai
Kada pagardą ar užkandį galima laikyti tokiu pavykusiu, kad jį kartoti norėsis vėl ir vėl - kad ir kasdien? Kai jis dėl puikaus skonio tampa net pokalbio tema leidžiant laiką su draugais ar šeima, o jam paruošti reikia tik minimalių pastangų ir išlaidų. Pavyzdžiui, paprasčiausią sviestą lengva paversti universaliu šedevru, kuris paskanins pačius įvairiausius patiekalus.
„Šviežias sviestas ant duonos riekės, į keptuvę ar į skanų naminį kepinį - daugeliui kasdienybė, todėl kiekvieną dieną nuperkama tūkstančiai jo pakuočių. Pagal pardavimų statistiką matome, kad populiariausias yra 82 proc. riebumo, jo yra ir didžiausias pasirinkimas prekyboje, dažnai jam galioja įvairios nuolaidos. Namuose dažnai būna net ne po vieną jo pakuotę, todėl žmonės uoliai ieško geriausio kainos ir kokybės santykio, dairosi akcijų, apsirūpina atsargomis ilgesniam laikui“, - sako G.
Kaip teisingai laikyti sviestą?
- Kambario temperatūroje - jei sviestą suvartosite artimiausiu metu. Tačiau tai priklauso ir nuo aplinkos temperatūros - jei virtuvėje yra daugiau nei 20-21 laipsnis Celsijaus, sviestą palikite ant stalviršio tik neilgam. Todėl vasarą sviesto nedėti į šaldytuvą geriausia tik tuo atveju, jeigu jį naudosite tądien ir jums reikia kambario temperatūros, suminkštėjusio sviesto.
- Šaldytuve - ideali vieta sviestui.
- Šaldiklyje - dėl mažo vandens kiekio sviestas yra puikus kandidatas laikymui žemoje temperatūroje. Geriausia sviestą šaldyti originalioje pakuotėje, papildomai apsaugotoje maišeliu arba laikykite sandariai uždarytame inde. „Sviesto šaldymas turi daug privalumų, tačiau yra ir laiko apribojimai. Visų pirma, šaldyti reikėtų tik šviežius produktus. Šaldytą sviestą rekomenduojama suvartoti per 6-9 mėnesius, turint omenyje, kad geriausią kokybę jis išlaiko pirmuosius šešis mėnesius. Sviestas turėtų būti atšildomas lėtai, geriausia šaldytuve, kad išsaugotų savo konsistenciją ir skonį.
Prieskoniais gardintas sviestas
Žinant, kaip teisingai sviestą laikyti, tuomet teliks pasinaudoti naujomis idėjomis, kaip jį skanauti. Kuklus sviestas gali tapti ir vakarėlio žvaigžde - „Iki“ kulinarijos šefė E. „Pastaruoju metu ant bangos socialiniuose tinkluose - prieskoniais gardintas sviestas, kuris paskanins galybę patiekalų. Šis užtepas yra sodrus, kupinas skonio ir aromato - atsispirti praktiškai neįmanoma. Jį greitai išmaišysite, o šaldytuve jis išsilaikys daug dienų. „Verta jo visad turėti po ranka, kadangi jis labai universalus - tepkite jį ant skrebučio, skaninkite virtas ar keptas bulves, uždėkite gabalėlį ant kepsnio ar gardinkite keptas daržoves, kepkite jame krevetes, skaninkite lašišą, įmaišykite į makaronus ar net patys išsikepkite duonos su česnakiniu sviestu. Česnakinis sviestas - labai paprastas būdas sustiprinti paprastų kasdienių patiekalų skonį“, - sako E.
- Smulkiai supjaustykite šviežius žalumynus. Sumaišykite juos su sviestu, išspaustu česnaku ir pagal skonį pagardinkite druska. Valgykite iškart arba laikykite dubenėlyje šaldytuve.
- Pastarojo meto tikras socialinių tinklų hitas - amerikiečių be galo mėgstamas aštresniais prieskoniais gardintas sviestas. Žalumynus susmulkinkite, išspauskite česnaką ir visus ingredientus sudėkite į mažą maišytuvą arba gerai sumaišykite dubenyje. Suformuokite ritinį ir suvyniokite į maistinę plėvelę.
- Jei kaubojiškas sviestas nukels į Teksasą, tai plaktas sviestas - į elegancija alsuojantį restoraną ar kavinaitę. „Šis sviestas taip pat gali būti puikus variantas planuojant vakarėlį - išplakus sviestą su trupučiu pieno, jo tūris padidėja, tad lengvai užteks visam būriui draugų. Jis bus nepamainomas ir ruošiant lėtus savaitgalio pusryčius - idealiai tiks ant kvapnių blynų ar vaflių. Jei norite pikantiškiau - vietoj medaus ir cinamono gardinkite šviežiais žalumynais, česnaku, parmezanu, pjaustytais džiovintais pomidorais ir kitais mėgstamais pagardais. Virtuvė yra ta vieta, kur eksperimentuoti labai lengva“, - kviečia „Iki“ kulinarijos šefė E.
Minkštą, kambario temperatūros sviestą ir pieną sudėkite į didelį dubenį ir išplakite, kol gausite purią, tolygią ir padidėjusią masę. Tada įdėkite likusius ingredientus ir dar kartą išplakite, kad jie visi susijungtų.