Žarnyno nepraeinamumas - tai patologinė žarnyno būklė, kai dėl įvairių kliūčių žarnose susidaranti maisto košelė (chimusas) nebegali jomis slinkti. Pažeidimas gali būti bet kurioje žarnyno dalyje: tiek plonojoje, tiek storojoje žarnoje, susidarant kliūčiai virškinimo turiniui natūraliam slinkimui.

Kas sukelia žarnyno nepraeinamumą?

Dažniausiai (60-70 proc.) žarnyno nepraeinamumą sukelia pooperacinės sąaugos, apie 20 proc. - augliai, apie 10 proc. - išvaržos, maždaug 5 proc. - komplikacijos po uždegiminių ligų (Krono ir kt.) ir dar 5 proc. - kitos retesnės priežastys, pvz., svetimkūniai, žarnyno užsilenkimas, užsisukimas. Žarnų nepraeinamumas gali būti ir dinaminis, t.y. be mechaninės kliūties.

Rizikos faktoriai:

• Ankstesnės pilvo operacijos
• Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, divertikulitas)
• Onkologinės ligos (storosios žarnos, skrandžio, kiaušidžių vėžys)
• Išvaržos
• Spindulinė terapija pilvo ar artimose srityse
• Plaučių, krūties ar odos vėžys, jei yra išplitęs į žarnyną

Žarnyno nepraeinamumo simptomai

Pagrindinis žarnyno nepraeinamumo požymis - pilvo skausmas. Taip pat žmogų gali kamuoti dujų-išmatų susilaikymas, pykinimas, vėmimas, troškulys. Vieno išskirtinio simptomo, dėl kuriuo žmogus turėtų išsigąsti ir eiti pas gydytoją, nėra.

• Stiprus pilvo skausmas
• Vidurių užkietėjimas
• Negalėjimas pasišalinti dujų
• Pykinimas, vėmimas
• Pilvo pūtimas

Diagnostika

Gydytojas išklauso ir apžiūri ligonį. Vertinama bendra ligonio būklė, atliekami įprastiniai laboratoriniai kraujo tyrimai, apžvalginė pilvo rentgenograma ir ultragarsinis tyrimas.

• Pilvo rentgenas
• Bario ar oro klizma
• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Ultragarsas

Gydymas

Gydymo pasirinkimą lemia ligonio būklė ir ligą sukėlusi priežastis, kurią ir stengiamasi išsiaiškinti pirmiausia. Skubiai ligoniai operuojami tik esant įtarimui, kad įvyko sunki komplikacija - išsivystė žarnyno nekrozė arba prakiurimas.

• Skysčių papildymas
• Vaistai
• Nosogastrinis zondas
• Pailsinimas
• Stentas
• Žarnų dekompresija
• Operacija

Mitybos rekomendacijos

Bendros rekomendacijos:

• Valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis (5-6 k/d).
• Kuo labiau sukramtyti maistą valgant.
• Vartoti daug skysčių (po valgio arba tarp valgių).
• Laikui bėgant, žmogus prisitaiko ir pats randa geriausiai toleruojamus ir tinkamus produktus.
• Tokiems žmonėms (beje kaip ir sveikiems) taip pat rekomenduojama valgyti dažniau, 4-5 kartus per dieną, bet po nedaug.
• Atsisakyti aštrių, keptų, sūdytų ir kitų virškinamąjį traktą dirginančių maisto produktų ir patiekalų.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti paūmėjimų metu (sergant Krono liga):

• Maisto produktai, kuriuose gausu maistinių skaidulų: rupaus malimo kruopos, sėlenos, ankštiniai, rudieji bei laukiniai ryžiai, riešutai, kukurūzai, sėklos, švieži vaisiai, daržovės.
• Pacientai su striktūromis ar daline obstrukcija turėtų vengti maisto produktų, kuriuose gausu netirpių maistinių skaidulų.
• Vengti riebaus, kepto maisto, riebių padažų, sviesto, margarino, riebios grietinės.
• Vengti cukraus, fermentuojamųjų vaisių oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių, vadinamų FODMAP. Jiems priskiriama laktozė, fruktozė.

Maisto produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti:

• Vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto (kviečių sėlenos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės, džiovinti abrikosai, avižinės kruopos, šokoladas, razinos, juodieji serbentai, švieži grybai, figos, mėlynės, baltieji ir raudonieji serbentai, spanguolės, agrastai, džiovintos slyvos, grikių, perlinės, miežinės, avižinės kruopos, išgliaudyti žirniai, bulvės, morkos, baltagūžiai kopūstai, žalieji žirneliai, baklažanai, saldieji pipirai, moliūgai, rūgštynės, apelsinai, citrinos, bruknės).
• Rekomenduotinas pertrintas, skystas maistas.
• Puikiai tinka virtos daržovės, nuskaidrintos vaisių bei daržovių sultys, virti arba konservuoti vaisiai, bananai, melionai.
• Rekomenduojami omega 3 riebalų rūgščių maisto papildai arba praturtintas jomis maistas: riebi žuvis, aliejai.

Patarimai norint padidinti prebiotikų kiekį racione:

• Česnakai
• Svogūnai
• Smidrai
• Bananai
• Perlinės kruopos
• Jūrų kopūstai
• Linų sėmenys
• Avižos ar pilnagrūdžiai avižų dribsniai
• Obuoliai

Žarnyno uždegimas (Krono liga ir opinis kolitas)

Žarnyno uždegimas - tai terminas, kuriuo yra apibūdinamos dvi ligos: Krono liga ir opinis kolitas. Sergant žarnyno uždegimu, labai svarbu rinktis tokį maistą, kuris sumažintų ligos simptomus, o ne juos pablogintų.

Bendri mitybos principai sergant žarnyno uždegimu:

• Baltymai: Reikia atkreipti dėmesį į riebalų kiekį, nes didelis kiekis gali sutrikdyti baltymų įsisavinimą.
• Vaisiai ir daržovės, turintys mažai skaidulų: Bananai, arbūzai, pomidorai, morkos, agurkai, burokėliai, špinatai.
• Maistas, kuriame gausu kalcio: Tamsiai žalios spalvos daržoves.
• Probiotikai: Padeda atkurti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne.
• Pakankamas skysčių ir elektrolitų kiekis.
• Mažesnės porcijos, dažnesnis valgymas.
• Omega-3 riebalų rūgščių įtraukimas.
• Žalingų įpročių atsisakymas.

Gyvenimas po žarnyno operacijos

Po ileostomijos ar kolostomijos operacijos gali kilti klausimų apie mitybą. Žmonės, turintys stomą, gali valgyti ir gerti, ką nori, nebent chirurgas ar stomos terapeutas pateiktų kitokių patarimų.

Pagrindiniai patarimai:

• Valgykite tai, kas jums tiko ir buvo tinkama prieš operaciją.
• Nebijokite išbandyti naujų maisto produktų, bet darykite tai protingai.
• Gerkite bent 2 litrus skysčio per dieną.
• Pradėkite nuo restorano, kurį gerai pažįstate, ir užsisakykite tai, ką užsisakydavote įprastai.

Prevencija

Žarnyno nepraeinamumo profilaktika sutampa su visų žarnyno ligų profilaktika, kuri, kaip žinome, apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą ir pan.

Svarbu laiku gydyti ligas galinčias sukelti žarnyno nepraeinamumą (pilvo išvaržas, navikus, tulžies pūslės akmenligę, helmintozes ir kt.).

Komplikacijos

• Trumpa žarna (malabsorbcija)
• Pūliniai
• Audinių žūtis (stranguliacija)
• Žarnos plyšimas
• Peritonitas

---