Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, ir skirtingi arbatos tipai siūlo įvairias skonio subtilybes ir sveikatos naudas. Dvi labiausiai žinomos arbatos rūšys yra žalioji ir juodoji arbata.

Arbatos ir arbatėlės

Anglų kalba čia kiek patogesnė. Anglakalbis gali išskirti bent du skirtingus reikalus: tea ir tisane. Pirmąją kategoriją sudaro gėrimai, gaminami kininės kamelijos (camelia sinensis) lapelių pagrindu. Antrąją - žolelių, medžių žievių ir panašūs nuovirai.

Kad būtų paprasčiau, šiame tekste vartojami žodžiai arbata ir arbatėlė, atitinkamai dviem paminėtiems angliškiems.

Arbatėlių - nesuskaičiuojama gausybė, įskaitant:

• Yerba mate
• Rooibos
• Bruknių lapai
• Gaurometis (dar žinoma kaip Ivan čai)

Yerba Mate - tonizuojantis gėrimas, tačiau, griežtai tariant, ne arbata.

Arbatos kategorijos

Daugiau mažiau visą arbatą galima suskirstyti į tokias kategorijas:

• Žalioji
• Baltoji
• Geltonoji
• Juodoji
• Puerai
  • Sheng (bręstantys natūraliai)
  • Shu (dirbtinai brandinti)
• Ulongai
• Heiča

Nepaisant gausybės rūšių ir skonių visa arbata gaminamos iš… to paties vieno augalo - kininės kamelijos.

Kininė kamelija

Kininė kamelija, arba kininis arbatkrūmis - visžalis augalas, kurio tėvynė - rytų Azija. Kininė kamelija žydi dideliais, gelsvai baltais žiedais (jie valgomi). Dėl gražių žiedų kai kurie kamelijų šeimos atstovai auginami kaip dekoratyviniai augalai.

Camelia sinensis iš esmės taip pat yra šeima, o ne vienas, genetiškai identiškais klonais paplitęs augalas: jai priklauso gausybė porūšių, vadinamų kultivarais. Situaciją galima prilyginti šunų veislių gausai: nepaisant aiškių vizualinių skirtumų, visų skirtingų veislių atstovai priklauso vienai rūšiai - canis lupus familiaris.

Arbatos kategorijos

Iš vienos ir tos pačios nuskabytų arbatlapių kaugės būtų įmanoma pagaminti arbatą, priklausančią bet kuriai iš aukščiau nurodytų kategorijų. Taigi, iš esmės galima sakyti, kad arbatos kategorija priklauso nuo jos apdorojimo būdo (esama tam tikrų išlygų, bet apie jas vėliau).

Pagrindiniai arbatos apdorojimo žingsniai:

• Skabymas
• Vytinimas
• Fiksacija
• Minkymas
• Oksidavimas
• Džiovinimas
• Skrudinimas
• Fermentavimas
• Presavimas

Nėra nei vienos arbatos kategorijos, kuriai būtų taikomi jie visi. Arbatos kategorija ir priklauso būtent nuo žingsnių parinkimo.

Žalioji arbata

Tai - delikačiausių ir jautriausių (įskaitant laikymo sąlygas ir plikymo procesą) arbatų grupė. Nuskabyti (1) lapeliai išsyk fiksuojami, siekiant išlaikyti žalią jų spalvą (išvengti oksidacijos). Tuomet jie formuojami, džiovinami ir… viskas. Šiokia tokia išimtis - japoniškos žaliosios arbatos. Tarkime, gyokuro arbatos gamyba prasideda dar prieš skabymą - arbata dengiama nuo saulės, idant veikiamos saulės neskiltų umami skonį suteikiančios amino rūgštys, o mača arbata papildomai malama.

Žalioji arbata yra minimaliai apdorota, kad išlaikytų lapų natūralią žalią spalvą ir sveikatinąsias savybes. Jos gamybos procesas apima lapų nuėmimą, trumpą garinimą ar kepimą, siekiant sustabdyti fermentacijos procesą, ir galutinį lapų džiovinimą. Šis apdorojimo būdas leidžia išsaugoti didelį katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kiekį, kuris yra galingas antioksidantas.

Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai. Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio. Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.

Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą. L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to - padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną). Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.

Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant. 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės. Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją. Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.

Žalioji arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą. Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną - bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką.

Žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Remiantis 7 atliktų tyrimų duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.

Žaliosios arbatos gėrimas skatina medžiagų apykaitą, reguliuoti svorio augimą.

Žalioji arbata gali lemti ir ilgesnį gyvenimą. Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos, ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.

Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbaciją.

Juodoji arbata

Juodoji arbata - tai pilnai oksiduota (ne fermentuota!) arbata. Oksidacija - tai procesas, kuomet lapeliai, reaguodami su deguonimi, natūraliai juosta (oksidacijos procesas vyksta ruduojant perpjautam obuoliui ar tamsėjant nuluptai bulvei). Fermentacija - rūgimo procesas, kuriame dalyvauja mikroorganizmai (mielės bei bakterijos). Fermentacijos pavyzdžiai - vyno, kefyro, duonos tešlos rūgimo procesai.

Juodoji arbata, kitaip nei žalioji, yra visiškai fermentuota, kas suteikia jai būdingą tamsią spalvą ir stipresnį skonį. Gamybos procese lapai pirmiausia yra trinami arba laužomi, kad išsiskirtų sultys, kurios reaguoja su deguonimi - prasideda fermentacija. Tada lapai yra džiovinami, kad sustabdytų fermentacijos procesą. Dėl šio apdorojimo būdo juodojoje arbatoje susidaro nauji junginiai, tokie kaip teobrominas ir teofilinas, kurie turi stimuliuojantį poveikį.

Juodos arbatos gamyboje taikomi žingsniai - skabymas (1); minkymas (2), siekiant pažeisti lapelių lasteles, sužadinti sulčių išsiskyrimą ir oksidaciją; oksidavimas (4) - kelias valandas minkyti lapeliai, tapę minkšti, tamprūs ir drėgni nuo savo sulčių paliekami iki visai sujuos. Tuomet arbatlapiai gali būti formuojami (7) rankų ar mašininiu būdu ir galop išdžiovinami naudojant specialias orkaites ar fenus.

Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai - šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Tyrimo metu buvo išaiškinta, jog teaflavinai gali sumažinti plokštelių susidarymo kraujagyslėse riziką, kadangi sumažina uždegimą bei padidina azoto oksido, kuris padeda kraujagyslėms išsiplėsti, kiekį. Taigi, juodoji arbata prisideda prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.

Juodoji arbata turi antioksidacinių savybių. Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką.

Juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį.

Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą. Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę.

Tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis.

Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą. Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.

Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4-5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.

Žaliosios ir juodosios arbatos palyginimas

Tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį. Tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme. Abi arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį.

Tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį - 19 proc. Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.

Žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį. Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.

Kofeino kiekis skirtingose arbatose

Apytikslis kofeino kiekis skirtingose arbatose:

Arbatos rūšis	Kofeino kiekis (250 ml)
Matcha	70 mg
Žalioji	30-50 mg
Juodoji	40-70 mg

Matcha arbata

Matcha arbatos ypatingumas slypi jos auginimo ir gamybos procese. Tai ne tik paprastos žaliosios arbatos milteliai, bet produktas, gaunamas iš aukščiausios kokybės Japonijoje auginamų Camelllia sinensis arbatos lapų. Tik aukštos kokybės matcha arbata turi ypatingą gamybos procesą: prieš skynimą, arbatos krūmai 3-4 savaites yra laikomi pavėsyje, kad lapai sukauptų daugiau chlorofilo ir amino rūgščių, todėl matcha įgyja sodrią žalią spalvą ir švelnesnį skonį.

Matcha arbatoje naudojamas visas lapas, todėl į organizmą patenka žymiai daugiau maistinių medžiagų. Skirtingai nei kava, matcha kofeinas veikia švelniau, nes sąveikauja su aminorūgštimi L-teaninu. Be to, matcha arbatoje yra augalinių baltymų, vitaminų C, E, B grupės vitaminų, taip pat kalcio, geležies ir cinko.

Matcha netgi turi apie 20-30 gramų baltymų 100 gramų miltelių, arbatos skaidulos padeda virškinimui ir medžiagų apykaitai, o chlorofilas - natūraliai išvalo toksinus iš organizmo. Ši arbata netgi padeda reguliuoti cholesterolį, kraujospūdį ir palaikyti normalų kūno svorį.

Matcha arbata dažniausiai ruošiama ceremoniniu būdu, naudojant specialią šluotelę, kuri padeda sukurti vientisą ir putojantį gėrimą.

---