Pirmoji pavasario žaluma ne tik džiugina spalvų išsiilgusias akis, bet ir yra itin naudinga mūsų sveikatai! Senoliai puikiai žinojo, kad vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis turtingų žalėsių nė auginti nereikia, jų galima tiesiog prisiskinti patvoryje, pievoje ar pamiškėje. Pasiruošę tokio sviesto pavasarį, kol meškinių česnakų sezonas, ir jo užsišaldę, mėgautis galėsite visus metus. Vitaminus dovanoja pati gamta - naudokitės, kol proga!

Receptas: Meškinių Česnakų Sviestas

Šis sviestas yra toks universalus, kad suteiks skonio bet kam. Tepkite šio sviesto ant duonos, dėkite ant mėsos kepsnio, keptos žuvies, paskaninkite juo sriubą, makaronus, bulves ar kitą patiekalą.

Ingridientai:

• 250 g sviesto
• 100 g meškinių česnakų
• 1-1,5 arbatinio šaukštelio druskos
• 0,25 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų
• 1-2 valgomieji šaukštai citrinos sulčių

Paruošimo būdas:

1. Sviestą, jei jis ką tik iš šaldytuvo, palikite suminkštėti kambario temperatūroje.
2. Nuplaukite ir nudžiovinkite meškinių česnakų lapus.

Kiti Laukiniai Augalai Maistui

Pirmoji pavasario žaluma ne tik džiugina spalvų išsiilgusias akis, bet ir yra itin naudinga mūsų sveikatai!

• Baltoji balanda (lot. Chenopodium album). Šis augalas savo savybėmis ir skoniu primena špinatus, turi silpną riešutų poskonį.
• Paprastoji garšva (lot. Aegopodium podagraria). Daugelis garšvas keikia ir rauna, kaip nepageidaujamas piktžoles, tačiau šis naudingas augalas jau ima populiarėti.
• Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale). Žmogui naudingas visas augalas. Lapeliai naudojami salotoms, žiedai - pienių medui arba vynui, sudžiovintos šaknys gali pakeisti kavą. Kiaulpienių lapai - tikra vitaminų bomba.
• Didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica). Dilgėlės maistui vartojamos dažniau, nei kiti laukiniai augalai. Daugelis mėgsta ir kiekvieną pavasarį noriai verda jaunų dilgėlių lapelių sriubą. Šiuos lapelius taip pat galima naudoti troškiniams, dėti į salotas, prieš tai nuplikius karštu vandeniu.
• Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major). Net ir patys mažiausieji žino, kad nusibalnojus kelius reikia ieškoti gysločio arba trauklapio, kurio tarp pirštų sugniaužyti lapai sustabdo kraujavimą, o taip pat veikia antibakteriškai, pagreitina žaizdos gijimą. Naudingieji lapeliai gali būti naujodami ir maistui, gysločių lapus tinka dėti į salotas, kokteilius, troškinius ir sriubas. Maistui vartojami jauni lapeliai, jie kiek kartoki, tačiau skonis sušvelnėja nuplikius.
• Valgomoji rūgštynė (lot. Rumex acetosa). Pievose, pamiškėse ir miško laukymėse augančios rūgštynės daugeliui puikiai pažįstamos. Jų galima dėti į sriubas, troškinius, padažus, salotas.
• Krūminis builis (lot. Anthriscus sylvestris). Nusprendusieji paragauti krūminio builio turėtų įsitikinti, kad tai tikrai šis augalas. Lietuvoje auga pakankamai daug panašių skėtinių augalų tarp kurių yra ir nuodingų. Krūminį builį geriausia pažinti jo sėklų nokimo metu, nes sėklos yra juodos. Builio lapai kvepia morkomis, salierais, o jų skonis primena petražoles, salierus.
• Didžioji varnalėša (lot. Arctium lappa). Pagalvoję apie varnalėšas iškart prisimename jų kibius žiedus, kurie prilimpa prie drabužių ir nepajudinamai įsivelia į plaukus. Šie dideli augalai plačiai veši apleistose sodybose, patvoriuose. Maistui vartojami pirmieji, jauni lapai, lapkočiai (juos patartina nulupti) ir žiedynkočiai. Skonis primena žalią bulvę, tad jų galima dėti į sriubas, troškinius. Jaunus lapų ūglius galima kepinti svieste, jų skonis primena žiedinius kopūstus. Varnalėšų šaknis taip pat galima valgyti, jos labai vertinamos Kinijoje, auginamos milžiniškose plantacijose. Šaknis reikėtų kasti, kuomet augalas neturi lapų, ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Lapuose nemažai vitamino C, vitamino A, o taip pat ir geležies, magnio, kalio.
• Meškinis česnakas (lot. Allium ursinum). Ankstyvuosius meškinio česnako lapus galima naudoti kaip prieskonį, jais itin tinka pagardinti sviestą, salotas ir kitus patiekalus. Tačiau meškinis česnakas tebėra įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, t.y.
• Daržinė žliūgė (lot. Stellaria media). Žliūgės dažniausiai raunamos, kaip daržo piktžolės - šie augalai iš tiesų sparčiai plinta išpurentoje, drėgnoje dirvoje. Žliūgės, nors ir įkyri daržininkams, yra naudingas augalas. Jauni augalai gali būti vartojami maistui. Liaudies medicinoje nuovirams ir arbatoms naudojamos paaugusios žliūgės.

---