Šeimos gydytoja Indrė Stukienė dalijasi naudingais patarimais, kaip gamtoje saugiai laikyti ir vartoti maistą bei ką daryti, jei suvalgius pasireiškia nemalonūs simptomai. Ruošiantis išvykai į gamtą, svarbu rinktis tokius produktus, kurie ilgiau išliktų švieži ir juos būtų saugu vartoti.
Maisto Laikymas Gamtoje
Svarbiausia - vengti aukštos temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių. Rekomenduojama naudoti termoizoliacinius krepšius arba šaltkrepšius su šaldymo elementais. Maistą laikykite pavėsyje, jei įmanoma - arti vandens telkinio, bet visada sandariose, nuo aplinkos apsaugotose pakuotėse.
Anot gydytojos, ypač svarbu atskirai laikyti žalią mėsą ir kitus produktus, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Jei negalite užtikrinti tinkamos temperatūros, atsisakykite produktų, kuriems būtinas šaldymas.
Įtartini ženklai - pakitęs kvapas, spalva, konsistencija, rūgštus ar kartus skonis, išsipūtusi pakuotė, neįprasta tekstūra. Net jei iš pažiūros produktas atrodo tinkamas, tačiau buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, jis gali būti pavojingas sveikatai. Geriau nerizikuoti - kilus menkiausiai abejonei, tokio maisto verčiau atsisakyti.
Pavojai Gaminant Maistą Gamtoje
Dažnos klaidos gaminant maistą gamtoje taip pat prisideda prie negalavimų. Apsinuodijimą, rėmenį ar kitus virškinimo sutrikimus dažniausiai sukelia netinkama higiena - neplautos rankos, nešvarūs indai, kryžminė tarša tarp žalių ir paruoštų produktų.
Taip pat pavojų kelia netinkamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, ilgai be šaldymo laikyti produktai, pasenę ar netinkamai saugoti prieskoniai bei padažai. Rėmenį gali išprovokuoti riebus, labai aštrus ar rūgštus maistas, ypač kai valgoma greitai ar per dideliais kiekiais.
Ką Daryti Pajutus Apsinuodijimo Simptomus
Medikė pastebi, kad apsinuodijimo maistu simptomus svarbu atpažinti kuo anksčiau - tai leidžia laiku imtis reikiamų priemonių, sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau pasveikti. Dažniausiai tai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas.
Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant nustoti valgyti, gerti daug skysčių - geriausia vandenį ar elektrolitų tirpalus. Apsinuodijus patartina daugiau ilsėtis.
Maisto Sukeliamų Ligų Rizika
Valgydami žalią mėsą, didžiausia rizika, su kuria galite susidurti, yra užsikrėsti maisto sukeltomis ligomis, kurios paprastai vadinamos apsinuodijimu maistu. Tai lemia valgant maistą, užterštą bakterijomis, virusais, parazitais ar toksinais. Paprastai šis užteršimas įvyksta skerdžiant, jei gyvūno žarnynas netyčia prigijo ir mėsai paskleidė potencialiai kenksmingus patogenus.
Tarp žalios mėsos paplitusių ligų sukėlėjų yra: Salmonelės, Clostridium perfringens, E. coli, Listeria monocytogenes ir Kampilobakterija.
Maisto sukeliamų ligų simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo spazmai, karščiavimas ir galvos skausmas. Šie simptomai paprastai pasireiškia per 24 valandas ir gali trukti iki 7 dienų - tam tikrais atvejais - ilgiau, nes trukmė priklauso nuo sukėlėjo.
Paprastai tinkamai kepant mėsą, sunaikinami potencialiai kenksmingi patogenai. Kita vertus, ligų sukėlėjai lieka žalioje mėsoje. Taigi, valgydami žalią mėsą, labai padidinate riziką susirgti maistu, todėl turėtumėte elgtis atsargiai.
Tam tikros rizikos grupės, tokios kaip vaikai, nėščios ar maitinančios moterys ir vyresnio amžiaus suaugusieji, turėtų visiškai nevalgyti žalios mėsos.
Pagrindiniai patogenai žalioje mėsoje
| Patogenas | Simptomai |
|---|---|
| Salmonelės | Viduriavimas, karščiavimas, pilvo spazmai |
| Clostridium perfringens | Viduriavimas, pilvo spazmai |
| E. coli | Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo spazmai |
| Listeria monocytogenes | Karščiavimas, raumenų skausmai, pykinimas, viduriavimas |
| Kampilobakterija | Viduriavimas (dažnai su krauju), pilvo skausmai, karščiavimas |
Žaliavalgystė: Privalumai ir Pavojai
Žaliavalgystė, nors ne visada, bet dažniausiai paremta vegetarizmo principais. Tiesa, į žaliavalgių racioną gali būti įtraukti tokie maisto produktai, kaip žalia mėsa, sūriai bei pieno produktai. Praktikuojant žaliavalgystę, žali produktai suvokiami taip: pastarieji niekada nebuvo termiškai apdoroti didesnėje nei 46˚C temperatūroje, kaitinti mikrobangų krosnelėje, genetiškai modifikuoti, juose nėra herbicidų, ar pesticidų.
Vartojant žalius daigus, neapdorotą pieną, sūrius ir jogurtą didėja rizika sirgti maistu plintančiomis ligomis, kurias sukelia maiste esantys virusai, bakterijos, parazitai, sveikatai pavojingi toksinai, cheminės medžiagos.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, 60 proc. apsinuodijimų maistu susiję būtent su „žalių“ pieno produktų vartojimu.
Žaliavalgystės fone suvartojama per mažai vitamino B12 ir geležies, o tai didina mažakraujystės riziką. Todėl, siekiant nepabloginti sveikatos rodiklių, minėtų medžiagų sudėtyje turinčių maisto papildų vartojimas žaliavalgių segmentui yra neišvengiamas.
Tartaras ir Kiti Patiekalai su Žalia Mėsa
Tartaras, mėsainis su pusžaliu kotletu, rare steikas - paskutinis mados šauksmas ne tik garsiuose restoranuose, bet taip pat gaminama ir namuose. Žalia jautiena, ar kita žalia mėsa, neturėtų būti laikoma itin saugia valgyti dėl kenksmingų bakterijų, kurios gali laikytis mėsos paviršiuje ir išplisti visame patiekale, taip sukeldamos per maistą plintančias ligas. Bakterijas gali nužudyti tik terminis mėsos apdorojimas, kai produkto viduje pasiekiama 72-75 laipsnių temperatūra.
E.coli yra dažniausiai aptinkamas patogenas, t.y. ligas sukelianti bakterija, tam tikri jos štamai gali pakenkti žarnyno gleivinei, sukelti inkstų problemas.
Žalioje mėsoje, jei ji paruošta netinkamai, yra galimybė vystytis ir parazitams, kurie kartais būna gyvame gyvūne/žuvyse. Taip pat reikia saugotis salmoneliozės, kampilobakteriozės, jersinijozės, listerijozės, bruceliozės ir kt.
Kaip Užtikrinti Maisto Saugą Ruošiant Tartarą Restorane
- Patiekalas turi būti pagamintas iš itin šviežios žaliavos.
- Kiekviena partija turi būti patikrinta mikrobiologiškai dėl coli ir kitų bakterijų.
- Asmens higienos sąlygų laikymasis ir patiekalo paruošimas turi būti itin atsakingi.
- Atskirti gamybą laike ar vieta (gaminti atskiroje vietoje ar atskiru metu nuo kitų patiekalų).
Pavojingos Ligos Slypinčios Mėsoje
Pasak šeimos gydytojos Neringos Sakalauskės, mėsoje slypinčios ligos vadinamos zoonozėmis. Zoonozės dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais: viduriavimu, vėmimu, pilvo spazmais, pakyla temperatūra. Klinikiniai simptomai gali pasireikšti nuo kelių valandų iki kelių parų ar savaičių.
Trichineliozė
Vartojant kiaulieną, šernieną, žvėrieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų, galima užsikrėsti trichinelioze. Šios ligos sukėlėjas yra Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Kol lervos, kirmėlės esti žarnyne, jaučiamas pilvo skausmas, vemiama, viduriuojama. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, gali atsirasti veido ir akių pabrinkimas, pakilti temperatūra. Ilgai negydant, ligos baigtys gali būti invalidizuojančios.
Teniarinchozė
Netinkamai paruošta jautiena taip pat gali užkrėsti nemaloniomis ligomis. Viena iš jų - teniarinchozė. Ši liga plinta per užsikrėtusių žmonių išmatas. Ligos sukėlėjai - jautiniai kaspinuočiai tokiu būdu patenka į aplinką ir susiranda savo šeimininką - galviją, kurio mėsa tampa pavojinga vartoti. Ši liga sukelia toksines alergines reakcijas bei virškinimo trakto sutrikimus.
Salmoneliozė
Patekus sukėlėjui salmonelėms į žmogaus organizmą, jis gali pajusti simptomus per 12-72 val. Salmonelės yra atsparios šalčiui ir išdžiuvimui, todėl ilgai išlieka užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste ir toliau gali daugintis. Gydytojos N. Sakalauskės teigimu, labiausiai būdingas šios ligos simptomas - „žalios išmatos”. Dažniausiai ši liga trunka iki savaitės laiko.
Rekomendacijos Ruošiant Mėsą
- Mėsos neplaukite, o pjaustymui naudokite atskirą lentą.
- Mėsą kepkite tinkamoje temperatūroje. Maltai mėsai tinka 71 °C temperatūra, troškiniams ir paukštienai - 74 °C temperatūra.
- Nepalikite mėsos patiekalo kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 valandas.
- Atvėsinkite, sudėkite į indus ir padėkite į šaldytuvą. Temperatūra šaldytuve neturi viršyti 4 °C.