Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, ir skirtingi arbatos tipai siūlo įvairias skonio subtilybes ir sveikatos naudas. Dvi labiausiai žinomos arbatos rūšys yra žalioji ir juodoji arbata. Visi žinome, kas yra žalioji arbata.

Žaliosios Arbatos Ypatybės

Žalioji arbata yra viena iš Camellia sinensis augalo arbatos formų. Tai tas pats augalas, kuris naudojamas kitų rūšių arbatai, pavyzdžiui juodai ar baltai. Žalioji arbata yra minimaliai apdorota, kad išlaikytų lapų natūralią žalią spalvą ir sveikatinąsias savybes. Žaliosios arbatos gamintojai nurenka arbatos lapus ir juos greitai kaitina. Tai padeda išvengti lapų oksidacijos ir rudumo. Priklausomai nuo arbatos rūšies, lapų apdorojimui naudojami skirtingi metodai, įskaitant garus, kaitinimą specialiose keptuvėse ar džiovinimą saulėje. Tada lapai susukami ir džiovinami, kad įgautų galutinę formą. Pamirkius lapus karštame vandenyje gaunama arbata.

Žaliosios arbatos gamybos procesas

Jos gamybos procesas apima lapų nuėmimą, trumpą garinimą ar kepimą, siekiant sustabdyti fermentacijos procesą, ir galutinį lapų džiovinimą. Šis apdorojimo būdas leidžia išsaugoti didelį katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kiekį, kuris yra galingas antioksidantas.

Žalioji Arbata prieš Juodąją: Skirtumai

Žalioji ir juodoji arbata skiriasi savo gamybos procesais ir rezultatais: žalioji arbata yra mažiau apdorota ir išlaiko daugiau antioksidantų, yra žinoma dėl švelnesnio skonio ir sveikatos naudų; tuo tarpu juodoji arbata yra visiškai fermentuota, turinti stipresnį skonį ir ilgesnį galiojimo laiką. Juodoji arbata, kitaip nei žalioji, yra visiškai fermentuota, kas suteikia jai būdingą tamsią spalvą ir stipresnį skonį. Gamybos procese lapai pirmiausia yra trinami arba laužomi, kad išsiskirtų sultys, kurios reaguoja su deguonimi - prasideda fermentacija. Tada lapai yra džiovinami, kad sustabdytų fermentacijos procesą. Dėl šio apdorojimo būdo juodojoje arbatoje susidaro nauji junginiai, tokie kaip teobrominas ir teofilinas, kurie turi stimuliuojantį poveikį. Abi arbatos rūšys turi savo mėgėjus, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo asmeninių skonio preferencijų ir norimos patirties.

Matcha Arbata: Kas Tai?

Dauguma taip pat žinome, kad matcha (liet. mačia) irgi yra žalioji arbata. Trumpai pasakius, matcha arbata yra specialiai užaugintų jaunų žaliosios arbatos lapelių milteliai. Nors atrodo, jog daugumos žmonių gyvenime matcha atsirado gana neseniai, neapsigaukite - tai yra labai senas gėrimas, apipintas gilių tradicijų ir turintis įspūdingą poveikį sveikatai.

Matcha arbata senovės kinai mėgavosi jau nuo 8-to amžiaus, o nuo 12-to amžiaus ji ėmė populiarėti ir Japonijoje, kurioje tapo svarbia kultūros dalimi. Vienintelis tikras matcha ir žaliosios arbatos panašumas yra tas, kad jos abi gaunamos iš to paties augalo. Daugiau apie tai, kuo matcha skiriasi nuo žaliosios arbatos, galite paskaityti čia. Galima sakyti, kad matcha auginimo ir apdorojimo procesas skiriasi nuo standartinės žaliosios arbatos. Dėl šio skirtumo matcha įgauna unikalaus skonio, papildomos maistinės vertės, na ir kainuoja brangiau.

Matcha Arbatos Skonis ir Poveikis

Nors gaminama iš žaliosios arbatos lapų, matcha yra saldesnė ir švelnesnė nei įprasta žalioji arbata. Svarbus matcha skonio elementas yra tas, kad ji turi kur kas įdomesnį ir stipresnį Umami skonį nei įprasta žalioji arbata. Žmonės taip pat dažnai apibūdina matcha kaip turinčią „žolės“ kvapą ir skonį. Mūsų matcha arbata yra švelnaus skonio, todėl tinka pradedantiesiems. Pagal kofeino kiekį matcha arbata yra tarp žaliosios arbatos ir kavos.

Nors kofeino matcha arbatoje yra šiek tiek mažiau, tačiau joje esantis L-teaninas koreguoja kofeino poveikį ir tolygiau paskirsto jo pasisavinimą. Tai reiškia, jog matcha kofeino poveikis veikia skirtingai nei kavos - energija užplūsta palengva, ji ilgiau stimuliuoja kūną, tačiau nesukelia jokių nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip drebančios rankos ar nerimas.

Matcha arbatos maistinė vertė

Dėl išskirtinio ir unikalaus auginimo ir gamybos proceso matcha arbatos maistinė vertė gerokai didesnė nei paprastos žaliosios arbatos. Matcha arbatą galima gerti su vandeniu, kaip ir paprastą arbatą, bet, šiam gėrimui išpopuliarėjus, atsirado daugybė skirtingų būdų, kaip jį paruošti. Naudojant skirtingus augalinio pieno variantus arba įprastą pieną, tai gali būti šiltas kreminis gėrimas arba šaltas gaivinantis kokteilis.

Matcha Arbatos Gamybos Procesas

Visas procesas prasideda nuo augalo. Arbatos augalas auginamas ištisus metus, bet tarp kiekvieno derliaus sezono yra skirtumų. Per metus galima nurinkti keturis derlius, tačiau kiekvienas skynimas po pirmojo yra prastesnės kokybės. Bėgant metams ir keičiantis oro sąlygoms augalas gamina mažiau maistinių medžiagų. Dėl to matomas skirtumas tarp pirmo ir net antro derliaus.

Geriausia matcha yra pirmo derliaus matcha. Paprastai pirmas derlius nurenkamas gegužės pradžioje, o iki tol augalą reikia prižiūrėti. Matcha paruošimas prasideda likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo ir gali trukti iki 20-30 dienų, kai arbatos krūmai yra uždengiami, kad būtų išvengta tiesioginių saulės spindulių. Tai sulėtina augimą, skatina chlorofilo padidėjimą ir amino rūgščių, ypač l-teanino gamybą.

Atėjus laikui nuskinamos viršutinės arbatmedžio dalys. Lapai beveik visada skinami rankomis, nes reikia geros akies norint atrinkti matcha arbatai tinkančius lapus. Tai lemia santykinai mažą derlingumą, todėl, kad dažnu atveju kiekvieno derliaus metu nuo augalo reikia nuskinti tik kelis lapus. Palyginimui, ruošiant įprastą arbatą nuskinami beveik visi lapai. Ne visi lapai yra pakankamai geri Matchai, o tai reiškia, kad kai kurie nuskinti lapai nenaudojami Matchai. Vietoje to, jie parduodami kaip kita aukštos kokybės arbata.

Lapų apdorojimas

Nuskynus lapus jie garinami, kad išsaugotų spalvą ir išvengtų oksidacijos. Garinimas, priešingai nei apdorojimas keptuvėje, padeda išsaugoti skonį ir maistines medžiagas. Garinimas matchai yra esminis žingsnis. Po garinimo lapams leidžiama šiek tiek atvėsti ir išdžiūti. Sekančiame etape lapai gali likti sveiki ir tapti Tencha, o vėliau Gyokuro arba pereiti prie kito apdorojimo etapo ir tapti matcha.

Norint gauti matcha, sekantis žingsnis po džiovinimo yra labai atsargiai pašalinti visas arbatos lapų gyslas ir stiebus. Tai užima daug laiko, tačiau būtina, norinti pasiekti matcha kokybę.

Tencha malimas

Paruošus Tencha lapelius (pašalinus visas gyslas ir stiebus), jie susmulkinami į mažesnius gabalėlius ir vėliau labai lėtai ir kruopščiai sumalami. Aukščiausios kokybės matcha malama granito akmeniu. Malant akmenys gali įkaisti, todėl malūnas turi veikti labai lėtai. Jei arbata malimo metu būtų veikiama karščio, jos skonis pasikeistų. Maždaug 30 gramų matcha miltelių sumalimas gali užtrukti apie valandą.

Matcha milteliai yra jautrūs aplinkos poveikiui, todėl juos reikia laikyti sausoje, vėsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir bet kokios drėgmės, nes ji gali greitai prarasti skonį ir maistines medžiagas. Po sumalimo matcha milteliai yra supakuojami.

Žaliosios Arbatos Privalumai

Žalioji arbata jau seniai rekomenduojama kaip sveikatai palankus produktas. O pastaruoju metu vis labiau populiarėja išskirtinėmis savybėmis pasižyminti Japoniška žalioji - matcha arbata. Štai ką turėtumėte žinoti apie šį gėrimą.

Kinų ir indų medicinoje žalioji arbata vartota kaip virškinimą gerinantis ir kūno temperatūrą ir kraujotaką kontroliuoti padedantis preparatas. Gausiai vartojama (bent 5 pudeliai per dieną) žalioji arbata mažina širdies ir kraujagyslių, taip pat insulto ligų riziką, nes mažina blogojo cholesterolio kiekį, kraujo krešėjimą. Šis poveikis patvirtintas dviem Japonijoje atliktais tyrimais, kuriuose dalyvavo 40-82 tūkst. tiriamųjų.

Taip pat tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali apsaugoti nuo krūties, prostatos, storosios žarnos bei kepenų vėžio ir uždegimų, taip pat gali padėti puoselėti odą, jai išlikti švariai ir švytinčiai. Žaliojoje arbatoje aptinkama šiek tiek vitaminų ir mineralų: kalcio, geležies, kalio, polifenolių, antioksidantų.

Nors žalioji arbata padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, žinoma, kad joje yra ir kofeino, tad daug jos vartoti diabetu sergantys žmonės neturėtų. Viename 250 ml dydžio puodelyje yra apie 28 mg kofeino.

Arbata ir sveikata

Arbata jau tūkstantmečius vartojama ne be priežasties. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad arbata gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti kovoti su uždegimais ir netgi apsaugoti nuo širdies ligų bei vėžio. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad kai kurių rūšių arbata teikia didesnę naudą sveikatai, be to, įrodyta, kad teigiamą poveikį galima pastebėti tik arbatą geriant reguliariai ir bent po keletą puodelių per dieną.

Kitos arbatos rūšys

Raudonoji arbata, afrikiečių vadinama Roibos, - tai lapeliai ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį. Raudonoji arbata - natūralios spalvos. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Arbatoje nėra ir kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų.

Gydomosios šios arbatos savybės dar nėra galutinai ištirtos. Tačiau žinoma, kad raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, tad ypač rekomenduotina vaikams, žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis. Joje gausu kaldo, fluoro ir mangano. Tačiau labiausiai ši arbata vertinama dėl to, kad joje ypač gausu geležies. Be to, raudonojoje arbatoje esančios geležies neužblokuoja taninai. Kitaip tariant flavonoidai prisijungia ląsteles žeidžiančius laisvuosius radikalus.

Jei ėda rėmuo, užkietėjo viduriai, žarnyną varsto diegliai, jei padidėjo kraujospūdis, sergate osteoporoze, jei organizmui stinga geležies, kamuoja nemiga, alergija, egzema, susidaro pragulos, gerkite raudonosios arbatos. Ši arbata atpalaiduoja, nuslopina skrandžio bei žarnyno spazmus. Geriama karšta ir šalta, su pienu, medumi ar citrina. Tyrimų su gyvūnais metu aptikta, kad raudonoji arbata mažina rentgeno spindulių daromą kancerogeninį poveikį.

Tarp gausaus antioksidantų skaičiaus raudonojoje arbatoje yra daug flavonoidų. Svarbiausias iš jų - aspalatinas - aptinkamas tik šioje arbatoje. Arbatžolės, turinčios flavonoidų, tradiciškai naudojamos mėšlungiui, įvairiausioms odos ligoms bei medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti. Flavonoidai taip pat pasižymi antialerginėmis, antiuždegiminėmis savybėmis.

Žolelių arbatos

Remiantis patikrintais šaltiniais, ilgamete praktika bei įvairiomis studijomis, populiariausių gydomųjų žolelių arbatų dešimtukas galėtų būti toks:

• Ramunėlių;
• Mėtų, pipirmėčių;
• Čiobrelių;
• Liepžiedžių;
• Imbiero;
• Ciberžolės;
• Kinrožių;
• Rooibos;
• Šeivamedžių;
• Cinamono.

Šios žolelių arbatos mūsų organizmui teikia įvairiapusišką naudą, apie kurias jums glaustai ir aiškiai papasakosime.

Žolelių arbatos plačiai žinomos dėl nervų sistemą puoselėjančio poveikio. Tiems, kurie stovi ant perdegimo slenksčio, atokvėpis su arbatos puodeliu - tai, ko labiausiai reikia. Teigiama, kad liepžiedžių arbata yra liaudiškas vaistas nerimui mažinti, o ramunėlių arbata padeda atsipalaiduoti.

Žolelių arbatos gali padėti kovoti su pilvo pūtimu ir gerinti virškinimą. Mėtų, pipirmėčių arbatos tinka, kai vargina virškinimo trakto problemos, o kiaulpienių arbata mažina skrandžio rūgštingumą ir opų susiformavimo tikimybę.

Rooibos arbata padeda išvengti cukraus kiekio šoktelėjimo ir, kaip teigiama, joje daugiau antioksidantų nei žaliojoje arbatoje, o kinrožių arbata mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Imbiero arbata užkerta kelią infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, mažina gerklės skausmą. Pipirmėčių ir kitos mentolio sudėtyje turinčios arbatos palengvina kvėpavimą, kai nosis yra užgulusi.

Kinrožių arbatoje yra omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų, kurie gali pratęsti jaunystę. Nustatyta, kad kinrožės turi bene didžiausią antioksidantų kiekį iš visų žolelių arbatų. Be to, gerdami daugiau arbatos, natūraliai aprūpiname organizmą skysčiais, tad gražėja ir oda.

Imbiero arbata saugo organizmą nuo gripo prasidėjus šaltajam sezonui, panašių poveikį turi ir prieskoninė ciberžolių arbata. Teigiamai imunitetą veikia ir nuo uždegimų apsaugo ir kiaulpienių arbata.

Nustatyta, kad žolelių arbatos gali padėti smegenis efektyviau aprūpinti krauju, o tai padeda geriau sukoncentruoti dėmesį. Cinamono arbata pagerina smegenų veiklą, nes stabdo Tau baltymo gamybą.

Tyrimai atskleidė, kad suaugę žmonės, kasdien išgerdavę bent po 3 puodelius kinrožių arbatos, patyrė mažesnę hipertenzijos riziką. Tai patvirtinta ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose.

Juodoji arbata

Juodoji arbata - viena populiariausių ir mėgstamiausių Lietuvoje: ją dažnai geria net apskritai arbatos nelabai mėgstantys žmonės. Joje yra ir daugiausia kofeino, lyginant su kitomis arbatos rūšimis - 47 mg vidutinio dydžio puodelyje (ir vis tiek perpus mažiau nei kavoje), todėl gėrimas gali suteikti energijos ir tapti puikiu kavos pakaitalu. Juodojoje arbatoje gausu flavonoidų: šios cheminės medžiagos veikia kaip antioksidantai, mažinantys laisvųjų radikalų daromą žalą. Antioksidantai ypač svarbūs imuninei sistemai, padedančiai organizmui kovoti su virusais, bakterijomis ir infekcijomis.

Juodoji arbata plačiai žinoma kaip gerinanti širdies ir kraujagyslių veiklą. Vieni iš flavonoidų - teaflavinai, suteikiantys arbatai tamsų atspalvį - gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Juodojoje arbtoje esantis flavanolis taip pat padeda sumažinti insulto riziką, pagerina širdies ir kraujagyslių būklę, padeda kontroliuoti kraujospūdį (tačiau norint sulaukti šio efekto, kasdien bent 6 mėn. riekia gerti po 3 pudelius juodosios arbatos).

Baltoji arbata

Baltoji arbata yra subtilaus skonio. Ji gaunama iš Kininio arbatkrūmio (Camelia sinensis), kurio tėvynės - Indija ir Kinija. Tai mažiausiai apdorota arbatos rūšis.

Baltoji arbata taip pat gali būti naudinga dantims: joje yra fluoro, katechinų ir taninų, kurie gali sustiprinti dantis, padėti kovoti su apnašomis ir padaryti dantis atsparesnius rūgščių bei cukraus poveikiui.

Arbata, kurios reikėtų vengti

Daugeliui gali atrodyti, kad arbatos gėrimus (pavyzdžiui, matcha latte) gerti sveikiau nei kavą. Tačiau pirktiniuose arbatos gėrimuose gausu cukraus. Jeigu arbatos gėrimą ruošite namuose ar įsigysite patikimose kavinėse, viskas gerai.

Šiuo metu rinkoje galima rasti arbatų, neva padedančių greitai atsikratyti svorio. Tačiau į tokių arbatų sudėtį dažnai dedama vidurius laisvinančių medžiagų, tad arbata gali ne padėti, bet pakenkti.

Sparčiai tarp jaunimo išpopuliarėjusi burbulinė arbata taip pat naudos sveikatai neatneš, nes joje daug pridėtinio cukraus, angliavandenių, kalorijų, o kur dar visi dažikliai ir kiti priedai.

---