Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dar vadinamas rūgšties refliuksu arba rėmeniu, yra dažna problema, kuri sukelia deginimo pojūtį skrandyje ar krūtinėje, rūgšties atpylimą ir diskomfortą po valgio. Natūralūs sprendimai gali veiksmingai padėti įveikti rūgštingumo simptomus.

Kas sukelia padidėjusį skrandžio rūgštingumą?

Pirmiausia svarbu suprasti, dėl ko padidėja skrandžio rūgštingumas. Tai susiję su uždegimu - skrandžio liaukose, kurios gamina druskos rūgštį, prasideda uždegimas, tad verta ieškoti žolelių, kurios turi priešuždegiminį poveikį.

Žalioji arbata ir skrandis

Žalioji arbata laikoma vienu sveikiausių gėrimų pasaulyje dėl savo antioksidantų gausos ir teigiamo poveikio organizmui. Tačiau kai kuriems žmonėms ji gali sukelti skrandžio diskomfortą ar net skausmą.

Žalioji arbata yra laikoma galingu antioksidantu. Ir tai - tiesa. Kaip tiesa ir tai, kad antioksidantų teikiama nauda - abejotina. Dėl to vartoti pernelyg daug žaliosios arbatos - nerekomenduojama. 5-6 nedideli puodeliai - nieko baisaus, bet 1,5 litro stiprios žaliosios arbatos - jau ne į sveikatą.

Galimos priežastys, kodėl žalioji arbata gali sukelti skrandžio skausmą:

• Didelis rūgštingumas - žalioji arbata gali paskatinti skrandžio rūgšties gamybą, o tai gali sukelti rūgštingumo padidėjimą ir nemalonų deginimo jausmą.
• Vartojimas tuščiu skrandžiu - geriant arbatą ryte prieš valgį, jos sudėtyje esantys taninai gali dirginti skrandžio gleivinę.
• Kofeino poveikis - nors žalioji arbata turi mažiau kofeino nei kava, jis vis tiek gali skatinti rūgščių gamybą skrandyje ir sukelti diskomfortą.
• Individualus jautrumas - kai kurie žmonės jautriau reaguoja į žaliosios arbatos komponentus, tokius kaip katechinai ir taninai.
• Per stipri arbata - ilgai plikoma arba didelis kiekis arbatos gali sukelti stipresnį poveikį skrandžiui ir sukelti skausmą ar spazmus.

Kaip išvengti žaliosios arbatos sukeliamo skrandžio skausmo?

Norint mėgautis žaliosios arbatos nauda be nemalonių pojūčių, verta laikytis šių patarimų:

• Nevartokite arbatos tuščiu skrandžiu - geriausia ją gerti po valgio arba kartu su lengvu užkandžiu.
• Rinkitės silpnesnę arbatą - stenkitės plikyti arbatą ne ilgiau kaip 2-3 minutes ir venkite per daug stiprių lapų mišinių.
• Gerkite šiltesnę, o ne per karštą arbatą - labai karšti gėrimai gali dirginti skrandžio gleivinę.
• Stebėkite savo organizmo reakciją - jei po žaliosios arbatos vartojimo jaučiate diskomfortą, pabandykite rinktis mažiau taninų turinčias arbatos rūšis.
• Apribokite kofeino kiekį - jei esate jautrūs kofeinui, venkite stiprios žaliosios arbatos ar gerkite ją anksčiau dieną.

Žalioji arbata neigiamai veikia nervų sistemą ir provokuoja nervinį sudirgimą, nerimą, nes žaliojoje arbatoje kofeino (teino) daugiau nei pačioje kavoje. Taigi žaliosios arbatos nerekomenduojama vartoti sergantiems nervų sistemos ligomis, taip pat žmonėms, kuriuos vargina dažna nuotaikų kaita. Atsargiau žaliosios arbatos gerti turėtų žmonės, turintys bėdų su širdies ir kraujagyslių sistema, ypač kenčiantys nuo tachikardijos ir aritmijos.

Stipri žalioji arbata dirgina skrandžio gleivinę, tad jos nerekomenduojama gerti ant tuščio skrandžio. Nepamirškite: žalioji arbata gerina virškinimą. Tai reiškia, kad skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. jei skrandis tuščias, skrandžio sulčių perteklius ilgainiui gali sukelti skrandžio gleivinės eroziją. Jei sergate gastritu ar turite skrandžio opą, žaliąją arbatą rekomenduojama gerti tik silpną, ir tik po valgio. Tada ji - organizmui naudingas vaistas.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei skrandžio skausmai pasireiškia dažnai ir stipriai, gali būti verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei jaučiate:

• Nuolatinį rėmenį ar rūgšties kilimą į stemplę.
• Dažną pykinimą ar skrandžio spazmus.
• Lėtinį diskomfortą, kuris nepraeina net sumažinus arbatos vartojimą.

Kiti būdai mažinti skrandžio rūgštingumą

Susidūrus su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, puolame ieškoti būdų, kaip jį greitai sumažinti. Dar sakoma, kad geriausia kova su ligomis yra prevencija, todėl vietoj to, kad griebtumėtės vitaminų iš vaistinės.

Žolelių arbatos

Fitoterapeutas pataria sezono metu prisirinkti vaistažolių, kurių arbata padeda kovoti su šia problema.„Reikėtų gerti arbatą iš gysločio lapų, medetkų žiedų ir vaistinės dirvuolės. Svarbiausia yra medetkų žiedai ir gyslotis. Reikėtų prisirinkti ir pagerti arbatą maždaug pusę metų“, - pataria J. Ruolia.

Receptas: Žolelių arbata skrandžio rūgštingumui

Ingredientai:

• 4 dalys medetkų žiedų
• 4 dalys ramunėlių žiedų
• 3 dalys kraujažolės žolės
• 3 dalys svilarožių šaknų
• 2 dalys saldymedžių šaknų
• 2 dalys apynių spurgų
• 2 dalys sidabražolių šaknų

Paruošimas: Įdėkite 1 arbatinį šaukštelį (su kaupu) žolelių mišinio, užpilkite 100−150 ml verdančio vandens ir uždenkite. 15 - 20 min. leiskite atsiskleisti geriausioms žolelių savybėms ir nukoškite. Paruoštą arbatą gerkite lėtai, leiskite žolelėms rūpintis Jūsų gera savijauta. Vartokite 3-4 kartus per parą, 15-20 min. prieš valgį.

Svarbu: Sudėtyje yra paprastojo saldymedžio - sergantieji hipertenzija turėtų vartoti saikingai.

Vitaminų bomba

J. Ruolia pataria pasigaminti natūralią vitaminų bombą namuose, kuriai prireiks vos kelių ingredientų: „Iš vitaminų, būtų gerai, kad žmonės vartotų natūralias lapines, prieskonines žoleles, susmulkintas smulkintuvu, piurė formoje po vieną valgomą šaukštą 3-4 kartus dienoje ir bandytų tokių natūralių vitaminų pagalba sumenkinti skrandžio gleivinės uždegimą.“ Tokiam mišiniui tinka petražolės, gelsvės, taip pat salierai ir visos lapinės daržovės. Galite įmaišyti ir topinambų lapų.

Topinambai ir morkos

Fitoterapeutas pataria įtraukti topinambus į mitybos racioną tiems, kuriuos kankina padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Dar geriau, jei juos maišysite su kita itin vertinga daržove. „Labai būtų gerai, kad žmonės pradėtų, esant skrandžio uždegimui, vartoti topinambus, tai yra žieminės bulvės. Jas nuplauti, sutarkuoti ir sumaišyti su natūralia grietine, suvalgyti kaip garnyrą. Dar gerai, jeigu tarkuotus topinambus sumaišytume su tarkuotomis morkomis, viską sumaišyti su grietine ir leisti pastovėti porą valandų, kad iš morkų išsiskirtų karotenoidai, kurių yra apie 20 ir jie labai gerai menkina skrandžio gleivinės uždegimą“, - rekomenduoja J. Ruolia.

Morkos ir česnakai

Jeigu medicinos specialistai ištyrė, jog tai yra padidėjusio rūgštingumo priežastis, taip pat nepamirškite vartoti morkų. „Būtų gerai į morkas įdėti česnaką, agurko pridėti, pomidoro, jeigu turim, tinka ir koncervuoti. Dar labai gerai būtų smulkintuvu susmulkinti raugintus kopūstus, padaryti piurė ir įdėti į mišinį. Būtų labai gerai, kad porą šaukštų į dieną šio mišinio suvalgytume“, - kaip kovoti su rūgštingumu pataria profesorius.

Kada kreiptis į specialistą?

Kad ir kokį gydymo būdą pasirinktumėte, J. Ruolia sako, jog būtina apsilankyti pas gydytoją: „Reikėtų pasirodyti gydytojui, ar skrandyje nėra erozijos, opos, vėžio. Gydytojai turi sekti, kas vyksta skrandyje.“

---