Apie žalios arbatos naudą sveikatai kalbama jau šimtmečius. Kinijoje ir Indijoje žalioji arbata buvo naudojama tradicinei medicinai - kontroliuoti kraujavimą, virškinimo sutrikimams palengvinti ir reguliuoti kūno temperatūrą. Tačiau ir šiais laikais žalioji arbata plačiai vartojama dėl savo naudingų savybių, kadangi savo sudėtyje turi antioksidantų ir naudingų polifenolių.

Žaliosios arbatos sudėtis ir nauda

Geriausiose žaliosios arbatos rūšyse yra apie daugybė naudingų medžiagų, tarp kurių yra magnis, fluoras, jodas, natris, fosforas, kalis ir daugelis kitų, taip pat vitaminų P, C ir B grupės. Žalioji arbata padeda palaikyti imuninę sistemą bei gali būti veiksminga priešlaikinio senėjimo prevencijai.

• Antioksidantai: padeda kovoti su priešlaikiniu senėjimu bei taip pat gali padėti sumažinti antsvorį.
• Priešuždegiminis poveikis.
• Katechinai esantys žaliojoje arbatoje neleidžia laisviesiems radikalams pažeisti ląstelių.
• Gerina koncentraciją, našumą, atmintį.
• Tonizuojantis žaliosios arbatos poveikis padeda išvengti mieguistumo ir apatijos.
• Žalioji arbata pakelia nuotaiką, mažina stresą.
• Padeda išvalyti organizmą nuo toksinų.
• Gali padėti numesti svorio. Žalioji arbata gali padėti numesti svorio, jei derinama su tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu.
• Katechinai esantys žaliojoje arbatoje gerina pažinimo funkcijas, apsaugodami smegenų neuronus nuo sunaikinimo. Tai gali padėti išvengti Parkinsono ir Alzheimerio sindromų išsivystymo.
• Be to, žalioji arbata taip pat gali sumažinti vėžio riziką, kadangi polifenoliai apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės ir neleidžia vystytis kenksmingoms ląstelėms. O antioksidantai slopina oksidacinius procesus.
• Ši arbata taip pat gali būti naudinga burnos ertmės sveikatos palaikymui. Ji padeda išsaugoti dantų emalį bei kovoja su blogu burnos kvapu.
• Pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
• Naudinga sergant odos ligomis.

Ši arbata ypač naudinga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Joje esantis taninas plečia kraujagysles, aktyvina deguonies apykaitą, stimuliuoja inkstų veiklą, stiprina širdį bei padeda šalinti toksinus iš organizmo. Fenolis taip pat skatina gerą kraujagyslių pralaidumą. Žaliosios arbatos sveikatą gerinantis poveikis ypač ryškus vyresniame amžiuje, kai žmogus pradeda priaugti svorio. Antsvoris didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir piktybinių navikų riziką, o taninai ir kiti arbatos sudėtyje esantys komponentai yra gera šių ligų profilaktikos priemonė.

O be to, žaliosios arbatos dėka sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas stimuliuoja, skatina energiją ir sumažina mieguistumą. Tad žalioji arbata puikiai tinka gerti ryte. Galite ryte išgerti puodelį žaliosios arbatos kaip kavos pakaitalą, kad gautumėte energijos.

Arbata kaip natūrali priemonė podagrai

Arbata turi daug naudingų savybių, kurios gali padėti kovoti su podagros simptomais. Ji gali padėti sumažinti uždegimą, skatinti šlapimo takų veiklą ir padėti organizmui pašalinti perteklinį šlapdrą. Be to, kai kurios arbatos rūšys turi antioksidantų, kurie gali apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų pažeidimų.

Naudingos arbatos tipai podagros gydymui

• Zilė žalioji arbata yra žinoma dėl savo antioksidacinių savybių ir gebėjimo mažinti uždegimą. Ji gali padėti sumažinti šlapdrų kiekį kraujyje ir pagerinti inkstų funkciją, skatindama šlapimo gamybą ir padedama organizmui pašalinti perteklinį šlapdrą.
• Imbiero arbata yra stiprus priešuždegiminis agentas, kuris gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą sąnariuose. Imbiero arbata gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie nori natūraliai sumažinti podagros simptomus.
• Kurkuma arbata yra dar viena galinga priešuždegiminė medžiaga, kuri gali padėti kovoti su podagros sukeliamu uždegimu. Kurkuma arbata gali būti naudojama kaip papildoma priemonė šalia tradicinių gydymo metodų.
• Baltoji arbata yra lengvesnė nei žalioji ar juodoji arbata, tačiau ji taip pat turi antioksidantų ir gali padėti sumažinti uždegimą. Ji gali būti puiki alternatyva tiems, kurie ieško mažiau kofeino turinčių arbatų.

Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu tinkamai paruošti arbatą.

• Laikas: Arbatai reikėtų leisti užvirti maždaug 3-5 minutes, kad išsiskirtų aktyvios medžiagos.
• Kiekis: Paprastai rekomenduojama vienai puodeli arbatos naudoti apie vieną arbatinį šaukštelį lapų arba pakankamai arbatos maišeliuką.
• Temperatūra: Vanduo turėtų būti karštas, bet ne išties virinamas, ypač kalbant apie žaliąją ar baltąją arbatą.
• Pridėti medžiagų: Galite pridėti citrinos sulčių ar medaus, kad pagerintumėte skonį ir pasinaudotumėte papildomomis sveikatai naudingomis savybėmis.

Tad žalioji arbata yra tikrai verta dėmesio ir ją galite įtraukti į savo kasdienį racioną. Jūsų sveikatai gali būti naudinga išgerti 1 - 3 puodelius žaliosios arbatos per dieną.

Kaip pasirinkti ir paruošti žaliąją arbatą

• Naudokite minkštą geriamąjį vandenį.
• Negerkite atvėsusios, pasidengusios plėvele arbatos.
• Arbatos lapeliai turi būti vienodos, sodrios žalios spalvos. Priešingu atveju galime kalbėti apie žemos kokybės žaliavas.
• Arbatoje neturi būti dulkių, atliekų ir šakų.
• Birią žaliąją arbatą reikia pirkti šviežią. Jei lapai laikomi per ilgai, jie gali prarasti skonį ir aromatą.
• Pasirinkite arbatą, kurios surinkimo data yra ne ilgesnė nei šeši mėnesiai.
• Arbatą laikykite sandariuose stikliniuose ar keraminiuose induose, nes ji greitai sugeria kvapus ir gali prarasti aromatą.

Galimas žaliosios arbatos šalutinis poveikis

Bet koks teigiamas poveikis gali virsti žala, jei nesilaikoma rekomendacijų. Žmonės, sergantys šlapimo sistemos ir virškinimo trakto ligomis, žaliąją arbatą turėtų vartoti labai atsargiai. Žalioji arbata taip pat gali būti nerekomenduojama vartojant tam tikrus vaistus ir papildus. Visada laikykitės instrukcijų ir pasitarkite su gydytoju. Jei turite aukštą kraujospūdį ar turite miego sutrikimų, žaliąją arbatą vartoti turėtumėte labai atsargiai.

Neigiamas arbatos poveikis gali pasireikšti dėl didelio taninų ir kofeino kiekio. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti tokį šalutinį poveikį:

• Galvos skausmai
• Nervingumas
• Miego sutrikimai
• Vėmimas
• Viduriavimas
• Dirglumas
• Nereguliarus širdies plakimas
• Drebulys
• Rėmuo
• Galvos svaigimas
• Spengimas ausyse
• Konvulsijos

Kam reikėtų vengti žaliosios arbatos

Jeigu turite toliau išvardintų sveikatos problemų, žaliąją arbatą turėtumėte vartoti labai saikingai:

1. Skrandžio problemos. Taninai, esantys žalioje arbatoje, didina skrandžio rūgštingumą, todėl gali atsirasti skrandžio skausmai, šleikštulys ar vidurių užkietėjimas. Žaliosios arbatos negalima gerti tuščiu skrandžiu. Geriausiai šią arbatą gerti po valgio arba tarp valgymų.
2. Geležies trūkumas arba anemija. Žalioji arbata mažina geležies įsisavinimą. Šią problemą galite išspręsti paskanindami arbatą citrina, nes vitaminas C gerina geležies įsisavinimą valgio metu.
3. Nėštumas ir maitinimas krūtimi. Žaliojoje arbatoje esantys kofeinas, fenolis ir tanino rūgštis yra priskiriami prie rizikos veiksnių nėštumo metu. Daugiau nei du puodeliai šios arbatos per dieną gali sukelti persileidimo pavojų. Kofeinas, perduodamas su mamos pienu, gali turėti neigiamos įtakos kūdikio sveikatai.
4. Nerimas. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali dar pagilinti nerimą.
5. Kraujavimas. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali padidinti kraujavimą.
6. Širdies ligos. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
7. Diabetas. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali daryti įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Vartojant žalią arbatą reikėtų atidžiai sekti cukraus kiekį kraujyje.
8. Glaukoma. Vartojant žaliąją arbatą padidėja spaudimas akyje. Jis atsiranda per 30 minučių ir tęsiasi apie 90 minučių.
9. Aukštas kraujo spaudimas. Kofeinas, esantis žaliojoje arbatoje, gali padidinti kraujo spaudimą. Tačiau pastebėta, kad ši problema rečiau pasireiškia žmonėms, kurie reguliariai geria žaliąją arbatą arba kitus kofeino turinčius gėrimus.
10. Negalima duoti vaikams. Taninai, esantys žaliojoje arbatoje, gali trukdyti vaikų organizmui pasisavinti baltymus ir riebalus. Kofeinas gali sukelti neramumą arba padidinti aktyvumą.
11. Kepenų ligos. Žaliosios arbatos ekstrakte esančios medžiagos gali sukelti kepenų pažeidimus arba paaštrinti jau esamas kepenų ligas.
12. Osteoporozė. Žalioji arbata paskatina kalcio pasišalinimą per šlapimą. Šią problemą sušvelnintų papildomas kalcio papildų vartojimas.

Kaip reikėtų vartoti žaliąją arbatą?

Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė - 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną. Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens. Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai. Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu.

Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija. Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški. Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.

---