pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Žalioji arbata: poveikis sveikatai

Žalioji arbata garsėja kaip vienas sveikiausių gėrimų pasaulyje. Kinijos ir Japonijos gyventojai jau tūkstančius metų vartoja žaliąją arbatą dėl jos raminančio skonio ir terapinės naudos. Žaliosios arbatos nauda yra labai plati. Dėl savo natūralių antioksidantų žalioji arbata gali padėti kovoti su uždegimais ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris yra susijęs su lėtinėmis ligomis ir senėjimu.

Žalioji arbata ir jos nauda

Nors žalioji arbata gaminama iš tų pačių lapelių kaip ir juodoji arbata, žaliosios arbatos lapeliai nėra fermentuojami. Taip ne tik išsaugoma žalia arbatos spalva, bet ir padidinamas antioksidantų kiekis - pastaroji aplinkybė gali paaiškinti, kodėl ši arbata tokia naudinga sveikatai.

Poveikis smegenų veiklai

Tikriausiai pastebėjote, kad žalioji arbata padeda išlaikyti budrumą. Pagrindinė arbatos veiklioji medžiaga yra kofeinas, puikiai žinomas kaip stimuliatorius. Kofeinas veikia smegenis blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių, vadinama adenozinu. Tokiu būdu jis padidina neuronų aktyvumą ir neurotransmiterių, tokių kaip dopamino ir norepinefrino koncentraciją (4, 5). Be kofeino, žalioji arbata turi ir amino rūgšties L-teanino, kuri gali pereiti kraujo ir smegenų barjerą (7). Taip padidinamas slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumas, kuris turi nerimą mažinantį poveikį. Tyrimai rodo, kad kofeinas su L-teaninu gali turėti sinergetinį poveikį. Tai reiškia, jog šis derinys gali itin stipriai pagerinti smegenų funkciją (10, 11). Be to, dėl šių junginių žalioji arbata pasižymi švelniu aromatu ir skoniu, priešingai nei kava.

Poveikis metabolizmui ir svorio mažinimui

Jei patikrinsite bet kurio riebalams deginti skirto papildo sudėtį, tikėtina, kad ten rasite ir žaliosios arbatos. Remiantis tyrimais, žalioji arbata padeda efektyviau deginti riebalus ir pagreitina medžiagų apykaitą (12). Vis dėlto ne visi tyrimai pagrindžia žaliosios arbatos įtaką metabolizmo padidėjimui, todėl manoma, kad jos poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių (15). Nepaisant to, negalima pamiršti, kad kofeinas taip pat gerina fizinę veiklą, mobilizuodamas riebalų rūgštis iš riebalinio audinio ir leisdamas jas panaudoti kaip energiją (16, 17). Tyrimai rodo, kad jis gali padidinti fizinį aktyvumą maždaug 11-12 proc. Žalioji arbata gali pagreitinti medžiagų apykaitą trumpalaikiu laikotarpiu, tad padeda numesti svorio. Tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos vartojimas gali padėti sumažinti kūno riebalų kiekį, ypač pilvo srityje (20, 21).

Apsauga nuo Alzheimerio ligos

Jei manote, kad žaliosios arbatos poveikis yra trumpalaikis, klystate. Alzheimerio liga yra dažna neurodegeneracinė liga ir dažniausia senatvinės demencijos priežastis (23).

Burnos sveikata

Žaliojoje arbatoje esantys katechinai taip pat turi naudos burnos sveikatai. Tyrimai laboratorijoje rodo, kad katechinai gali slopinti bakterijų augimą, todėl gali sumažėti infekcijų rizika (27, 28, 29, 30). Jie gali sumažinti bakterijų, kurios sukelia dantų apnašų susidarymą ir yra pagrindiniu ėduonies atsiradimo veiksniu, skaičių.

Žalioji arbata ir virškinimas

Žalioji arbata yra ne tik puikus rytinis gėrimas, bet ir puikus draugas Jūsų virškinimo sistemai! Jos sudėtyje esantys antioksidantai ir kitos veikliosios medžiagos daro teigiamą poveikį tiek virškinimui, tiek bendrai sveikatai. Jaučiatės apsunkę po didesnio valgio? Žalioji arbata, ypač dėl savo katechinų, gali būti puikus sprendimas. Katechinai padeda skatinti virškinimo fermentus ir užtikrina, kad organizmas greičiau susidorotų su maistu. Žalioji arbata stimuliuoja tulžies išsiskyrimą, o tai padeda greičiau virškinti riebalus. Jei mėgstate sočius valgius arba dažnai susiduriate su virškinimo problemomis po riebių patiekalų, žalioji arbata gali tapti natūraliu pagalbininku. Vienas didžiausių žaliosios arbatos privalumų - jos gebėjimas skatinti metabolizmą. Tai padeda ne tik geriau virškinti maistą, bet ir palaikyti optimalų kūno svorį. Jei kenčiate nuo pilvo pūtimo ar virškinimo sutrikimų, žalioji arbata gali būti puikus natūralus sprendimas. Dėl lengvo vidurių laisvinamojo poveikio ir raminančio poveikio žarnynui, ji padeda sumažinti diskomfortą ir sureguliuoti virškinimą. Šis gėrimas padeda skatinti naudingų bakterijų augimą ir apsaugo nuo žalingų mikroorganizmų. Sveikas žarnynas ne tik gerina virškinimą, bet ir stiprina imuninę sistemą. Žalioji arbata yra puikus būdas natūraliai pagerinti virškinimą ir skatinti sveiką metabolizmą. Jei dar neįtraukėte šio stebuklingo gėrimo į savo kasdienybę, dabar puikus metas tai padaryti!

Kitos savybės

  • Tonizuoja nervų sistemą ir suteikia energijos.
  • Gerina medžiagų apykaitą, padeda organizmui skaidyti riebalus. Žaliojoje arbatoje gausu kalio, kuris labai svarbus metant viršsvorį.
  • Skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą.
  • Padeda ilgiau išlaikyti gražią odą.

Žaliosios arbatos nauda sveikatai

Reguliarus žaliosios arbatos siurbčiojimas gali užkirsti kelią kai kuriems lėtiniams sveikatos sutrikimams ir padėti suvaldyti kitas ligas. Iki šiol tyrimais nustatyta, kad žalioji arbata:

  • Pagerina psichinę sveikatą
  • Gali sustiprinti atmintį
  • Apsaugo nuo neurodegeneracinių ligų
  • Gali sumažinti cholesterolio kiekį
  • Gali sumažinti kraujospūdį
  • Gali užkirsti kelią insultui
  • Galimai saugo kaulų sveikatą
  • Padeda išvengti II tipo diabeto ir jį valdyti
  • Užtikrina ilgesnį gyvenimą

Žaliosios arbatos vartojimo patarimai

Ar žaliąją arbatą gersite karštą, ar atvėsusią, turėkite galvoje kelis patarimus:

  • Jei tik turite galimybę, pirkite žaliąją arbatą be kofeino.
  • Nepadauginkite saldiklių.
  • Būkite kūrybingi. Nors žaliąją arbatą galima gerti vieną, ją taip pat galite naudoti kokteiliams, avižinei košei arba ryžiams virti, taip pat daržovėms troškinti garuose.

Pavojai ir šalutinis poveikis

Visgi per didelis kiekis žaliosios arbatos gali ir pakenkti. O kadangi žalioji arbata stiprus antioksidantas, mėgautis šiuo gėrimu reikėtų saikingai. Naudojant aukščiausios kokybės rūšinę žaliąją arbatą, tas pačias arbatžoles galima užplikyti kelis kartus, tačiau iš karto, tik išgėrus arbatą. Nestipri žalioji arbata, geriama kelis kartus per dieną, daugeliui suaugusiųjų nepadarys jokios žalos. Tačiau arbatos ekstraktas turėtų būti vartojamas tik trumpą laiką. Neigiamas arbatos poveikis gali pasireikšti dėl didelio taninų ir kofeino kiekio. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti tokį šalutinį poveikį:

  • galvos skausmai
  • nervingumas
  • miego sutrikimai
  • vėmimas
  • viduriavimas
  • dirglumas
  • nereguliarus širdies plakimas
  • drebulys
  • rėmuo
  • galvos svaigimas
  • spengimas ausyse
  • konvulsijos

Kas turėtų vengti žaliosios arbatos

Jeigu turite toliau išvardintų sveikatos problemų, žaliąją arbatą turėtumėte vartoti labai saikingai.

  1. Skrandžio problemos
  2. Geležies trūkumas arba anemija
  3. Nėštumas ir maitinimas krūtimi
  4. Nerimas
  5. Kraujavimas
  6. Širdies ligos
  7. Diabetas
  8. Glaukoma
  9. Aukštas kraujo spaudimas
  10. Negalima duoti vaikams
  11. Kepenų ligos
  12. Osteoporozė

Kaip reikėtų vartoti žaliąją arbatą?

Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė - 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną. Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens. Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai. Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu. Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija. Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški. Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.