Arbata vadinama daugybė gėrimų, tačiau specialistai linkę šį pavadinimą priskirti tik žaliajai, juodajai, baltajai, oolong ir pu-erh arbatų rūšims. Visų šių rūšių arbata gaminama iš Camellia sinensis augalo - Kinijoje ir Indijoje augančio krūmo, turinčio daug flavonoidais vadinamų antioksidantų.

„Panašu, kad arbata neturi neigiamų savybių“, - patikino Katherine Tallmadge iš JAV dietologų asociacijos. „Manau, tai puiki alternatyva kavai. Pirma, arbatoje yra mažiau kofeino. Be to, įrodyta, kad arbatoje esantys flavonoidai teigiamai veikia širdį ir padeda kovoti su vėžiu“, - pridūrė ji.

Nors taip ir nėra atsakyta į klausimus, kiek laiko reikia plikyti arbatą, kad ši būtų naudingiausia žmogaus organizmui, o taip pat ir kiek jos derėtų išgerti, mitybos specialistai vis dėlto sutaria, kad bet kokia arbata organizmui yra naudinga, tačiau rekomenduoja rinktis plikomą arbatą, o ne jau paruoštą ir į butelius supilstytą arbatą, - taip pavyks išvengti papildomų kalorijų ir saldiklių vartojimo.

Pagrindinės Arbatos Rūšys ir Jų Poveikis

Kuo labiau arbatos lapeliai perdirbami, tuo mažiau jų sudėtyje lieka polifenolio, kuriame yra flavonoidų. Oolong ir juodoji arbatų rūšys yra oksiduojamos arba fermentuojamos, todėl jų sudėtyje esančių polifenolių koncentracija yra mažesnė nei žaliojoje arbatoje. Vis dėlto šių rūšių arbatos pasižymi dideliu antioksidaciniu poveikiu.

Žalioji Arbata

Žalioji arbata gaminama iš garais apdorotų arbatos krūmo lapelių, kuriuose gausu EGCG antioksidantų. Naudingiausias ECGC flavonidas gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais vėžį, širdies ligas ir arterijų kalkėjimą.

Žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai gali:

• Stabdyti šlapimo pūslės, krūties, plaučių, skrandžio, kasos ir žarnyno vėžio plitimą
• Užkirsti kelią arterijų kalkėjimui
• Deginti riebalus
• Neutralizuoti smegenų oksidacinį stresą
• Mažinti neurologinių susirgimų - Alzheimerio ir Parkinsono ligų - riziką
• Mažinti širdies smūgio pavojų
• Padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje

Juodoji Arbata

Juodoji arbata gaminama iš fermentuotų arbatos krūmo lapelių, kofeino koncentracija šioje arbatoje didžiausia. Iš šios arbatos rūšies gaminamos įvairių skonių, o taip pat ir tirpios arbatos. Tyrimai parodė, kad juodoji arbata gali padėti apsaugoti plaučius nuo neigiamo cigarečių dūmų poveikio. Taip pat šios rūšies arbata mažina širdies smūgio riziką.

Baltoji Arbata

Baltoji arbata neapdorojama ir nefermentuojama. Vienas iš atliktų tyrimų parodė, kad baltoji arbata pasižymi ryškiausiomis priešvėžinėmis savybėmis, lyginant su apdorojamomis arbatos rūšimis.

Oolong Arbata

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad iš oolong arbatos antioksidantų gavusių gyvūnų organizmuose blogojo cholesterolio kiekis buvo mažesnis. Teigiama, kad oolong arbatos porūšis wuyi gali būti naudojamas svoriui mažinti.

Pu-erh Arbata

Pu-erh arbata gaminama iš fermentuotų ir brandintų arbatos krūmo lapelių. Ši arbatos rūšis panaši į juodąją arbatą, jai gaminti naudojami lapeliai yra presuojami. Su gyvūnais atliktas tyrimas parodė, kad pu-erh arbatos gavusiems gyvūnams krito svoris ir mažėjo blogojo cholesterolio kiekis.

Žolelių Arbatos

Iš karštu vandeniu užpiltų žolelių, vaisių, sėklų ar šaknų gaminamose arbatose antioksidantų mažiau nei žaliojoje, baltojoje, juodojoje ar oolong arbatos rūšyse, o jų cheminė sudėtis labai skiriasi priklausomai nuo augalo, iš kurio arbata yra ruošiama. Dažniausiai tokia arbata ruošiama iš imbierų, ginkmedžių, kinrožių, jazminų, erškėtuogių, mėtų, rooibos (raudonosios arbatos), ramunėlių ir ežiuolės.

Mokslinių tyrimų dėl žolelių arbatų teigiamo poveikio žmogaus organizmui nėra daug, tačiau teigiama, kad šios arbatos padeda mažinti svorį, kovoti su peršalimo ligomis, gerina miegą.

Tyrimų Rezultatai

• Ramunėlių arbatoje esantys antioksidantai padeda užkirsti kelią diabeto komplikacijoms, pavyzdžiui, apakimui, nervų ir inkstų pažeidimams. Taip pat ramunėlių arbata stabdo vėžinių ląstelių augimą.
• Nors dažnai teigiama, kad ežiuolė padeda sergant peršalimo ligomis, atliktas tyrimas šių spėjimų nepatvirtino.
• Kinrožės savybėms nustatyti atliktas nedidelės apimties tyrimas parodė, kad trys puodeliai šios arbatos per dieną padeda šiek tiek padidintą kraujospūdį turintiems asmenims jį sumažinti.
• Rooibos (raudonoji arbata) - tai augalas iš Pietų Afrikos. Prieš virsdamas arbata šis augalas yra fermentuojamas. Nors rooibos sudėtyje yra su vėžiu kovoti padedančių flavonoidų, šios arbatos poveikiui tirti atlikta labai nedaug tyrimų.

Tirpios Arbatos

Tirpių arbatų sudėtyje paprastai tikrosios arbatos yra labai nedaug. Be to, į tokias arbatas dedama daug cukraus ir dirbtinių saldiklių. Jei rūpinatės savo sveikata, būtinai perskaitykite informaciją ant tokių arbatų pakuočių.

Ar Arbata Gali Pakenkti Sveikatai?

Nors daugelis arbatos rūšių yra nekenksmingos, vis dėlto JAV Maisto ir vaistų administracija įspėja dėl taip vadinamųjų lieknėjimo arbatų, kurių sudėtyje yra senos lapų, alavijo, šunobelės ir kitų iš augalų išgaunamų vidurius laisvinančių medžiagų. Taip pat Maisto ir vaistų administracija pataria vengti iš žolelių gaminamų maisto papildų, neva galinčių malšinti skausmą ir padedančių susidoroti su vėžiu.

Nė vienas iš šių teiginių nėra paremtas moksliniais tyrimais, o kai kurios žolelės netgi gali sukelti virškinimo sutrikimų, pakenkti kepenims ir inkstams, o kartais netgi baigtis mirtimi. JAV Maisto ir vaistų administracija rekomenduoja vengti papildų, kurių sudėtyje yra:

• Taukės
• Efedros
• Gluosnio žievės
• Beručio
• Lobelijos
• Čiaparalės

Mitybos specialistai mano, kad arbatas iš visų kitų žolelių galima drąsiai gerti ir mėgautis jų teikiama nauda sveikatai.

„Įtraukite sveikus gėrimus į mitybos racioną, vartokite jų reguliariai, kad gautumėte iš jų maksimalią naudą“, - rekomenduoja antioksidantų naudą tyrinėjanti mokslininkė Diane L. Mckay iš Tuftso universiteto.

Žalioji Arbata Kaip Alternatyva Kavai

Kasdienis kofeino vartojimas yra tapęs neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Daugeliui rytas be puodelio kavos atrodo neįsivaizduojamas. Kava pažadina, suteikia energijos, padeda susikaupti. Tačiau ne visiems ji tinka - daugelis susiduria su šalutiniais poveikiais: drebulys, nerimas, nemiga, širdies ritmo padažnėjimas ar skrandžio dirginimas.

Skirtingai nei kava, žalioji arbata suteikia subalansuotą energijos šaltinį. Jos sudėtyje esantis kofeinas veikia švelniau, o kartu su natūralia aminorūgštimi L-teaninu užtikrina ilgalaikį budrumą be staigių nuovargio bangų ar nervingumo. Žalioji arbata ramina, bet tuo pačiu palaiko koncentraciją. Būtent dėl šios priežasties žalioji arbata yra itin vertinama Japonijoje - šalyje, kurioje arbatos gėrimo tradicijos puoselėjamos jau šimtmečius.

Japonijoje arbata nėra tik gėrimas - tai kultūrinė praktika, meditacija ir ritualas. Arbatos ceremonija yra susikaupimo, pagarbos ir dėkingumo išraiška.

Specifinės Žaliosios Arbatos Rūšys

Kalbant apie žaliosios arbatos naudą ir jos potencialą pakeisti kavą, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečias arbatos rūšis - tai japoniškos žaliosios arbatos Genmaicha, Gyokuro ir Sencha. Kiekviena jų turi unikalų skonį, sudėtį bei savybes, kurios lemia skirtingą poveikį organizmui.

Genmaicha

Genmaicha - tai žaliosios arbatos ir skrudintų rudųjų ryžių mišinys. Ši arbata pasižymi švelniu, riešutiniu skoniu bei itin subalansuotu poveikiu. Dėl mažesnio kofeino kiekio ji puikiai tinka jautresniems žmonėms arba tiems, kurie nori mėgautis arbata ir vakare, be rizikos patirti nemigą.

Ryžiai šioje arbatoje ne tik suteikia malonų poskonį, bet ir padeda dar labiau sušvelninti kofeino poveikį. Genmaicha dažnai rekomenduojama tiems, kurie tik pradeda pažintį su japoniškomis arbatomis - jos skonis lengvas, o poveikis itin malonus ir tinkamas kasdieniam vartojimui. Be to, ši arbata dažnai pasirenkama kaip papildas sveikai mitybai - ryžių komponentas padeda sureguliuoti virškinimą, o žaliosios arbatos dalis palaiko natūralią organizmo pusiausvyrą.

Gyokuro

Gyokuro - tai aukščiausios kokybės žalioji arbata, auginama šešėlyje, dėl ko jos lapuose susikaupia daugiau L-teanino ir mažiau kartumo. Tai lemia sodresnį, švelnesnį, beveik saldų skonį. Ši arbata išsiskiria iš kitų ne tik savo skoniu, bet ir poveikiu - tai energijos ir ramybės dermė viename puodelyje.

Dėl didesnio L-teanino kiekio Gyokuro veikia kaip natūralus protinę veiklą skatinantis gėrimas. Ji ypač tinka tiems, kurie dirba protinį darbą, mokosi ar siekia kūrybinio susikaupimo. Tai ne šiaip arbata - tai savotiškas ritualas, kuris leidžia akimirkai sustoti, įkvėpti gilesnio susikaupimo ir mėgautis subtiliu skoniu.

Reikėtų paminėti, kad Gyokuro geriausiai atsiskleidžia vartojama lėtai, be skubėjimo, kaip meditacijos dalis. Kiekvienas gurkšnis tampa galimybe atgauti vidinę ramybę ir susitelkti į tai, kas svarbu.

Sencha

Sencha - tai populiariausia žalioji arbata Japonijoje. Ji pasižymi šviežiu, šiek tiek žoliniu skoniu, kuris atspindi jos natūralumą ir švarą. Sencha turi vidutinį kofeino kiekį - pakankamą, kad suteiktų energijos, bet be aštrių poveikių, būdingų kavai. Tai arbata, tinkanti rytui ar dienos viduriui, kai norisi švelnaus budrumo pliūpsnio.

Be to, Sencha yra puikus antioksidantų šaltinis, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais, gerinantis medžiagų apykaitą ir stiprinantis imuninę sistemą. Dėl savo universalumo ši arbata yra puikus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems arbatos mėgėjams. Reguliarus Sencha vartojimas taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir pagerinti širdies veiklą, o tai ypač aktualu šiuolaikiniam miestiečiui, patiriančiam lėtinį stresą ir gyvenimo tempą.

Žaliosios Arbatos Cheminė Sudėtis ir Poveikis

Žaliosios arbatos poveikį dar labiau sustiprina jos cheminė sudėtis. Be kofeino ir L teanino, arbata turi katechinų - tai polifenoliai, kurie pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Katechinai padeda kovoti su uždegimais, mažina riziką susirgti širdies ligomis, kai kurie tyrimai rodo, kad jie taip pat gali prisidėti prie vėžinių ląstelių augimo slopinimo.

Šios medžiagos veikia smegenis ir didinana mąstymo spartą. Šie cheminiai komponentai ne tik gerina sveikatą, bet ir daro įtaką nuotaikai. Moksliniai tyrimai parodė, kad žalioji arbata gali padėti mažinti streso hormono - kortizolio - kiekį kraujyje.

Tai reiškia, kad net kasdieniai rūpesčiai, su kuriais dažnai susiduriame darbe ar buityje, gali tapti lengviau valdomi tiesiog įtraukus žaliąją arbatą į savo dienotvarkę.

Žalioji Arbata Praktikoje

Pereinant prie praktinės pusės - žalioji arbata yra itin lanksti gėrimo forma. Ją galima ruošti karštai, šaltai, kaip priedą kulinariniuose receptuose ar net naudoti kosmetikos gamyboje. Pvz., matcha - smulkinti arbatos milteliai - dažnai naudojama desertuose, ledų gamyboje, kokteiliuose.

Be to, vis daugiau žmonių atsigręžia į kokybišką poilsį ir sąmoningą gyvenimo būdą. Žalioji arbata puikiai dera su šiais principais - ji ne tik neturi tuščių kalorijų, bet ir skatina lėtą vartojimą. Arbatos ruošimas tampa kasdieniu ritualu - nuo arbatos lapelių pasirinkimo iki tinkamos temperatūros nustatymo.

Šis procesas skatina sąmoningumą, kuris dažnai prarandamas kavos pasaulyje, kuriame vyrauja greitis, automatiniai kavos aparatai ir vienkartiniai puodeliai.

Žalioji Arbata ir Nerimas

Daugeliui mūsų pažįstamas tas nemalonus vidinis virpėjimas, kai mintys šokinėja, širdis plaka greičiau nei reikėtų, o rankos ima drebėti nuo streso, ne nuo šalčio. Nerimas tapo neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Sparčiai augantis informacijos srautas, visuomenės spaudimas „būti produktyviam“ ir nesibaigiantys reikalavimai sau - visa tai palieka pėdsaką mūsų psichikoje.

Vienas iš jų - žalioji arbata. Tačiau ar tikrai ji gali padėti kovoti su nerimu? Ir jei taip, kaip?

Žalioji arbata - tai ne tik rytinis gėrimas ar sveikos gyvensenos simbolis. Tai šimtmečius gerbiamas augalas, turintis sudėtingą ir turtingą cheminę sudėtį. L-teaninas yra aminorūgštis, randama tik arbatos lapeliuose (Camellia sinensis) ir kai kuriuose grybuose. Būtent jis dažnai minimas kaip vienas pagrindinių komponentų, galinčių daryti poveikį žmogaus nuotaikai, dėmesiui ir streso lygiui.

Svarbu pabrėžti, kad žalioji arbata, priešingai nei juoda kava ar energetiniai gėrimai, sukuria švelnesnį budrumo efektą - tai lemia kofeino ir L-teanino derinys.

Keletas klinikinių studijų patvirtina, kad L-teaninas gali sumažinti nerimo lygį tiek sveikiems žmonėms, tiek tiems, kurie patiria didesnį streso ar nerimo lygį. Kitas tyrimas, publikuotas „Biological Psychology“, parodė, kad L-teaninas padidina alfa bangų aktyvumą smegenyse per 30-40 minučių po vartojimo.

Sąmoningas Arbatos Gėrimo Ritualas

Ne mažiau svarbu nei cheminė sudėtis - pats arbatos gėrimo ritualas. Toks sąmoningas gėrimas tampa savotiška meditacija. Net jeigu ir nesate praktikuojantis meditatorius, vos kelios minutės be ekrano, be skubėjimo, gali padėti sugrįžti į save. Tokie mažyčiai kasdieniai ritualai gali ilgainiui turėti didelį poveikį emocinei savijautai.

Apibendrinimas

Žalioji arbata nėra stebuklingas gėrimas, kuris akimirksniu panaikins visą nerimą. Mokslas rodo, kad L-teaninas tikrai turi nerimą mažinantį poveikį, o žaliosios arbatos kofeino ir teanino derinys kuria unikalią būseną - ramią, bet budrią.

Žalioji arbata burnos higienai

Vienas iš žaliosios arbatos poveikio sričių yra ir burnos higiena. Naujausi tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos katechinai mažina periodontinių ligų, kurias sukelia Porphyromonas gingivalis, tikimybę. Viename 2009 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 940 49-59 metų amžiaus japonų vyrų, turinčių dantenų uždegimo požymių (kraujuojančios arba nusmukusios dantenos), buvo nustatyta, kad net vienas per dieną išgeriamas žaliosios arbatos puodelis pagerina dantenų būklę ir sumažina periodontito sunkumą net chroniško periodontito atveju, dantenos mažiau kraujuoja. Be to, žaliosios arbatos nuoviras kaupiasi seilių sekreto alfa amilazėje, ir dėl to maltozės susidarymas mažėja apie 70 procentų, efektyviai sumažindamas krakmolo turinčio maisto kancerogeninį potencialą.

---