Šiandien vis daugiau žmonių renkasi auginti mažus graužikus, tokius kaip žiurkėnai, triušiai, degu, šinšilos, jūrų kiaulytės ir kiti. Natūralu, jog kartu su didėjančia paklausa formuojasi ir vis daugiau idėjų bei metodų, kaip auginti ir maitinti šiuos nedidelius gyvūnėlius.
Triušį kaip naminį gyvūną žmonės laiko palyginti neseniai. XVI a. buvo pradėtos veisti įvairios naminių triušių veislės, kurios tuomet buvo vertinamos dėl mėsos ir kailiuko. Naminiai triušiai buvo išvesti iš laukinių triušių. Dekoratyviniai triušiai vidutiniškai išgyvena 8-10 metų.
Dekoratyvinių triušių ypatybės
Mažiausiai dekoratyvinis triušiukas sveria apie 1 kg, o daugiausia - apie 1,5 kg. Trumpiausias ausų ilgis yra 4,5 cm; idealus ilgis - tarp 5 ir 5,5 cm; ilgesnių nei 7 cm. triušiuko ausų beveik nebūna.
Nykštukinių triušų kaklas yra ganėtinai trumpas, letenėlės - tiesios, pėdutės - trumpos. Snukutis - šiek tiek paplotas. Akys gana didelės, apvalios, raudonos arba šviesiai mėlynos.
Šiandien dekoratyviniai, dar kitaip vadinami nykštukiniai, triušiai vieni nuo kitų skiriasi spalvomis. Visų dekoratyvinių triušių protėvis yra šermuonėlis. Savo visiškai baltu kailiu jis yra labai panašus į poliarinėse srityse gyvenančius zuikius.
Kitų dekoratyvinių triušiukų kailis yra panašus į kiaunės arba siamo katės kailiuką. Jų kailis yra baltas su ryškesniais rusvais ar juosvais atspalviais ant nosies, ausų, uodegos ir letenėlių. Yra triušių, kurių viso kailio spalva gali būti kaštoninės, raudonmedžio spalvos. Apatinė kūno dalis dažniausia yra gerokai šviesesnė. Kailis aplink akis ir smakras yra taip pat šviesesnis. Šių triušių kailis pasižymi minkštumu ir tankumu. Akys - rudos.
Triušiukų būna ir tamsiai rudų. Kailis aplink akis, palei šnerves, ausies vidinėje pusėje, smakro, krūtinės ir pilvo srityse yra šviesiai rudos spalvos. Nuo žandikaulių link sprando „bėga“ šviesiai rudos spalvos dryžis, kuris už ausų suformuoja trikampio formos dėmę. Kailis apatinėje kūno dalyje yra kiek ilgesnis. Baltų plaukų šie dekoratyviniai triušiukai neturi.
Dekoratyviniai triušiai gali būti net pilkšvai melsvi. Panašiai kaip ir rudų, šių triušių kailis taip pat pasižymi šviesiai rudu atspalviu aplink akis, palei šnerves, ausies vidinėje pusėje, smakro, krūtinės ir pilvo srityje. Ant sprando taip pat matyti šviesiai rudos spalvos trikampis.
Triušių būna juodų su šviesiai rudais atspalviais aplink akis, palei šnerves, ausies vidinėje pusėje, smakro, krūtinės ir pilvo srityje. Jie turi rudas akis. Baltų plaukų šie triušiai neturi.
Šinšilai triušiai yra sidabrinės spalvos. Pelenų spalvos kailiuką „tušuoja“ smulkūs juodi plaukai. Šis šešėliavimas ryškiausias ant nugaros. Ausų krašteliai gali būti juodi. Viršutinė uodegos dalis yra pilkšva, o apatinė - balta. Pilvukas yra visiškai baltas.
Triušiai gali būti ir dryžuoti (japoniškieji). Šių triušių kailiukai pasižymi dvejomis spalvomis, kurios išsidėsčiusios juostomis „pereina“ viena per kitą. Viena spalva visuomet yra gelsva, kita - gali būti juoda, ruda arba pilkšvai melsva. Šie triušiai gali turėti baltų plaukų sruogeles ant pilvo, vidinėse letenėlių pusėse ir apatinėje uodegos dalyje.
Triušio narvo įrengimas ir priežiūra
Dekoratyvinių triušiukų narvelis turėtų būti kiek įmanoma erdvesnis. Mažiausias rekomenduojamas vieno triušio narvo dydis yra 80x50 cm. Norint laikyti du triušiukus, narvas turėtų būti ne mažesnis kaip 120x60 cm dydžio. Laikant tris ar keturis triušius, narvas privalo būti 1x2 m dydžio. Triušiuko narvas turėtų būti tokio aukščio, kad augintinis galėtų atsistoti ant užpakalinių kojų.
Narve būtina įmontuoti namelį, kuriame gyvulėlis galėtų pasislėpti arba miegoti. Kad erdvės būtų daugiau, patartina ėdžias ir gertuvę (bet ne vandens indelį!) pritvirtinti prie šoninių sienelių. Svarbu, kad narvas stovėtų saugiame, ramiame kampe, nes triušai mėgsta jaustis saugiai.
Triušiui negalima perkaisti. Todėl vasarą triušio aptvarą galima laikyti lauke, tačiau gerai vėdinamame ir apsaugotame nuo saulės spindulių. Nuo per didelio karščio jūsų triušiuką gali ištikti saulės smūgis ir todėl jis gali nugaišti. Žiemą nedėkite triušio aptvaro arti radiatorių. Šalčio triušiukai nebijo, tačiau venkite skersvėjo. Be to, prižiūrėkite, kad pakratas visuomet būtų sausas.
Svarbu žinoti, kad dekoratyvinis triušis yra labai judrus gyvūnas. Net jei jūsų triušio narvas yra didelis, vis tiek būtina kiekvieną dieną jį išleisti iš narvelio, kad palakstytų. Būtų idealu, jei grindys nebūtų slidžios. Ant parketo jūsų augintinis negalės tvirtai laikytis ir gali išsigąsti. Tad, esant tokioms aplinkybėms, ant grindų patieskite šiaudų.
Jei turite sodą, vasarą savo augintinį galite laikyti lauke sumontuotame aptvare. Aptvare privalo būti šešėlis, kad triušiukas galėtų pasislėpti nuo saulės spindulių. Be to, jame visuomet turi būti dubenėlis su vandeniu. Aptvaras turėtų būti kuo erdvesnis bei uždengtas vieliniu tinklu, kas apsaugotų triušiuką nuo pelių, žiurkių, kačių, plėšriųjų paukščių ar kitų netikėtų „svečių“.
Narvą valyti bei pakratą keisti reikia mažiausiai kartą į savaitę, o esant reikalui ir dažniau. Kartą į mėnesį reiktų narvą išplauti šiltu vandeniu, tačiau nenaudokite jokių skalbimo miltelių!
Dekoratyvinių triušių nederėtų auginti vienų, nes jiems patinka gyventi drauge su kitais triušiais. Tačiau jeigu jūsų augintinis ilgą laiką gyveno vienas, jam bus sunku priprasti prie „naujojo gyventojo“. Vienas gyvenantis triušis reikalauja daugiau šeimininko dėmesio ir meilės nei augdamas grupėje su kitais triušiais. Auginant kelis patinėlius juos reikėtų apgyvendinti atskirai, nes būdami viename narve jie gali peštis. Apgyvendinę porelę galite tikėtis sulaukti jauniklių.
Triušiai puikiai sutaria su jūrų kiaulytėmis, nes šios abi rūšys panašios savo gyvenimo būdu. Tad juos galima kartu apgyvendinti viename narve.
Tinkama triušių mityba
Mityba yra vienas pagrindinių faktorių, nuo kurio priklauso gera triušiuko savijauta. Štai keletas pagrindinių mitybos principų:
- Pašarą nuolat keisti.
- Nedaryti jokių eksperimentų, kaip pvz., šerti triušį šokoladu, dešra ar girdyti pienu, alkoholiu ir t.t.
Pašarai
- Grūdai: Triušis minta įvairiu pašaru, sudarytu iš grūdų. Grūdų pašarą reikėtų patiekti kiekvieną rytą. Suaugusiam triušiui užtenka apie 30 g grūdų (1-2 valgomieji šaukštai). Jei jūsų triušis šalia pagrindinio pašaro nuolat kremta grūdus, jis gali lengvai priaugti viršsvorio.
- Žalieji pašarai: Daržovės (20-35 g) arba žolė (apie 60 g).
- Vaisiai: Kartą į savaitę, pvz., ¼ obuolio.
- Sausas pašaras: Yra labai svarbu kiekvieną dieną triušiui duoti tiek šieno, kiek jis suėda. Šienas yra būtinas triušio virškinimui ir dėl per mažo šieno kiekio augintinis gali susirgti. Šienas privalo būti kvepiantis, sausas, nesupelėjęs, ne dulkinas (dulkės gali sukelti alergiją!), mažiausiai 3 mėnesių (jaunesnis šienas gali sukelti ligas ar tapti mirties priežastimi) ir ne senesnis kaip 2 metai.
- Vanduo: Triušiui kiekvieną dieną reikia daug šviežio vandens. Net jei gertuvėje dar yra vandens, vis tiek šį vandenį reikia pakeisti šviežesniu. Triušiams, kurie žiemą yra auginami lauke, per šaltas vanduo gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Nuomonės apie triušių mitybą
Viena iš teorijų apie triušių mitybą nurodo, jog šeriamas mišriu pašaru, triušis atsirenka ir suėda tik gardžius ingredientus, tokius kaip džiovinti vaisiai, daržovės ar dribsniai, o granules palieka nė nepaliestas. Todėl tapo įprasta graužikus šerti tik granuliuotu maistu - ši mityba yra labai patogi ir nesuteikia augintiniui galimybės atsirinkti maisto pagal skonį. Tačiau, augintinis visą gyvenimą minta tik tuo pačiu granuliuotu pašaru lyg būtų auginamas laboratorijoje.
Pagal Fekete, S. ir Lebas, F. atliktą tyrimą, kurio metu buvo stebimi mišrų granuliuotą pašarą ir tik granules ėdantys graužikai, gauta išvada, jog triušiai dažniau renkasi mišrų ėdalą nei tik granules. Taip pat nustatyta, jog pašarų suvartojimo ir augimo rodikliai išlieka vienodi laikantis bet kurios iš šių dietų! Tai reiškia, jog skonis neturi įtakos suvartojamo ėdalo kiekiui ir vystymuisi, todėl tikrai nesuklysite pasirinkę mišrų pašarą.
Ar kada žvelgėte į graužiko pašarą ir svarstėte, iš ko gi pagamintos šios granulės? Ar gaminant jas naudotas šviežias ar pernykštis šienas, ar žolė gamybos metu vis dar buvo žalia ir gausi maistinių medžiagų? Kiek kitoks vaizdas matyti pažvelgus į mišrų maistą graužikams, kuriame visi ingredientai matomi ir atpažįstami plika akimi. Matant ingredientus, lengva pastebėti, ar jie yra švieži, geros būklės ir tinkami mitybai.
Dar viena plačiai paplitusi teorija apie graužikų mitybą yra susijusi su grūdais - dažnai teigiama, jog šie gyvūnai yra žolėdžiai ir gali misti tik žolėmis, lapais, gėlėmis. Nors ir manoma, jog kai kurie graužikai negali suvirškinti grūdų, svarbu atsižvelgti į tai, jog laukinėje gamtoje jų mityba ir elgsena yra vis dar atidžiai stebima ir tiriama.
Grūdai aprūpina augintino organizmą didesniu energijos kiekiu nei šviežia žolė, todėl yra naudingesni ir reikalingesni. Svarbu paminėti, jog grūdų gausiame pašare yra daug krakmolo, todėl nuolatinė mityba dideliais jų kiekiais gali sukelti tam tikrus žarnyno sutrikimus.
Pastebėta, jog triušiai prastai virškina skaidulas, tačiau jos yra būtinos norint užtikrinti žarnyno judrumą ir sumažinti skrandžio ligų riziką. Remiantis Gidenne T. ir Fraser C. M. tyrimais, dieta, kurioje yra mažiau nei 12 % skaidulų, beveik visada sukelia virškinimo sutrikimus, o daugiau nei 25 % skaidulų turinti dieta - gali sukelti pažeidimus aklojoje žarnoje.
Europos naminių gyvūnų maisto industrijos federacijos (toliau - FEDIAF (European Pet Food Industry Federation) gairės nurodo, jog suaugusių naminių triušių mityboje rekomenduojamas skaidulų kiekis yra 14-25 %, o jaunesniems triušiams - 14-16 %.
Šia tema jau parašyta daugybė straipsnių ir visi jie galiausiai pasiekia vieną išvadą - jeigu augintiniui tiekiamas bet kokio tipo pašaras, be apribojimų ar netinkamais kiekiais, jis neišvengiamai priaugs antsvorio. Kiekvieno gamintojo pareiga yra kruopščiai apskaičiuoti pašaro energinę vertę, maistines proporcijas ir pagal tai parengti šėrimo rekomendacijas.
Taigi, panašu, jog vis tobulėjantis mokslas pateikia vis daugiau įrodymų, jog mišrus pašaras yra naudingesnis graužikų sveikatai ir gerovei.