Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką tik namuose išvirto žagarėlio - tobulai minkšto ir puraus, būtent tokio, kokius vaikystėje virdavo mama - ir nė nespėjusi sumirksėti aš jau kelionėje laiku: mintyse jau sėdžiu savo vaikystės virtuvėje, kur virdulyje kunkuliuoja vanduo svarainių arbatai, o mama cukraus pudra barsto ką tik iš puodo ištrauktus įmantriai susuktus žagarėlius.

Atrodo, galėčiau net apčiuopti tą vaikišką džiugesį ir nekantrumą! Maistą mylėti taip paprasta, nes jis visada pasakoja istorijas. Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais? Ar ilgesys irgi stukteli širdin, kai prisimenate po namų kerteles pasklidusį jų saldumą? Jei taip, šis nostalgiškas tobulų žagarėlių receptas - jums. Virkite, ragaukite ir leiskitės nešami prisiminimų.

Kaip išvirti minkštus žagarėlius?

Yra mėgstančių ir verdančių trapius žagarėlius, tačiau aš - visiška minkštų ir purių žagarėlių gerbėja; todėl toks yra ir šis receptas. Tam, kad žagarėliai pavyktų minkšti, reikalingas slaptasis ingredientas. Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų.

Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Jei naudojate „Ekstra“ tipo miltus, turėkite omenyje, kad jie stipriai brinksta - geriau įberkite truputį mažiau nei per daug!

Saldumas

Mėgstate labai saldžiai? Cukraus kiekį galite didinti net dukart. O gal priešingai, mieliau renkatės vos juntamą subtilų saldumą? Tuomet jauskitės drąsiai ir cukraus kiekį mažinkite.

Kvepiantiems namams

Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio.

Kaip patikrinti ir parinkti reikiamą aliejaus temperatūrą?

Jei turite specialų termometrą, pakaks aliejaus temperatūrą pamatuoti su juo - ji turi siekti 160 ᵒC. Jei termometro neturite, paprasčiausias būdas temperatūrai patikrinti: įdėkite į puodą su aliejumi vieną žagarėlį - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.

Kaip virti, kad neprisigertų aliejaus?

Pirmoji paslaptis - tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Todėl iš pradžių aliejaus temperatūrą patikrinkite su termometru ar vienu tešlos lapeliu - kaip tą padaryti, parašyta aukščiau.

Trapių žagarėlių receptas

Ingredientai:

• 2 kiaušiniai
• ~300 g miltų
• 50 ml pieno
• 50 g sviesto
• 1,5 valgomojo šaukšto cukraus
• Žiupsnelis druskos
• Augalinis aliejus žagarėlių kepimui
• Miltinis cukrus žagarėlių apibarstymui

Gaminame:

1. Į dubenį mušame kiaušinius, beriame druską, cukrų, pilame pieną, tirpintą sviestą ir viską gerai išplakame.
2. Miltus dalimis sijojame į dubenį ir maišome, kol bus galima minkyti žagarėlių tešlą rankomis. Miltų reikės tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų.
3. Tešlą dedame į dubenį, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pastovėti 20-30 minučių.
4. Paviršių, ant kurio kočiosime tešlą, apibarstome miltais. Iš tešlos kočiojame kuo plonesnį lakštą, jį pjaustome trikampėmis ar keturkampėmis juostelėmis, įpjauname kiekvienos juostelės vidų ir vieną juostelės galą ištraukiame per įpjovą.
5. Puode įkaitiname augalinį aliejų ir kepame po kelis žagarėlius vienu metu, kol gražiai apskrus.
6. Iškeptus žagarėlius dedame ant popierinio rankšluosčio ar servetėlės, kad susigertų aliejaus perteklius.

Žagarėliai iš tešlos su varške

Ingredientai:

• 1 kiaušinis
• 1 arb. š. kepimo miltelių
• ½ arb. š. sodos
• 2 valg. š. cukraus
• 2 valg. š. grietinės

Gaminimas:

1. Sumaišykite visus ingredientus.
2. Po truputį berkite miltus, vis maišydami tešlą.
3. Kai tešla bus per tiršta maišyti, pradėkite ją minkyti rankomis. Miltų berkite tiek, kad gautumėte labai minkštą, tačiau prie rankų nelimpančią kočiojamą tešlą.
4. Iškočiokite tešlą į maždaug 5 mm storio lakštą. Supjaustykite kvadratėliais ar stačiakampiais, kiekvieno centre padarykite kelių centimetrų ilgio įpjovą.
5. Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Įdėkite vieną žagarėlį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.
6. Žagarėlius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Žagarėlius apverskite, kad tolygiai iškeptų ir apskrustų iš abiejų pusių.

Žagarėliai iš tešlos su kefyru

Reikės:

• 2 kiaušinių
• 100 g grietinės
• 100 g kefyro
• 400 g miltų
• 0.5 a.š. sodos
• 2 v. š. cukraus
• žiupsnelio druskos
• aliejaus kepimui
• miltelinio cukraus žagarėliams apibarstyti

Kaip gaminti:

1. Kiaušinius išplakiau su cukrumi ir druska. Į išplaktus kiaušinius įdėjau grietinės, kefyro su soda ir išmaišiau.
2. Liko suberti miltus ir išminkyti tešlą. Tešla turi būti minkšta, bet nelipti prie rankų.
3. Tešlą iškočiojau ant miltais pabarstytos lentos - plonai kočioti nereikia!

Smetoniški žagarėliai pagal Zinos močiutės receptą

P. Zina dar atsimena, kaip močiutė jai gamindavo ir virdavo žagarėlius. Recepto autorė pataria gaminant tešlą su kočėlu nuoširdžiai ją pamušti, kol ji lyg tokiomis puslytėmis atsisluoksniuoja. Tada plonai iškočiojus žagarėliai bus trapūs ir traškūs.

Zina pasakoja, kad 1906 metais gimusi močiutė gana anksti ištekėjo - eidama septynioliktus metus. Ir gana anksti liko našlė su trimis vaikais. „Mano tėtis buvo jauniausias - jam tebuvo vos trys metai, kai neteko savo tėčio“, - giminės istoriją pasakoja Zina, ilgus metus gimnazijoje dirbusi direktoriaus pavaduotoja. Močiutei vienai reikėjo užauginti tris vaikus, tad visą gyvenimą praleido namuose ir buvo labai gera šeimininkė.

„Būdavo, ateinu pas ją į svečius ir sakydavo man: „Na ką, Zinut, darysime? Iškepsiu tau žagarėlių“. Kaip ji sakydavo, - smetoniškas receptas, todėl negali būti neskanu. Pasodindavo mane, piemenką, prie spintelės kampo, pati užsirišdavo baltą kvarbatkėlėm apmegztą skarelę, po ja kruopščiai paslėpdavo kiekvieną nuo kaktos nubrauktą plaukelį ir pradėdavo burtus: šaukštu skaičiuodavo miltus, maišė, minkė, kočiojo, pjaustė, vartė, o kai tešlą mušdavo, ant smilkinių sublizgėdavo maži prakaito rasos lašeliai“, - prisimena Zina.

Beje, močiutei jie buvo žagarėliai, nors dauguma tais laikais vadindavo „chrustais“. Zinos akyse močiutė beregint ir pagamindavo vienos porcijos - iš vieno kiaušinio - tešlą, tiesa, užtrukdavo, kol ją išmušdavo.

„Niekur nebuvau nei skaičiusi, nei mačiusi, kad žagarėlių tešlą „muštų“. Paskui, kai jau buvau 12-13 metų, ir man duodavo tešlą su kočėlu pamušti, ir mokė, kad reikia trumpais judesiais lyg plaktuku mušti tol, kol tešla lyg tokiomis pūslytėmis atsisluoksniuoja - tai yra, prisisotina oro. Toks žagarėlis kepdamas pučiasi - nereikia jokių tešlos kildintojų. O kai tešla plonai iškočiojama, žagarėlis būna ir labai traškus“.

Beje, karštų žagarėlių anūkei močiutė neduodavo ragauti. „Jie būtinai turėdavo atvėsti, tada būdavo apibarstomi cukraus pudra, ir didžiulis porcelianinis bliūdas su mėlynom gėlytėm būdavo pastumiamas man po nosimi sakant: „Na, dabar šveisk!“ Ir šveisdavau. Net žandai plyšdavo. Žagarėlis buvo lengvutėlis, traputėlis, plonytis, pasipuošęs gundančiomis pūslytėmis. Įdėtas į burną traškėdamas subyrėdavo į mažus gabalėlius, užliedamas gomurį palaiminga skonio jūra“, - kaip šiandien pojūtį atsimena Zina.

Receptas

Reikės:

• 1 kiaušinio
• 1 v. š. su kaupu grietinės
• 1 v. š. minkšto sviesto
• 1 v. š. cukraus
• žiupsnelio druskos
• 1 a. š. stipraus alkoholinio gėrimo
• miltų - tiek, kad tešlą būtų minkšta ir elastinga

Gaminimas:

1. Kiaušinį išsukti su cukrumi, grietine, sviestu ir druska. Įpilti alkoholį, išsukti. Tada berti miltus - ir suminkyti tešlą, kad ji bus minkšta ir elastinga.
2. Tada kočėlu daužyti tešlą, ją vis palankstant ir pasukiojant. Tešlą reikia mušti tol, kol atsiranda pūslelės. Tai gali užtrukti ir 10 min., ir 15 min. Tada tešlą uždengti ir palikti pusvalandžiui pailsėti.
3. Kočioti tešlą tiek plonai, kiek tik įmanoma. Pjaustyti rombais, per vidurį įpjauti, išnerti per kilpelę ir kepti įkaitusiame aliejuje. Iškepa akimirksniu, todėl patartina turėti visus žagarėlius jau paruoštus.

Svarbu neperkepti, tobuliausias žagarėlis - gražios aukso spalvos. Žinote posakį „Kartą paragavęs - negali sustot“? Kalbant apie šiuos žagarėlius jis puikiai tinka“, - tikina vilnietė Audronė Zemenskienė, puikiųjų žagarėlių receptu pasidalijusi su „Skonio“ skaitytojais.

Kiti patarimai ir gudrybės

• Miltų kiekis: Miltų reikės tiek, kad tešla būtų minkšta ir elastinga, tačiau nebekibti prie rankų.
• Alkoholis: Į tešlą reikia įpilti stipraus alkoholio šaukštelį - dėl traškumo ir dėl to, kad kepinys mažiau riebalų prisigertų. Galima pilti romą, konjaką arba iš bėdos actą.
• Tešlos daužymas: Tešlą su kočėlu reikia mušti tol, kol atsiranda pūslelės. Tai gali užtrukti ir 10 min., ir 15 min.
• Kočiojimas: Kočioti tešlą reikia tiek plonai, kiek tik įmanoma.
• Kepimas: Iškepa akimirksniu, todėl patartina turėti visus žagarėlius jau paruoštus. Svarbu neperkepti, tobuliausias žagarėlis - gražios aukso spalvos.

---