Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „juokingi vaizdeliai“.
Retas vaizdelis - katė ir šuo vienoje lovoje
Vienoje lovoje meiliai gulintys katė ir šuo - retai sutinkamas vaizdelis gyvenime, tačiau tai galima išvysti TV3 projekto „Videoshotas“ dalyvio namuose. Konkursui įkeltame vaizdo įraše matyti, kaip šuo guli katei už nugaros ir meiliai laižo jam galvą bei ausis, o murklė tuo akivaizdžiai mėgaujasi. Nors vaizdelis trumpas, bet jis tikrai įrodo, kad šunys ir katės gali būti kuo puikiausi draugai.
Gaila, kad mes nežinome jų visų istorijų, ir neturime daugiau nuotraukų. Tikriausiai, šie nuostabūs pasiutėliai turėtų dar daug ką papasakoti smagaus!
Suploto snukučio šunys - mielumas ar kančia?
Ar kada pažiūrėję į šuniuko, turinčio suplotą nosį, nuotrauką internete pagalvojote, kad jis labai mielas ir žavus? Jūs tikrai ne vieninteliai. Suploto, trumpo snukučio šunys, tokie kaip mopsai, buldogai, bokseriai, pekinai, grifonai, mums pasąmoningai primena mielą beždžionėlę ar net kūdikį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ką jau kalbėti apie juokingus garsus, kuriuos jie skleidžia: šnopavimą, knarkimą, prunkštimą.
Tarp trumpasnukių šunų, moksliškai vadinamų brachicefalais, yra itin plačiai paplitęs oro takų obstrukcijos sindromas, sutrumpintai vadinamas BOAS (angl. Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). Dėl fiziologiškai trumpo, suploto ar kai kuriais atvejais suspausto snukučio, susiaurėja ar net užsiblokuoja gyvūno kvėpavimo takai.
Paprastai tokie šunys greitai pavargsta, nes organizmas nesugeba apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, dėl to net ir nedaug fiziškai judant padažnėja ar sutrinka širdies ritmas ir tai lemia padidėjusią infarkto riziką. Dėl ribojamo fizinio krūvio labai dažnai šunys turi antsvorio, o tai kenkia sąnariams, virškinimo sistemai, širdžiai ir bendrai šuns savijautai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, šunys nesugeba pakankamai atsivėsint lekuodami ir dažnai kenčia nuo perkaitimo.
Viena dažniausių trumpasnukių bėdų yra dantų ir žandikaulių problemos: dėl netaisyklingo sąkandžio dantys būna kreivi, žandikaulių sąnariai pernelyg apkrauti ir tai lemia skausmus, ankstyvą dantų netekimą. Be to, patologiškai trumpi žandikauliai bei pakitusi burnos ertmė labai apsunkina maitinimąsi, o kartais net gėrimą - šuo tiesiog springsta, atsiranda grėsmė, kad maistas ar vanduo pateks į kvėpavimo takus.
Per metų metus trukusią kruopščią pageidaujamų fiziologinių bruožų atranką žmogus sukūrė „šedevrą“, kuris natūralioje gamtoje niekada nebūtų atsiradęs. Natūralios atrankos principas paprastas - išlieka geriausiai prisitaikę.
Per pastarąjį šimtmetį didžioji dalis suplotnosiukų veislių buvo veisiamos siekiant sukurti šunį su dar labiau suspaustu snukiu, kad jis būtų patrauklesnis ir populiaresnis, nes pirmykštė šuns paskirtis būti partneriu medžioklėje, apsaugoti namus ir šeimininkus, padėti ganyti ir saugoti gyvulius, atsikratyti graužikų ar kitų nekviestų „svečių“ jau seniai yra „antrame plane“.
Šiandien daug svarbiau, kad šuns išvaizda būtų išskirtinė, ypatinga, žavi, kad šuo būtų itin mažas ir jį būtų galima nešiotis kaip pliušinį žaisliuką, tačiau nepagalvojama apie tai, kad dėl suspaustos ar sumažintos užpakalinės kūno dalies, kuri itin būdinga mopsams ir daliai buldogų, šuo gali kentėti nuo rimtų klubų sąnarių bei stuburo problemų visą gyvenimą.
Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, reikėtų galvoti ne tik apie šaunius šeimininkus, erdvius namus, gerą mitybą, tinkamą priežiūrą, bet ir apie tai, kas lemia šuns fiziologiją, polinkį į įvairias ligas, deformacijas. Jei auginate suplotnosiuką, atkreipkite dėmesį į jo kvėpavimą - ar miegodamas jis neknarkia?
Taip pat vertėtų paminėti, kad problema dėl kvėpavimo gali kilti ne tik miegant - normalus šuns kvėpavimas yra negirdimas, išskyrus tuos atvejus, kai šuo labai sukaitęs ar po labai intensyvios veiklos, bet ir tada turėtų girdėtis tiesiog garsus kvėpavimas be jokių pašalinių garsų - gargimo, kriuksėjimo, švokštimo ar pan. Pastebėjus, kad augintinis sunkiai kvėpuoja, dūsta, šnopuoja, dažnai krenkščia ar knarkia, būtinai kreipkitės į veterinarus dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo. Būkite atidūs šiltuoju metų laiku ir stenkitės nepalikti augintinio karštoje aplinkoje, padėkite jam atsivėsinti. Stebėkite augintinį, kai jis patiria didesnį nei įprastą fizinį krūvį, ar jis nepavargsta pernelyg greitai ir ar nepradeda dusti?
Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti - žmogų su įgimtomis brachicefalijai būdingomis patologijomis (žandikaulių deformacijos, kliūtys kvėpavimo takuose, šnervių stenozė, išsprogę akys ir t. t.) mes laikytume neįgaliu ar bent jau ligoniu. Laisvė elgtis pagal savo prigimtį, išreikšti natūralų elgesį - natūraliai šuniui tai, ką mes vadiname „snukiu“, yra daug funkcijų atliekantis organas - nuo maitinimosi, gėrimo, kvėpavimo, iki daiktų paėmimo, nešiojimo bei komunikacijos su gentainiais ar žmonėmis. Kitaip sakant, šunims snukis - ne tik „burna“, bet ir „rankos“.
Dėl sutrumpėjusių žandikaulių daug brachicefalų veislių faktiškai visiškai prarado „rankų“ funkciją, kas gerokai apriboja natūralų šuns elgesį. Dėl deformuotų žandikaulių ribojamos galimybės keisti snukio išraišką bei skleidžiami neįprasti garsai: gargimas, kriuksėjimas ir pan. Laisvė nejausti troškulio ir alkio - brachicefalų šunų mityba reikalauja ypatingo dėmesio. Ir jei šeimininkas jo skirs nepakankamai, rizika, kad šuo maitinsis nekokybiškai, bus didesnė nei šuniui su įprasta galvos forma.
Informacijos apie galimas kvėpavimo patologijas gali suteikti ir šuns šnervių forma - jos turėtų būti atviros ir apvalios formos, plyšio formos ar pailgos šnervės rodo, kad problemų su kvėpavimu jau yra. Tiesa, net ir esant iš pažiūros normalioms šnervėms, problemų gali slypėti giliau - tose kvėpavimų takų vietose, kurios plika akimi nematomos, pavyzdžiui, minkštojo gomurio patologija ar bendras kvėpavimo takų susiaurėjimas. Kai kurių suplotsnukių šunų kvėpavimas apsunkintas taip, kad jie negali miegoti įprastoje padėtyje nedusdami.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyva“ įspėja - joks gyvūnas neturėtų kentėti, ypač dėl fiziologijos, kurią nulemia tikslinga žmogaus atranka.
Fejerverkų žala gyvūnams ir aplinkai
Praėjus naujųjų metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis - fejerverkai.
Sausio 1 - ją galima nesunkiai pastebėti ir kitą, bet taip pat tamsiąją, fejerverkų pusę - šiukšles. Ant žemės besimėtantys blizgūs plastiko gabalėliai, petardų liekanos, plastikinės dėžutės primena, kaip triukšmingai buvo sutikti naujieji metai ir primins dar gana ilgai, juk visoms šioms šiukšlėms suirti prireiks ne vieno šimto metų. Atokesnėse vietose tokios linksmybių liekanos lieka gulėti visam laikui, jas užsninga sniegas, o pavasarį apauga žolės ar samanos.
Dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad staiga, iš niekur nieko, pradeda griausmingai šaudyti petardos, aplinkui pasidaro šviesu, šūviai, sprogimai ir pokšėjimai nesiliauja dar mažiausiai pusvalandį ir Jūs nenutuokiate, kas vyksta. Būtent taip jaučiasi gyvūnai, jie nesupranta, kad štai, praėjo 365 dienos ir tai reikia triukšmingai atšvęsti, tikrai ne, jiems visa tai labiau primena karą, pasaulio pabaigą.
Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip palengvinti naujųjų metų sutikimą savo augintiniams juos uždarant saugiai namuose, nepaliekant jų vienų ar net surišant / sutvarstant juos specialiu būdu. Tvartuose esantiems naminiams gyvuliams paprastai tokių sąlygų nesudaroma, bet jie bent turi pastogę, o ką pasiūlytumėte laukiniams mieste gyvenantiems paukščiams? Kur dėtis benamiams šunims ir katėms, kuomet radus varganą užuovėją prie šiukšlių konteinerių netikėtai pasipila sprogimai? Atsakymas paprastas - niekur.
Dar vienas itin aktualus argumentas kalbant apie fejerverkų žalą, yra finansinis. Populiarus posakis „leisti pinigus į orą“ tampa labai realiu, kai kalbame apie naujųjų metų sutiktuves. Vienas vidutinio dydžio sprogstamasis fejerverkas gali kainuoti nuo 20 iki 60 €, įspūdingesnių, kelių ar keliolikos šūvių sprogstamųjų užtaisų kainos gali svyruoti nuo šimto iki kelių šimtų eurų.
Pagalvokime apie alternatyvas, kurios nekenktų gamtai, neterštų aplinkos, negąsdintų gyvūnų, bet suteiktų džiaugsmą ir pakilią nuotaiką sutinkant naujuosius metus. Šiemet net 12 Lenkijos didmiesčių, tarp kurių ir sostinė Varšuva, atsisakė naujametinių fejerverkų pakeisdami juos lazerių šou.