Vytautas V. Landsbergis - vaikų rašytojas ir režisierius, nominuotas prestižinei Astrid Lindgren premijai gauti 2008 metais. Nuo 1994 metų Lietuvoje išleista 12 Vytauto V.Landsbergio knygučių vaikams.

Kūrybos bruožai ir nonsenso stilistika

Vaikų literatūros kritikas doc. Kęstutis Urba teigia: „Pačioje XX amžiaus pabaigoje vaikams pradėjo rašyti jaunesnė menininkų karta, kuri siekė iš vaikų literatūros išstumti bet kokias didaktikos, pamokymo apraiškas, vengė infantilumo, pasitikėjo vaiko kaip adresato intelektu ir nuovoka, vadovavosi meno kaip žaidimo koncepcija.“ Taip įsigalėjo anksčiau lietuvių vaikų literatūrai nebūdinga nonsenso stilistika, absurdiški, alogiški žaidimai žodžiais, daiktais, įgrisusiais kalbos ir tautosakos štampais.

Svarbiausią vietą šiame kontekste užima Vytauto V. Landsbergio kūryba.

„Obuolių pasakos“

Vieną dieną Vytautas V. Landsbergis parašė knygą Obuolių pasakos, o „Vagos“ leidykla 1999 m. vasarą ją išleido su nuotaikingomis, rudeniškų spalvų iliustracijomis. Tai penktas populiarios V. V. Landsbergio knygos „Obuolių pasakos" leidimas.

Literatūros kritikas Kęstutis Urba apie šią knygą rašė: „Jo „Obuolių pasakos“ yra siužeto ir stiliaus požiūriu unikali „fantasy“, kurioje lygiomis teisėmis veikia obuoliai, bulvė Generolė, lapė Ksenofobija, žvirblis Alioša, Adomas ir Ieva, karalius Vytautas Didysis bei stirnos ar kiškio ekskrementai, parodijuojamos folkloro klišės, manipuliuojama gramatikos normomis.“ Naujasis knygos leidimas iliustruotas Dalios Karpavičiūtės.

Ši knyga - gražus vasaros, netgi visų metų vaisius, kuriam vaikų literatūros sode, atrodo, negresia nei puvinys, nei šalčiai, nei kitos stichinės nelaimės.

26 pasakos, paantraštėje pavadintos neįpareigojančiu „dalykėlių“ vardu, skirtos Jonukui ir Elenytei - reikšmingiems lietuvių liaudies pasakų veikėjams, kurių paveiksluose sutelkti etninės lietuvių kultūros prioritetai. Kreipimasis į juos - atviras iššūkis ir tyčinis antagonizmas, erzinimasis ir žaidimas.

Obuolių pasakos - skoningas ir šiam metui aktualus pokalbis, kylantis ne tiek iš žinojimo, kad reikia diskutuoti, o greičiau iš autoriaus noro džiaugtis, žaisti žodžiu, vaizdu, siužetu.

Dėmesį vaikui, jo mąstymo ir šnekėjimo būdui puikiai iliustruoja „Pasaka apie Obelius“, kuria ir pradedamas „dalykėlių“ ciklas. Pasakoms būdingu neapibrėžtu laiku („kartą“) skaitytojas įvedamas į meninę erdvę, kurioje svarbiausia - Obelių miestelis.

Tai prisimindamas autorius iš anksto pažada pasekti kitą pasaką ir savo pažadą garbingai tesi, tarsi visąlaik prieš save matytų jaunąjį klausytoją, stebėtų jo reakciją į tekstą.

Dėmesiui palaikyti panaudojamos net paraštės, kuriose subjektyviai ir labai vaizdingai, tomis pačiomis kalbėjimo intonacijomis, aiškinamas žodis ar reiškinys: „Filosofai - tai tokie paukščiai, kurie niekada nepuola bučiuotis su kuo papuola… Sunkvežimis - tai toks vežimas, kuris vežioja obuolių sunką“.

Pagrindinis knygos personažas - obuolys. Yra ir kitų veikėjų: lapė Ksenofobija, papūgos Kakatrys ir Kakaketuri, katinas Vasilijus ir t. t. Obuolys gretinamas su žmogumi, ir šis lyginimas labai svarbus mūsų kultūroje, nes turi senas tradicijas.

Šiuos ryšius V. V. Landsbergis perrašo ir savaip interpretuoja: istoriją apie Obuolį sieja su jo motina Antanine Obelimi bei gimimo vieta Obeliais.

Kintant veiksmo geografijai, keičiasi ir laikas. Nuo sakmiškojo laiko ir personažu pristatomo Rudens keliaujama per kitus metų laikus. Jų fone sklaidomos veikėjų gyvenimo istorijos, pateikiamos ne tik kaip realybė, bet ir kaip prisiminimas, sapnas arba lūžio momentu regimos kaip „gyvenimo filmas“.

Taigi laikas ir erdvė nuosekliai globalėja iki biblinių matmenų, tik šie pateikiami be įprastinio sakralumo. Taip vėl grįžtama į vaiko pasaulėjautą, kurioje sakralinė ir profaniškoji erdvės yra susipynusios.

Kalbinis lygmuo

Sintezavimo bruožu pasižymi ir kalbinis Obuolių pasakų lygmuo, kuris dažniausiai yra susiliejęs su siužetu, gimdo siužetą ir pats gimsta jame. Obelis, pavarde Antaninė, susilaukia sūnų ir dukterų populiariais, todėl beveik beasmeniais Antano, Petro, Aldonos vardais…

Kitų personažų vardai taip pat nėra atsitiktiniai: daugelis jų ženklina kokią nors istoriją arba savybę. Ir tik keletas vardų sugalvoti tiesiog pasijuokimui, bet ar tai blogai?..

Viena iškalbingiausių ir novatoriškiausių yra bulvės Karolinos ir kopūsto Petro-Povilo istorija.

O lietuviškame kieme - smagios improvizacijos stereotipinių frazių temomis.

„Obuolių pasakos ir kriaušių“

Mugėje bus pristatytos trumpos ir juokingos Vytauto V.Landsbergio „Obuolių pasakos ir kriaušių“.

Pasakose nuklystama į Adomo ir Ievos laikus, klaidžiojama po viduramžius, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas dviejų draugų likimams - obuolys Petras nuvežamas į sulčių spaudyklą ir tampa vynu, o Antanas - peržiemoja netoli obels po samanomis.

Kriaušių pasakos - Kriaušelių kaimo istorijos, kuriose įnirtingai dalyvauja kunigaikštis Kęstutis, jo sūnėnas Jogaila, šeškas, pelėda, sliekas Beretė ir kiti įstabūs veikėjai.

Kitos knygos

Vytauto V.Landsbergio paveikslėlių knyga patiems mažiausiems - „Kas tas Pūkis?“. Tai pasakos apie lapiuko Pūkio pažintis su aplinka: jausmais, daiktais ir sutvėrimais. Jose paprastu, žaismingu stiliumi apšnekama viena konkreti vaikui suprantama problema, ar supažindinama su kokiu nors gyvenime laukiančiu sudėtingesniu reiškiniu, tarkim, dėde dantistu, ir pan. Knygelės meninę vertę sustiprina fantastiški Dalios Karpavičiūtės piešiniai.

„Kaip pelytė Zita žmogumi pavirto“ - naujai Vilijos Kvieskaitės iliustruotas Vytauto V.Landsbergio pasakos leidimas. Pelytė Zita ir tarakonas Dzioba atlieka daugybę žygdarbių: išlaisvina Zitos tėvelius, nugali katiną Mickų ir svarbiausia - išgelbsti pasaulį nuo teroristų bombos.

„Rašytojas labai aiškiai, o ne vien užuominomis, išsako gyvenimo vertybes, smerkia įvairias ydas, žmogiškas silpnybes, skatina atsikratyti baimės ir ryžtingai pasipriešinti blogiui“, - apie knygą atsiliepia vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba. „Zita, maža, jautri, kiek užsispyrusi ir savanaudiška pelė, augo, keitėsi ir brendo. Palaipsniui jos baimė virto didele narsa bei ryžtu, o svajones papildė pažinimas, patirtis ir išmintis. Patrauklūs ir kiti veikėjai - tarakonas Dzioba, varnas Krankaitis, burtininkė žiurkė Liolia, bankininkas Antanas Žmogelis su savo silpnybėmis, liūdnasis Narcizas, katinas Mickus ir kiti“, - komentuoja Vaikų psichologė Sigita Lesinskienė.

Bibliografija

• 1994 Rudnosiuko istorijos (pasakos; geriausia 1995 metų knyga vaikams)
• 1995 Pasakos - nepasakos (eilėraščiai vaikams)
• 1999 Obuolių pasakos (pasakos vaikams)
• 2003 Angelų pasakos (pasakos vaikams)
• 2004 Arklio Dominyko meilė (pasakos; geriausia 2005 metų knyga vaikams)
• 2005 Pelytė Zita (pasakos vaikams)
• 2005 Žuveliukas (eiliuota pasakėčia)
• 2005 Berniukas ir žuvėdros (psichologinė mistinė apysaka)
• 2006 Tinginių pasakos (pasakos vaikams)
• 2006 Julijos sapnai (pasakos vaikams)
• 2006 Kiaušinių pasakos (eilėraščiai vaikams)
• 2007 Briedis Eugenijus (pasakos)

---