Vytautas Sriubas gimė 1929 m. lapkričio 9 d. Sindriuose, Debeikių valsčiuje, Utenos apskrityje.
Tėvai: Alfonsas Sriubas (1892-1981) iš Sindrių - žemdirbys, kraštotyrininkas, ir Ona Karosaitė-Sriubienė (1908-2000) iš Sterkonių - žemdirbė.
Užaugo šešių vaikų šeimoje, buvo vyriausias, nes pirmagimė vyriausioji sesuo Marijona Sriubaitė (1928-1928) mirė kūdikystėje.
Broliai ir seserys: Laima Sriubaitė (g. 1931 m.) - buhalterė, Valentinas Sriubas (1933-2004) - inžinierius geodezininkas, Algimantas Sriubas (g. 1937 m.) - inžinierius mechanikas, Valdonė Sriubaitė-Skujienė (g. 1945 m.) - maisto pramonės technologė ir Elena Sriubaitė (1946-2016) - technologė.
Giminaičiai:
- Dėdės (motinos broliai): Juozas Karosas (1913-1944) - kariškis, aviatorius, Klemensas Karosas (1911-1955) - kariškis, Jurgis Karosas (1902-1995) - miškininkas ir Jonas Karosas (1926-1979) - žemėtvarkininkas.
- Pusbrolis (motinos sesers Otilijos sūnus) Vidmantas Povilas Pekarskas (g. 1942 m.) - mokslininkas matematikas.
- Pusseserė (motinos sesers Anelės duktė) Rita Tamašauskaitė-Rudaitienė (g. 1941 m.) - pedagogė, sportininkė irkluotoja.
- Pusseserė (motinos sesers Teklės duktė) Nijolė Raščiūtė-Špokienė (g. 1941 m. liepos 1 d.) - pedagogė.
1935-1936 m. namuose tėvo išmokytas skaityti, 1936-1941 m. mokėsi Debeikių pradžios mokykloje, kur baigė penkias klases, 1941-1944 m. toliau mokėsi Utenos gimnazijoje.
Dėl socialinės kilmės negavęs vietos valdžios leidimo studijuoti aukštojoje mokykloje, V. Sriubas 1948 m. vasarą buvo apsisprendęs gyventi gimtinėje ir jau sutaręs dirbti mokytoju Troškūnuose.
1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Apsisprendęs nevykti pagal paskyrimą į darbovietę - karo pramonės įmonę Vyborge (Rusija) ir negavęs darbo pagal specialybę Kaune, 1953-1954 m. dirbo Kauno medicinos instrumentų gamyklos tekintoju.
1954-1957 m. V. Sriubas buvo Kauno gamyklos "Neris" inžinierius elektrikas, 1957-1963 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto Automatikos ir telemechanikos laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
Jo tyrimų sritis buvo popieriaus kokybės kontrolės automatizacija. 1963-1966 m. V. Sriubas dirbo slaptoje valstybės įmonėje - Kauno radiotechninių matavimų institute "Elektronika", buvo 8-ojo skyriaus vedantysis inžinierius, atsakingas už kuriamų karo pramonės prietaisų patikimumą.
1966-1968 m. jis buvo Kauno F. Dzeržinskio staklių gamyklos Specialaus konstravimo biuro "Koordinatė" inžinierius konstruktorius, atsakingas už koordinatinių ištekinimo staklių elektros įrangos projektavimą.
Panaikinus šį biurą, 1968-1976 m. jis liko dirbti šios staklių gamyklos Vyriausiojo konstruktoriaus skyriuje staklių elektros įrangos projektavimo biuro viršininku.
Jis kūrė aukščiausio tikslumo stakles Sovietų Sąjungoje, bendradarbiavo su Staklių pramonės mokslinio tyrimo institutu Maskvoje (Rusija). 1976-1982 m. V. Sriubas buvo Kauno gamyklos "Sanitas" inžinierius konstruktorius.
1982-2000 m. jis gyveno Vilniuje, 1982-1987 m. dirbo Vilniaus baldų kombinate konstruktoriumi, 1987-1991 m. - Vilniaus "Sigmos" mokslinio tyrimo institute inžinieriumi.
Tik mėnesį pailsėjęs, 1992-1999 m. V. Sriubas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje "FIX" (apsauginių signalizacijų projektavimas ir montavimas), kol antrąkart išėjo į pensiją ir nuo 2000 m. gyveno Kaune.
1962-1978 m. V. Sriubas buvo Kauno sklandymo klubo narys, aktyvus sklandytojas. Pasitraukęs iš aktyvaus skraidymo, nuo 1979 m. iki gyvenimo pabaigos V. Sriubas buvo sklandymo sporto teisėjas.
Lietuvos aviacijos sporto federacijos generalinis sekretorius (1964-1969). Lietuvos aviacijos sporto federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas (1985-1990), tarybos ir prezidiumo narys (1985-1990).
Už nuopelnus Lietuvos aviacijai V. Sriubui buvo suteiktas nusipelniusiojo inžinieriaus garbės vardas.
Kaip FAI narys dalyvavo I pasaulio moterų sklandymo čempionate (2001 Pociūnai, Lietuva), Europos vyrų sklandymo čempionatuose (2004, 2009 Pociūnai, Lietuva).
Vedė 1955 m. vasario 26 d., žmona Regina Rekevičiūtė-Sriubienė (1931-1984) - archyvarė. Liko našlys.
Mirė 2016 m. kovo 13 d. Kaune. Palaidotas Debeikių (Anykščių r.) kapinėse šeimos kape prie tėvų.
Jo išsaugotas tėvo Alfonso Sriubo jaunystės dienoraštis apie Pirmąjį pasaulinį karą, dalis jo paties užrašytų prisiminimų apie savo jaunystę Anykščiuose ir vėlesnes gyvenimo patirtis, rankraštinių dokumentų fragmentai saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.