Vasarą šviežiomis gėrybėmis dažnai mėgaujamasi tučtuojau, tačiau gausų rudeninį derlių dažnai tenka apsvarstyti kur panaudoti. Vienas geriausių sprendimų derliui išsaugoti yra paruoštos sultys žiemai. Sultys žiemai yra puikus būdas išsaugoti šviežių vaisių, uogų ir kai kurių daržovių skonį bei maistingąsias savybes šaltuoju metų laiku. Jos gausiai aprūpina organizmą vitaminais, ypač vitaminu C, kuris stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su peršalimo ligomis.
Sultis žiemai galima ruošti naudojant tik vieną vaisių ar uogų rūšį arba derinti keletą ingredientų, kad sultys būtų dar įdomesnės ir skanesnės. Paruošimas apima vaisių spaudimą, sulčių kaitinimą ir sterilizavimą, siekiant išsaugoti jas ilgam. Vasarą derančių uogų ir vaisių (pavyzdžiui, vyšnių, mėlynių, rabarbarų, kriaušių, juodųjų serbentų) sultis taip pat galima konservuoti, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama rudeninio derliaus gėrybėms, tokioms kaip morkos, obuoliai, pomidorai, šaltalankiai, vynuogės, spanguolės, netgi moliūgai.
Sulčių Ruošimo Žiemai Etapai
Ne naujiena, kad norint išlaikyti sultis ar kitus produktus ilgiau, tenka šiek tiek paplušėti virtuvėje. Sulčių žiemai paruošimas apima kelis etapus, apimančius gėrybių paruošimą baigiant sulčių išpilstymą į tam tikrus indus.
Ingredientų Pasirinkimas ir Paruošimas
Išrinktus kokybiškus vaisius, uogas ar daržoves pirmiausiai gerai nuplaukite, jei reikia, nulupkite žieveles ir kitas nereikalingas dalis.
Sulčių Išspaudimas
Sultys iš gėrybių išspaudžiamos mechaniniu būdu naudojant sulčiaspaudę, rankinį presą ar tradicinius metodus, kaip trynimas ir spaudimas per marlę. Priklausomai nuo vaisių rūšies, sultys gali būti maišomos su trupučiu vandens, kad sumažėtų rūgštumas arba pagerėtų skonis.
Sulčių Kaitinimas
Gautos sultys supilamos į didelį puodą ir lėtai kaitinamos, kad pasiektų apie 85-90 °C temperatūrą. Toks pasterizavimas padeda sunaikinti mikroorganizmus, užkertant kelią fermentacijai ar gedimui.
Prieskonių Pridėjimas
Priklausomai nuo vaisių, uogų ar daržovių rūšies ir skonio, galima pridėti šiek tiek cukraus arba druskos ir prieskonių. Tai daroma pagal skonį ir poreikį, tačiau svarbu neperdauginti.
Indų Paruošimas
Paruošiami sterilizuoti stiklainiai ar buteliai. Jie nuplaunami ir karštu būdu sterilizuojami orkaitėje arba karštame vandenyje.
Sulčių Konservavimas
Karštos sultys pilamos į paruoštus indus, nepaliekant laisvos vietos iki krašto. Užsukami sterilizuoti dangteliai. Jei norima didesnio saugumo, sultys gali būti dar kartą sterilizuojamos stiklainiuose, juos pavirinant dideliame puode su vandeniu apie 10-20 minučių.
Atvėsinimas ir Saugojimas
Indai su sultimis apverčiami ir paliekami atvėsti kambario temperatūroje, apdengiami rankšluosčiais, kad atvėstų lėčiau. Kai visiškai atvėsta, juos galima laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar rūsyje.
Įvairių Sulčių Ruošimo Žiemai Variantai
Tikriausiai pati didžiausia dalis pomidorų keliauja sulčių gamybai žiemai. Pomidorų sultys žiemai turi daug vitaminų A, C, K, bei mineralų, tokių kaip kalis ir geležis. Pomidorų sultyse gausu antioksidantų, ypač likopeno, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio ir stiprina imunitetą. Rudenį tampa klasikų klasika panaudoti obuolius ne tik obuolienėms, sūriams, pyragams ar kitiems produktams kurti, bet išspausti vertingas ir populiarias obuolių sultis.
Sultims spausti labiau pritinka kai kurios „vandeningos“ obuolių veislės bei kuo šviežesni nuo medžio nuskinti vaisiai. Obuoliai puikiai dera su daugybe vaisių ar daržovių sulčių, o vienos puikiausiai žinomų kombinacijų yra obuolių morkų sultys žiemai. Mat obuolių sultys su morkomis atveria įdomesnes skonio, tekstūros ir spalvos savybes. Kitas dažnas variantas - obuolių kriaušių sultys žiemai, kur obuolių saldus rūgštumas persipina su kriaušių švelnumu ir kremiškumu.
Dar ankstyvą rudenį, kol gausiai deri kai kurios slyvos, kone privaloma pasiruošti sultis žiemai ir iš slyvų. Šios sultys padeda gerinti virškinimą dėl didelio skaidulų kiekio ir natūralių rūgščių. Be to, platus antioksidantų, vitaminų ir mineralų spektras pastiprins imunitetą ir saugos organizmą nuo uždegimų. Dar viena daržo karalienė - morka - taip pat turėtų „nugulti“ į žiemai ruošiamų sulčių stiklainius. Vėlyvą rudenį šviežiai iškastos morkos yra traškios, vitaminingos ir sultingos. Iš šių daržovių pagamintos morkų sultys pasižymi natūraliu saldumu ir švelnia tekstūra.
Jau įsitikinote, kad moliūgą galima naudoti ne tik kaip Helovyno šventės dekoraciją ar tyrę patiekalams, bet jį sunaudokite ir kiek neįprastoms sultims išspausti. Šios daržovės deriniai su morkomis, apelsinais ar obuoliais jau beveik nieko nebestebina, ir vis ieškoma naujų. Bet nepamatuojama moliūgų sulčių nauda virškinimui, plaukams, odai, akims, širdies veiklai dar daugeliui gali būti naujiena. Kai rudenį prinoksta vynuogių kekės, tampa aktualus jų panaudojimo klausimas, kuris dažniausiai apsieina naminio vyno gamyba.
Visgi galima puikiai išsisukti ir su saldžiomis vynuogių sultimis, kurias paruošti žiemai taip pat esti vieni juokai. Šaltalankių sultys žiemai yra itin naudingos, nes jose gausu vitaminų C, E, A, antioksidantų ir omega-7 riebalų rūgščių. Kone stebuklui prilyginamas gėrimas stiprina imuninę sistemą, gerina odos būklę, palaiko širdies sveikatą, taipogi užkerta kelią onkologiniams susirgimams, gali padėti kovoti su uždegimais bei pagerinti virškinimą.
Dar vienas rečiau pasirenkamas ingredientas sultims - spanguolės. Ši uoga yra neginčytina vitaminų bei antioksidantų gausos atžvilgiu, tad konservuotomis spanguolių sultimis žiemai turėtų apsirūpinti kiekviena šeima. Nepraleiskite progos rudenį pelkynuose prisirinkti spanguolių ir panaudoti jas sultims. Mėlynosios vynuogės yra gana ryškaus skonio ir aromato. Jų sultys yra daug tirštesnės, palyginti su šviesiomis vynuogėmis.
Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į tai, kad vynuogių sultys turi daug natūralaus cukraus. Galbūt tai ir yra jų pagrindinis trūkumas. Skaičiuojama, kad viename puodelyje (maždaug 240 ml) natūralių vynuogių sulčių yra: 14,8 % angliavandenių, iš kurių 14,2 % yra cukrus.
Vynuogių Sulčių Ruošimo Būdai Namuose
Sveikatai palankiausios vynuogių sultys yra ruoštos namuose. Tai reiškia, kad jos yra visiškai natūralios, šviežios, be pridėtinio cukraus ir konservantų. Vynuogių sultis pasigaminti namuose galima keliais būdais:
- Su sulčiaspaude. Sulčiaspaudė visą darbą atliks už Jus. Tereikia švariai nuplautas vynuoges sudėti į sulčiaspaudę ir išspausti sultis. Šis būdas patogus dar ir tuo, kad sultys bus atskirtos nuo išspaudų, beliks įsipilti į stiklinę ir gerti.
- Su kokteilių plaktuvu arba virtuviniu kombainu. Kokteilių plaktuvas arba virtuvinis kombainas taip pat tinka vynuogių sultims ruošti. Tačiau šiuo atveju sultyse liks ir minkštimas. Maistinės vertės požiūriu tai dar geriau, nes sultyse bus daugiau skaidulinių medžiagų. Visgi jei minkštimo sultyse nesinori, į stiklinę jas pilkite per sietelį.
- Su bulvių grūstuvu. Bulvių grūstuvas ar kitas panašus prietaisas taip pat gali pasitarnauti norint pasiruošti vynuogių sulčių. Sudėkite vynuoges į didelį dubenį ir kuo stipriau sutrinkite.
Vynuogių Auginimo Ypatumai
Šiltėjant klimatui Lietuvoje auginama vis daugiau ir vis įvairesnių vynuogių veislių, todėl bus aktualus ir vynuogių perdirbimas. Norint, kad vynmedžiai nesirgtų reikia pasirinkti kuo atsparesnes ligoms veisles. Taip pat svarbu vynmedžius laiku ir gerai išgenėti, laiku ir tinkamai patręšti, profilaktiškai nupurkšti nuo grybinių ligų.
Kadangi grybinių ir kitų ligų sukėlėjai žiemoja nukritusiuose lapuose, ant vynmedžio kamieno po žievės atplaišom ir komposto dėžėse, svarbu rudenį sugrėbti lapus. Šakas ir lapus sudeginti arba išvežti. Kadangi vynuogėms augti Lietuvoje sąlygos nėra itin palankios, ypač svarbu vynmedžius taisyklingai genėti. Vynmedžiai, kuriems labiau nei kitiems augalams reikalinga saulės energija, turi būti suformuoti taip, kad kuo daugiau būtų apšviesti saulės. Išgenėti, išretinti krūmai bus geriau apšviesti ir vynuogės kaups daugiau organinių medžiagų.
Lietuvoje vynmedžius geriausia genėti rudenį arba žiemą. Jeigu vynmedžius nugenėsim pavasarį jiems tik nubudus, krūmai stipriai ašaros (tekės sultys), jie nusilps ir gali žūti. Vynmedžius pradedami ruošti žiemai po pirmųjų rudeninių šalnų, nukritus lapams. Norint apsaugoti jų šaknis nuo šalčio, pomedžiai mulčiuojami kompostu, durpėmis, papuvusiais šiaudais, mėšlu.
Po pirmųjų didesnių šalnų paprastai ateina šiltesnis ir sausesnis periodas. Šiuo metu nevisiškai sumedėję ūgliai baigia bręsti. Praėjus maždaug 2 savaitėms, artėjant pirmiesiems šalčiams dengiami vynmedžiai - atrišami nuo špalierų, nugenimi, prilenkiami prie žemės, kad neatsikeltų prismeigiami sulenkta viela ir uždengiami. Lietuvoje tinkamiausias vynmedžių dengimo būdas yra toks: kad vynmedžiai negulėtų ant žemės, po jais paklojama eglišakių ir iš viršaus taip pat uždengiama eglišakiais.
Paskui dar iš viršaus ant eglišakių uždengiama polietileno plėvelė, kuri apsaugo nuo neigiamo atmosferos poveikio (kritulių, vėjo ir kt.) ir prilaiko žemės atiduodama šilumą. Po eglišakiais vynmedžiai gerai išsilaiko, nes ten yra oro tarpas, jie nepelyja ir neiššunta pumpurai. Pirmų, antrų metų sodinukus ir neatsparias šalčiui veisles žiemai reikėtų labiau apšiltinti.