Pasaulyje yra daugybė egzotiškų kampelių, kuriuose katastrofų įvyksta dažniau nei kitur. Štai penkios pavojingiausios Žemėje vietos, kuriose pavojai tyko už kiekvieno kampo. Tačiau, kad atostogos suteiktų malonių įspūdžių, būtina pasirinkti tinkamą kelionių kryptį.
Ugnikalnių pavojai
Sperro ugnikalnis Aliaskoje kelia vis didesnį nerimą mokslininkams. Geologai iš Aliaskos vulkanų observatorijos (AVO) pastebėjo, kad pastaruoju metu Sperro ugnikalnis išskiria neįprastai didelį kiekį anglies dioksido ir sieros dioksido. Tai gali reikšti, kad magmos aktyvumas po paviršiumi didėja.
Mokslininkai įspėja, kad požeminiai pokyčiai gali lemti stiprų, sprogstamąjį išsiveržimą. Kitas ženklas, rodantis artėjantį išsiveržimą, būtų vulkaniniai drebėjimai - ilgai trunkantys, kelių valandų ar net dienų vibracijos, kurias sukelia kylanti magma.
Jei Sperro ugnikalnis išsiveržtų, didžiausią pavojų patirtų netoliese esančios gyvenvietės, ypač didžiausias Aliaskos miestas - Ankoridžas, esantis vos už 130 km. Šiuo metu mokslininkai ir vietos valdžia atidžiai stebi situaciją, siekdami laiku perspėti gyventojus apie galimą pavojų.
Vos tik sugrįžusi iš nuostabios Italijos salos vilnietė pedagogė sužinojo, kad Etna, kurios papėdėje ramiai vaikštinėjo, vėl ėmė grėsmingai spjaudytis lava. „Pasirodo, grįžau iš pragaro prieangio, o juk atrodė, kad esu rojaus saloje“, - šypsojosi pašnekovė.
Jei nebūtų Etnos ir kitų ugnikalnių, nebūtų ir pačios Sicilijos. Italijai priklausanti didžiausia Jonijos jūros sala yra vulkaninės kilmės, kaip ir ją supančios mažesnės salelės. Aurelija primena senovės graikų mitus: anot jų, kadaise šis ugnikalnių kraštas buvo tinkamas gyventi tik kiklopams. Tačiau nūnai salos Katanijos regionas, kuriame stūkso Etna - bene tankiausiai gyvenamas.
Vis prabundanti Etna negailestingai niokoja pastatus, kelius, tačiau žmonių aukų reta, mat išsilydžiusi lava teka lėtai, įvykius įmanoma prognozuoti. Kataniečiai dievina savo kraštą ir laikosi įsikibę derlingų Etnos šlaitų, vis atstato sugriautus namus ir kuriasi iš naujo.
Nusikalstamumas
Pasaulyje yra labai daug vietų, kuriame itin aukštas nusikalstamumo lygis. Pavyzdžiui, Siudad Chuareso miestas Meksikoje, turintis virš milijono gyventojų, jau kelerius metus garsėja kaip vieta, kurioje įvyksta daugiausiai kriminalų.1993 metais pasaulį šokiravo masinės moterų žudynės. Iš viso aukomis tapo 370 mergaičių.
Taip pat turistams, ypač vienišoms, jaunoms merginoms, nerekomenduojama lankyti aukštu nusikalstamumu garsėjančiame Rio de Žaneire (Brazilija) bei madų sostine vadinamame Paryžiuje (Prancūzijoje). Pasaulyje yra tokių vietų, kur ne tik vienas miestas, bet ir visa šalis yra įtraukta į pavojingiausių sąrašus.
Pirmoje šio sąrašo vietoje - Rytų Afrikoje įsikūręs Somalis - šiuolaikinių piratų lopšys, kraujuojanti planetos žaizda. Įsigalėjusi anarchija skatina nusikaltimus bado kamuojamoje valstybėje. Čia pavojinga ne tik išsilaipinti, bet ir praplaukti ar net praskristi.
Šiaurinėje šalies dalyje jau daugybę metų vyksta pilietinis karas, o sostinėje Mogadiše kuriasi nusikaltėlių klanai ir gaujos. Dienos šviesoje čia žudomi žmonės, organizuojami apiplėšimai, prievartaujamos moterys, niekinami lavonai.
Gyvūnų keliami pavojai
Atlanto vandenyne iškilusi Ilha de Queimada Grande sala, nutolusi 35 kilometrus nuo San Paulo valstijos (Brazilija), iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip rojus Žemėje. Tačiau į ją nevyksta turistų ekskursijos ir vietiniai. Tie, kurie ryžtasi tą padaryti, turi pasirašyti šūsnį dokumentų, kuriuose patvirtinama, kad ištikus priešlaikinei mirčiai, niekas nebus kaltas.
Ši sala - pavojingiausių pasaulyje gyvačių (auksinių kaisakų) buveinė. Jų įkandimas akimirksniu suparalyžiuoja kūną ir naikina organizmo ląsteles. Pasakojama, kad kadaise saloje buvo švyturys, kurį prižiūrėjo žmonės. Tačiau, kai vieną dieną atšliaužė gyvatė ir įkando visiems, buvusiems saloje, švyturys buvo pakeistas į automatinį. 1985 metais Brazilijos valdžia šią salą paskelbė unikalios gamtos rezervatu.
Tai žmogaus beveik nepaliestas gamtos kampelis ir vieta, kur natūraliai veisiasi daugiausiai gyvačių. Viename kvadratiniame metre čia gyvena nuo 1 iki 5 nuodingų gyvačių, o medžiuose susirangiusios snaudžia paprastosios angys. Tai, ko gero, vienintelė vieta Žemėje, kurioje gyvūnai išvijo žmones, o ne atvirkščiai.
Pavojingi keliai ir gamtos sąlygos
Mirties kelias Bolivijoje - šiaurinis Jungaso kelias veda per maždaug 600 metrų gylio bedugnę. Kelio ilgis - apie 70 km, vidutinis plotis - 3,2 m, aukščiausia vieta - 3,6 km. Šiuo keliu dažniausiai važiuoja autobusai ir sunkvežimiai, nors jis yra toks siauras, kad kai kuriose vietose dvejoms transporto priemonėms beveik neįmanoma prasilenkti.
Vienas automobilis turi važiuoti, kol kitas sustojęs laukia, vienu ratu pakibęs ant bedugnės krašto. Kelias per tropinį Amazonės regioną jungia Koroiko ir La Paso miestus, ir tai vienintelis kelias, kuriuo galima nuvykti iš vieno miesto į kitą.
Nuo lapkričio iki kovo šiose vietose prasideda stiprios liūtys, tad kelias tampa dar ir slidus. Kartais nusileidžia tirštas rūkas ir matomumas tampa labai prastas, dėl liūčių susidaro uolienų, molio, žemių nuošliaužų. Regis, pasiekti galutinį tikslą gali padėti tik malda… Kasmet čia žūsta 200 - 300 žmonių. Nepaisant to, šis kelias kaip magnetas traukia turistus. Tik jie čia vyksta ne autobusais, o dviračiais.
Vašingtono kalnas JAV šiaurės rytuose nėra labai aukštas - 1917 metrų. Tačiau regione jis pats aukščiausias, nors ir ne tai jį išgarsino visame pasaulyje. Vašingtono kalnui priklauso pasaulio rekordas, nes čia užfiksuotas didžiausias vėjo greitis visame Žemės paviršiuje. Ypač smarkus vėjas užfiksuotas 1934 metais - iki 374 km per valandą, o orų stotis ir observatorija ant šio kalno gali atlaikyti ne didesnį nei 500 km per valandą greitį.
Nuo kovo iki balandžio stiprūs vėjai pučia 16 valandų per parą. Įdomu tai, kad šioje vietoje vėjai pučia skirtingomis kryptimis, todėl labai sunku išlaikyti pusiausvyrą. Žiemą čia būna labai šalta. 2004 metų sausį temperatūra buvo nukritusi iki -42 laipsnių Celsijaus, o vėjo greitis buvo 39 metrai per sekundę. Dėlto atrodė, kad temperatūra iš tikrųjų yra dar žemesnė - maždaug -72 laipsnių Celsijaus.
Danakilių dykuma šiaurės rytų Etiopijoje, pietų Eritrėjoje ir Džibutyje kartais vadinama pragaru Žemėje. Čia temperatūra pakyla iki 50 laipsnių Celsijaus ir iš Žemės gelmių į paviršių išsiskiria pavojingos dujos ir nesiliauja vulkaniniai procesai. Tačiau aštrių įspūdžių keliautojus ši vieta traukia neįprastu kraštovaizdžiu, kuris primena kitą planetą.
Lietuvos padangėje šiąnakt galime išvysti itin retą ir įspūdingą gamtos reiškinį - sidabrinius debesis. Tai vienas paslaptingiausių atmosferos reginių, pasirodantis tik šiltuoju metų laiku ir tik tam tikromis sąlygomis.
Sidabriniai debesys - tai aukštutinėje atmosferos dalyje, mezosferoje (apie 80-85 km aukštyje) susiformuojantys labai ploni, bet ryškiai švytintys debesys. Jie matomi tik po saulėlydžio arba prieš saulėtekį, kai saulė yra žemiau horizonto, bet dar apšviečia šiuos aukštus sluoksnius.
Šie debesys susidaro iš ledo kristalų, susikaupiančių aplink dulkes - tai gali būti meteoritinės kilmės dalelės, vulkaniniai pelenai ar net žmogaus veiklos pėdsakai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiąnakt sąlygos sidabriniams debesims stebėti bus palankios - danguje prognozuojama nedidelis debesuotumas, o regėjimo sąlygos daugelyje šalies regionų bus tinkamos.
Rekomenduojama dairytis į šiaurės arba šiaurės vakarų horizontą, kuo toliau nuo miestų šviesų. Atviro lauko vietovės, pakrantės arba kalvos suteikia geresnes galimybes išvysti šį trapų reginį.
Sidabriniai debesys - tai ne tik vizualiai įspūdingas reginys, bet ir retas mokslinis reiškinys. Juos galima laikyti aukščiausiai Žemėje stebimais debesimis, o jų atsiradimas siejamas su sudėtingais procesais atmosferos viršutiniuose sluoksniuose.
Sidabrinių debesų sezonas tęsiasi nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Tačiau tik kelios naktys būna tinkamos jų stebėjimui - būtina giedra, šviesi šiaurės dangaus juosta ir maža šviesos tarša. Todėl, jei šiąnakt jų nepavyktų pamatyti - nenusivilkite.