Vorų tinklai yra nuostabus gamtos inžinerijos kūrinys, kuris ne tik tarnauja kaip pasalpa grobiams, bet ir atskleidžia įdomių faktų apie šių gyvūnų gebėjimus. Štai 15 įdomių faktų apie vorų tinklus, kurie tikrai nustebins!
- Tinklų stiprumas viršija plieno stiprumą
- Vorai gali pagaminti kelis tinklus
- Vorų tinklai gali būti didžiuliai
- Tinklų konstrukcija priklauso nuo rūšies
- Tinklai yra gyvybiškai svarbūs vorams
- Vorai keičia tinklus kiekvieną dieną
- Vorų šilkas yra labai lankstus
- Tinklai naudojami ne tik medžioklei
- Tinklai turi unikalias formas
- Vorų šilkas gali būti naudojamas medicinoje
- Vorų tinklai gali atspindėti šviesą
- Vorų tinklų struktūra remiasi matematika
- Tinkluose gali būti tūkstančiai siūlų
- Tinklai gali „gyventi“ ilgai
- Vorų tinklai padeda kontroliuoti vabzdžių populiaciją
Vorų tinklai, pagaminti iš jų išskiriamų šilko gijų, yra stipresni nei plienas, jei lygintume giją pagal svorį. Tai reiškia, kad plienas turi būti labai storas, kad pasiektų tokį patį stiprumą kaip ir voro siūlas.
Dauguma vorų sugeba gaminti kelis tinklus per dieną. Kiekvienas tinklas tarnauja skirtingiems tikslams, pavyzdžiui, medžioklei arba apsaugai.
Kai kurie vorai, tokie kaip orbinių vorų rūšys, gali sukurti tinklus, kurie siekia iki 1 metrą skersmens! Tokių tinklų ilgis gali būti net keliolika metrų.
Vorai įvairiai konstruoja savo tinklus. Kai kurie vorai kuria ratlankio formos tinklus, o kiti - chaotiškus ar net mažus vyniojimo tinklus, priklausomai nuo savo medžioklės strategijos.
Tinklai nėra tik pasalpos grobiams - jie taip pat tarnauja kaip apsaugos priemonė. Tinkle įstrigę grobiai padeda vorui maitintis, o pats tinklas apsaugo vorą nuo galimų pavojų, tokių kaip plėšrūnai.
Dauguma vorų kasdien keičia savo tinklus, kad išlaikytų juos švarius ir veiksmingus. Kai kurie vorai net sunaikina seną tinklą, kai jis praranda efektyvumą, ir sukuria naują.
Vorų šilkas yra ne tik stiprus, bet ir labai lankstus. Šis šilkas gali ištempti iki 5 kartų ilgio be pertraukos, todėl voras gali lengvai susieti savo tinklą.
Kai kurie vorai naudoja savo tinklus ne tik grobiams sugauti, bet ir kaip teritorijos žymėjimo priemonę. Tinklas taip pat gali būti naudingas kaip priemonė apsaugoti savo kiaušinius.
Skirtingos vorų rūšys kuria labai skirtingus tinklų tipus. Pavyzdžiui, kai kurie vorai gali sukurti spiralinius tinklus, o kiti - plokščius tinklelius, kurie gali būti pritvirtinti prie žemės arba medžių šakų.
Vorų šilkas, dėl savo stiprumo ir lankstumo, naudojamas tam tikrose medicinos srityse, pavyzdžiui, chirurgijoje, kur jis naudojamas kaip siūlai, padedantys sujungti audinius.
Vorų tinklai, ypač tie, kurie sukuriami drėgnose aplinkose, gali būti matomi iš tolo, nes jie atspindi šviesą. Tai padeda atpažinti tinklus, net jei jie yra paslėpti.
Tinklų struktūra dažnai atitinka geometrines taisykles. Pavyzdžiui, orbinių vorų tinkluose dažnai galima rasti spiralinius motyvus, kurie atitinka matematikos ir fizikos principus.
Vienas voro tinklas gali turėti tūkstančius smulkių šilko siūlų, kurie sudaro jo struktūrą. Kiekvienas šilko siūlas yra labai plonas, tačiau stiprus ir lankstus.
Nors vorų tinklai paprastai būna naudojami tam tikrą laiką, kai kurie gali išlikti ilgą laiką, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Tokie tinklai gali būti matomi ir po kelių dienų, jei jie buvo pagaminti geromis sąlygomis.
Vorų tinklai ne tik padeda pačioms voroms maitintis, bet ir natūraliai kontroliuoja kitų vabzdžių populiacijas. Kai voras pagauna didelį kiekį vabzdžių savo tinkle, jis prisideda prie ekosistemos pusiausvyros.
Vapsvavorė: naujas pievų gyventojas
Daugeliui ruduo asocijuojasi su voratinkliais. Dauguma vorų mūsuose gyvena labai trumpai - iki metų. Jaunoji karta visą pavasarį ir vasarą auga, vasaros gale neriasi paskutinį kartą, jau būna subrendę ir būtent tada jau švenčia vestuves.
Greičiausiai pievoje jau spėjote pamatyti tokį vorą vapsvos pilveliu? Tai palyginti naujas mūsų šalies gyventojas. Pirmieji vorai pastebėti 2002 metais. Šio voro pagrindinis maistas - žiogai ir skėriukai. Todėl tinklą jis rezga gana žemai pievoje, tarp žolių.
Tiesa, tinklus rezga tik storapilvės damos. Patinai 3 -4 kartus mažesni, išvis nepanašūs į vapsvavorienę ir tinklų nerezga. Jau vien iš tinklo labai lengva atskirti, kad jame gyvena vapsvavorienė. Tinklas turi nuo centro aukštyn ir žemyn einančias baltas zigzagines juostas.
Paprastai vapsvavorienė sėdi tinklo centre ir nesislepia kaip kokie kryžiuočiai, kurie tik temstant išropoja į medžioklę. Tam ji ir turi tą vapsvos raštą, kuris visiems praneša - neliesk, bo aš baisiai nuodinga ir pikta (šiek tiek nuodinga, mažai pikta). Jei jau reikia sprukti, tada ji arba suglaudusi kojeles drimba žemėn, arba pradeda iš visų jėgų judint voratinklį.
Taigi vorė išsineria paskutinį kartą ir jau gali poruotis. To ir telaukia miniatiūriniai patinai (patelės kūnas iki 2 cm, patino vos 5 mm), kurie trinasi apie damos voratinklį ir vos pajutę, kad jau laikas, skuba kuo greičiau perduoti savo sėklą išrinktajai. Jei patelė vos išsinėrusi ir dar nesutvirtėjusi, tai jis turi šansą išgyvent ir apvaisinti ją dar kartą. Jei ne, patinas būna sugautas ir iščiulptas (vorai nemoka kramtyt).
Ar reikia čia baisėtis tokia vestuvių pirmąja naktimi? Ne. Patelė, surijusi patiną, gauna papildomų medžiagų ir galės padėti daugiau kiaušinių, kurie bus gyvybingesni. Viskas dėl vaikų gerovės. Juolab, kad ir pati patelė, sudėjusi kiaušinius, išeis į vorų rojų.
Po kiek laiko išsiritę voriukai peržiemos kokone. Kaip ir visi vorai jis yra nuodingas. Ir taip, šis voras (vorė) gali jums įkąsti. Kąs, jei ją imsit į rankas, glamžysit ir kitaip skriausit. Daugeliu atveju paskaudėjo, kaip uodui įgėlus, ir praėjo.
Plunksnos voro tinkle
Skaitytojas Kęstutis Pasvalio rajone aptiko keistą radinį - prie daržinės pastogės voro suregztame tinkle buvo įstrigę kelios paukščio plunksnos. Šis vaizdinys užminė mįslę - ar voras gali sumedžioti paukštį, o galbūt paukštis medžiojo vorą ir pakliuvo kažkam plėšresniam į nagus?
Gamtos tyrimų centro paukščių ekologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys, apžiūrėjęs nuotraukas, konstatavo, kad Lietuvoje tikrai nėra vorų, kurie galėjo nunarplioti paukščius „gaudantį“ voratinklį. Anot jo, Lietuvoje vorai siekia vos kelis centrimetrus, todėl ir jų grobis - tik smulkūs vabzdžiai.
Elektroninės vorų parduotuvės „Staktos voras“ bei nariuotakojų zoologijos sodo „Insektariumas“ Palangoje įkūrėjas Edgaras Čepulkovskis patvirtino M. Dagio žodžius, kad Lietuvoje negyvena vorų, kurie mistų paukščiais. Tačiau tokių vorų - paukštėdų galima įsigyti ir auginti juos kaip egzotinius gyvūnus.
Jo teigimu, skaitytojo užfiksuotose nuotraukose matomas voro kryžiuočio (lot. Araneidae) voratinklis, jo „gyventojas“ tikrai gali įkąsti, bet paukščio sumedžioti nesugebės.