Gyvūnų laikymas mieste yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, visuomenės saugumą ir aplinkos apsaugą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir taisykles, kurių privalo laikytis gyvūnų savininkai ir laikytojai.
Bendrieji Reikalavimai
Visas kitas šiose taisyklėse nenumatytas nuostatas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymai.
- Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2012, Nr.
- Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 ( Žin.,2013, Nr.
Asmenys, laikantys gyvūnus (šunis, kates), privalo laikytis galiojančių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. Nr.
Svarbu užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties.
Šunų ir Kačių Laikymo Taisyklės
Šunų ir kačių savininkai privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, kad jų augintiniai būtų saugūs ir nekeltų problemų kitiems gyventojams.
Registracija ir Identifikavimas
Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Šunų ir kačių registravimą rajone atlieka seniūnijos.
Šunų ir kačių savininkai privalo užregistruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Registruodamas gyvūną, jo savininkas pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno įsigijimo dokumentus, jei tokius turi.
Vakcinacija
- Užtikrinti, kad šunys, katės ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d.
- Užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d.
Teritorijose draudžiama vedžioti nepaskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis šunis.
Gyvūnų Laikymo Vietos
Gyvūnų laikymo vietai, aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos ir įranga neturi būti kenksmingos gyvūnams.
Šuniui turi būti įrengta būda ar kita vieta, kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų.
Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.
Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.
Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo.
Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai (kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų) įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas.
Vedžiojimas
Viešose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Iš buto į laiptinę, koridorių iki išėjimo į lauką katė turi būti nešama ant rankų arba specialiuose narveliuose, šuo turi būti vedamas su pavadėliu bei antsnukiu. Didelių veislių šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, o maži - su pavadėliu.
Šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu ,,Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“.
Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ar žmonėms bei nepabėgs iš vedžiojimo aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ar antsnukio.
Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.
Gyvūnų vedžiojimo aikštelės aptveriamos, jose įrengiama kieta danga (gali būti žolė), pastatomos urnos ekskrementams, suolai, smėlio dėžės.
Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.
Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.
Bendro naudojimo teritorijoje šunis galima vedžioti tik su pavadėliu. Jei šalia yra kitų asmenų ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro ir šunys vedami prie vedančiojo kojos.
Draudimai
- Draudžiama laikyti gyvūnus (šunis, kates) (toliau - gyvūnai) lovų tipo bendrabučiuose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendro naudojimo ar butų balkonuose, teritorijose.
- Užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų ir daugiau butų turinčių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.), gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ar laikomi.
Pavojingi šunys
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Bičių Laikymo Taisyklės
Bitininkystė mieste taip pat yra įmanoma, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir bičių gerovę.
Reikalavimai Bitynams
Bitynuose turi būti laikomos ir veisiamos sveikos bitės. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.
Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu ,,Atsargiai bitės“.
Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm. pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“.
Atstumai
- Nuo jo pastatytų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai.
- Nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m. atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m. atstumas iki kelio, pėsčiųjų dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m. atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje gyvenamieji namai, ne mažiau kaip 50 m.
Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
Kitos Taisyklės
Avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikymo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 .m.
Aktyvus bičių veiklos metas - aktyvus bičių skraidymo laikotarpis esant pakankamai aplinkos temperatūrai (balandžio 1 d.
Siekiant užtikrinti bičių apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2004, Nr.
Ūkinių Gyvūnų Laikymas
Ūkinių gyvūnų laikymas mieste gali būti ribojamas, tačiau jei leidžiama, būtina laikytis griežtų higienos ir aplinkosaugos reikalavimų.
Reikalavimai Patalpoms
Ūkinių gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.
Mėšlo Tvarkymas
- Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus.
- Mėšlas ir srutos tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų aplinkosaugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr.
- Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr.
Kiti Reikalavimai
Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr.
Bešeimininkiai Gyvūnai
Bešeimininkių gyvūnų problema mieste sprendžiama kastracijos, sterilizacijos ir globos priemonėmis.
Bešeimininkių Kačių Sterilizacija
Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas.
Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates.
Bešeimininkių Gyvūnų Gaudymas
Bešeimininkių šunų ir kitų gyvūnų gaudymą organizuoja Savivaldybės administracija pagal sutartis su kompetentingomis įstaigomis, bendrijomis, gyvūnų globos draugijomis ar kitomis organizacijomis, įteisinusiomis savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Sugauti bešeimininkiai šunys ir katės 14 parų globojami įmonėje, kuri yra sudariusi su Savivaldybės administracija sutartį.
Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, įmonė tampa gyvūno savininku. Jei pagaunami registruoti ir turintys ženklus šunys ir katės, pranešama gyvūno savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą.
Jeigu savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo turi registracijos žetoną arba tapatybės nustatymo ženklą, per 10 dienų pranešama Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas.
Šėrimo Vietos
Savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programą, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas gali nustatyti bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Šios vietos turi būti parinktos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose įrengiamos specialios šėryklos.
Triukšmo Prevencija
Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai nekeltų triukšmo, kuris trikdytų kitų gyventojų ramybę. Šiuo klausimu svarbu vadovautis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu ir Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklėmis.
Miesto viešosiose vietose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. privalo laikytis Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
Atsakomybė už Taisyklių Pažeidimus
Asmenims, pažeidusiems taisyklių reikalavimus, taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.
LR Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka asmeniui, pažeidusiam Taisyklių reikalavimus taikoma administracinė atsakomybė, numatyta 48 straipsnyje „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas“.
LR Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka asmeniui, pažeidusiam Taisyklių reikalavimus taikoma administracinė atsakomybė, numatyta 367 straipsnyje „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“.
LR Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka asmeniui, padariusiam Nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, taikoma administracinė atsakomybė, numatyta 418 straipsnyje „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“.