Vištų auginimas kieme, net ir labai nedideliame, gali būti tikrai puiki mintis. Į vištų auginimą galima žiūrėti praktiškai. Tai - ekologiškas būdas atsikratyti kai kuriais maisto likučiais, nes vištos juos gali puikiausiai sulesti. Taip pat ir akivaizdi nauda - sveiki kiaušiniai ir mėsa jūsų šeimos stalui. Vištų auginimas ir praktiškas, ir miela edukacija vaikams.
Vištų auginimo pradžia
Jeigu nutarėte įsigyti vištų dedeklių, pirmiausia reikėtų nutarti, kurioje sklypo vietoje galėsite pastatyti jų namelį. Parinkus nameliui vietą ir nutarus, kiek jame gyvens vištų, jau galite užsakyti jo gamybą. 3-4 asmenų šeimai pakanka 7-8 vištų pulko, bet žinoma priklauso nuo suvartojamų kiaušinių kiekio. Šiltuoju sezonu višta kasdien padeda po kiaušinį.
Vištų namelio įrengimas ir priežiūra
Kaip, kokio dydžio, kokį namelį vištoms įrengti? Mielas vištų namelis tikrai negadina kiemo vaizdo. Puiku, jeigu iki vištų namelio galėsite atvesti elektrą. Prieš žiemą reikėtų pajungti elektrą, kurią naudosite šviesai bei šildymui. Žiemai apgalvoti aptvaro uždengimą nuo vėjo ir sniego pripustymo. Nuo vištų reikia pasaugoti jaunus augalus.
Kadangi Indrė savo vištų namelyje pasirūpino didelėmis lesalo ir vandens talpomis, jo ten užtenka net kelioms dienoms. Namelyje įrengtos ir automatinės durelės, kurios uždaro vištidę nakčiai numatytomis valandomis, o ryte vėl atidaro. Palikti vištas vienas savaitgaliui?
Vištų laikymo reikalavimai ir taisyklės
Sodybą dar tik įsirenginėjame, tad atvykus darbuotis baisu ir vaikus paleisti žaisti ant pievos, nes ji visa nudergta. Anksčiau teko skaityti, jog vištos privalo būti uždarytos, kad nekontaktuotų su laukiniais paukščiais, taip pat ir stogas lauko aptvarui turi būti padarytas. „Vištos tipena kur tik nori, iškapsto svetimus gėlynus, daržus, pridergia visą kiemą. Bandžiau su kaimynu gražiai susitarti, tačiau į mano skundus jis nekreipia dėmesio. Uždaro savo paukščius vos dviem dienoms, o paskui jos ir vėl kur nori, ten vaikšto. Daržą užtiesiau agroplėvele, o ji jau visa sudraskyta. Teks išmesti, kai nuimsiu derlių. Įdomu, kas sprendžia, kokie gyvūnai ir kokiomis sąlygomis gali būti auginami miestuose ar miesteliuose, kokie iš tiesų yra naminių paukščių laikymo ir priežiūros reikalavimai ir ar galiu kaimynui uždrausti leisti savo vištas į svetimą kiemą?“ - domėjosi kraštietė Jolita.
Atsako Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Krivičienė: „Savivaldybėms yra suteikta teisė nustatyti gyvūnų laikymo taisykles, t. y. kokie gyvūnai ir kokiomis sąlygomis gali būti auginami miestuose ir miesteliuose. 2013 m. spalio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklės. Taisyklėse nustatytos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiamieji veiksmai, bendrieji ir specialieji reikalavimai gyvūnų laikymui ir priežiūrai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Naminiai paukščiai yra priskiriami prie ūkinių gyvūnų. Taisyklių 5 skyriuje nustatyti ūkinių gyvūnų laikymui specialieji reikalavimai - ūkiniai gyvūnai (tarp jų ir naminiai paukščiai) turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu, kuriuose nurodoma, jog naminių paukščių laikytojai turi užtikrinti, kad jie neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribos.
Taip pat privaloma laikytis užkrečiamųjų ligų prevencijos: laikymo patalpose naikinami graužikai ir kenkėjai, paukščiai lesinami saugiais pašarais, girdomi tinkamu vandeniu, ūkiniams gyvūnams susirgus turi būti sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, ir kt. Jei kaimyno vištos ateina į žmogaus žemės valdą, tai jau yra pažeidimas. Jei su tokiu kaimynu geranoriškai nepavyksta susitarti, galima kreiptis į rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Kaip įrodymą reiktų pateikti vaizdo įrašą arba nufotografuoti savo teritorijoje esančias kaimyno vištas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 346 straipsniu už tokius pažeidimus gali būti skirta iki 550 eurų bauda.“
„Norėčiau sužinoti, kokiu atstumu nuo tvoros kaimynas gali laikyti gyvūnus (veršelius, naminius paukščius, vištas ir kalakutus). Savivaldybėms yra suteikta teisė pačioms spręsti, kokie gyvūnai ir kokiomis sąlygomis gali būti auginami miestuose ar miesteliuose. Išimtis padaryta tik dėl bičių. Anot Širvintų savivaldybės administracijos, „naminius gyvūnus (ir paukščius) laikyti leidžiama, tačiau privaloma laikytis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009-02-27 sprendimu Nr. 1-39 patvirtintų Aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisyklių. Šių Taisyklių 40.8 punkte numatyta, kad bet kokia vykdoma veikla, kuri gali užteršti aplinką, skatinti parazitų, graužikų veisimąsi yra draudžiama“.
Jei višta ar veršis neateina į kaimyno kiemą, vadinasi, reikia suprasti, teisės aktas nepažeidžiamas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Ivanauskienė informuoja, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ( toliau - Norma) 4 punktu, Norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Štai Šiauliuose įsigaliojo nauja gyvūnų laikymo tvarka. Įsakymą pasirašė miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklėmis nurodoma, kur ir kiek vištų galima laikyti. Įdomumo dėlei - „Rėkyvos seniūnijoje ir kitose miesto vietose gyventojai be kaimynų sutikimo gali laikyti iki 10 ūkio paskirties paukščių, jei namų sklypas ne mažesnis nei 20 arų. Medelyno seniūnijoje ši nuostata galioja laikantiems iki 5 ūkio paskirties paukščių ne mažesniame nei 20 arų sklype. Juk nėra jokio „atspirties taško“ iškilus konfliktams tarp kaimynų.
Paukščių laikymo vietose būtina užtikrinti, kad naminiai paukščiai neturėtų jokio kontakto su praskrendančiais ar žiemojančiais laukiniais paukščiais. Naminius paukščius galima išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais.
Į redakciją kreipėsi Taujėnų seniūnijos gyventoja, kuri skundėsi, kad kaimynai tinkamai nepasirūpina savo vištomis. Jos neva vaikšto ne tik po šeimininkui priklausančią teritoriją, bet ir po kaimynų kiemą. Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Kalesnykas priminė, jog vasario pabaigoje Kaune, Nemuno upės pakrantėje, rastoms negyvoms gulbėms buvo patvirtintas patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.
Po šio įvykio VMVT visiems šalies paukščių augintojams nurodė paukščius laikyti uždarose patalpose, jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais. Lauko aikštelė iš visų pusių turi būti aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu.
„Mūsų tarnybos specialistai važinėja po rajoną ir tikrina, kaip laikomi paukščiai, tarp jų - ir naminės vištos, - aiškino vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius. - Kol kas dar nieko nesame nubaudę. Vienoje kaimo sodyboje pastebėjome keletą vaikščiojančių vištų, todėl šeimininką įspėjome. Pasak jo, egzistuoja ir paukščių bei kitų gyvūnų laikymo taisyklės, bet tai kontroliuoja jau ne VMVT, o kitos institucijos - seniūnija, policija.
„Bet kokiu atveju vištos ar kiti gyvūnai turi būti šeimininko valdoje ir negali vaikščioti po svetimus kiemus, ypač, jei tai nepatinka kaimynams“, - teigė A. Kalesnykas.
Paukštynai Lietuvoje
Už gyvūnų teises kovojanti organizacija „Tušti narvai“ antradienį paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos baisios sąlygos, kokiomis Lietuvos paukštynuose gyvena vištos. Aktyvistai slapčia filmavo paukštynuose, kurie yra Ausieniškių ir Kaušėnų kaimuose. G.Enciūtės teigimu, organizacija atliko platų tyrimą ir aiškinosi gyvūnų laikymo sąlygas visuose Lietuvos paukštynuose.
G.Enciūtė pabrėžė, kad milžiniški paukštynai priklauso vos kelioms bendrovėms, o 97 proc. Lietuvoje suvartojamų kiaušinių atkeliauja iš narvuose auginamų dedeklių paukštynų. „Manome, kad laikyti gyvūnus tokiomis sąlygomis yra labai nesąžininga ir prieš vartotojus. „Tuščių narvų“ atstovai nurodo, kad šie vaizdai nufilmuoti Ausieniškių ir Kaušėnų kaimuose esančiuose paukštynuose.
„Vievio paukštyne griežtai laikomasi ne tik visų higienos ar maisto saugos, bet ir paukščių gerovės reikalavimų. Tai liudija tiek ankstesnių, tiek ir dėl šio abejotino skundo šiandien vykdyto oficialaus reguliuotojo - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų išvados. Kalbant apie paukščių gerovę, situacija mūsų paukštyne yra priešinga, nei teigiama kaltinimuose - šiuo metu plečiame būtent ant kraiko, o ne narvuose laikomų vištų ūkius. Taip auginami paukščiai turi daugiau vietos, gali vaikščioti, ištiesti sparnus ar net paskraidyti. Sąlygos šiuo atveju humaniškesnės, todėl paukščiai patiria mažiau streso ir diskomforto.
Dėl padidinto paukščių gripo pavojaus, VMVT yra priėmusi tvarką, pagal kurią sugriežtintos apsaugos priemonės ir pašalinių žmonių patekimas į paukštyną praktiškai neįmanomas. Tačiau VMVT pasiekusiuose skunduose yra nurodyta, kad situacija fiksuota dar šių metų birželio mėnesio pradžioje, o praėjus tiek laiko objektyviai įvertinti, kiek pagrįsta juose nurodyta informacija gali būti sudėtinga, nes situacija gali būti iš esmės pasikeitusi. „Nuotraukose užfiksuota situacija - nusišėrę paukščiai - yra natūralus fiziologinis procesas, nes besibaigiant dėslumo periodui vištoms dedeklėms natūraliai pradeda kristi plunksnos.
„Esame dėkingi asmenims, kurie praneša apie galimus gyvūnų gerovės, sveikatingumo pažeidimus, nes šių pranešimų dėka galime operatyviai ir objektyviai įvertinti gyvūnų gerovės, sveikatingumo situaciją konkrečiame ūkio subjekte ir užkirsti kelią gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimams. Pavyzdžiui, 2016 m. G.Blekaičio teigimu, ES griežtai reglamentuoja, kaip laikyti dedekles vištas. Paukštynus VMVT tikrina kartą per metus. 2016 m. Lietuvos dedeklių vištų laikytojai pagerino jų laikymo sąlygas ir šiuo metu visi paukštininkystės ūkiai atitinka reikalavimus, t. y. Lietuvoje dedeklės vištos laikomos pagerintuose narvuose, atitinkančiuose ES reikalavimus, palaidos ant kraiko paukštidėse ar ekologiniuose ūkiuose.
Pažymėtina, kad sugriežtinti dedeklių vištų laikymo reikalavimai taikomi paukštininkystės ūkiams, kuriuose laikoma ne mažiau kaip 350 šių vištų. Įsigaliojus draudimui laikyti dedekles vištas nepagerintuose narvuose, paaiškėjo, jog ne visi ES valstybių narių paukštininkystės ūkiai įgyvendino reikalavimus.
ES reikalavimai vištų laikymui
Europos Komisija išplatino valstybių narių paukštininkystės ūkių sąrašus ir pranešė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. pradės vykdyti atitinkamas kontrolės procedūras ir taikys nuobaudas reikalavimų neįgyvendinusioms valstybėms. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Lietuvos rinkoje neleidžiama prekiauti nepagerintuose narvuose laikomų dedeklių vištų kiaušiniais. Nustačius tokios prekybos atvejus, kiaušiniai bus nukreipiami perdirbti į šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmones.
Gyvūnų laikymo taisyklės savivaldybėse
Socialiniame tinkle paviešinus šią istoriją, pasipylė ne tik patarimai, ką daryti, kad vištų neliktų, bet ir istorijos apie ne kažkur vienkiemyje, o sostinėje auginamas vištas, ožkas, kiaules ir net arklius. Naujininkų seniūnija informavo, jog moteris dėl kaimynystėje auginamų vištų kreipėsi į seniūniją, buvo supažindinta su gyvūnų laikymo taisyklėmis ir nukreipta į Vilniaus savivaldybę. Seniūnija informavo ir apie tai, jog jų seniūnijoje apie nelegalių pašiūrių nugriovimą ir vištų išvežimo atvejus nėra žinoma. Leidimo auginti vištas taip pat nebuvo išduota.
Vilniaus savivaldybė pasiūlė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Ši informavo, jog gyvūnų laikymą savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse reglamentuoja konkrečios savivaldybės administratoriaus patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės. Už šių taisyklių įgyvendinimo kontrolę atsakingos savivaldybių administracijos. Be to, savivaldybių administracijos atsakingos už triukšmo, taršos prevenciją, statinių priežiūrą bei kontrolę, todėl tiesos ieškoti grąžino į savivaldybę.
Dar kartą susisiekus su savivaldybės atstovais, šie pakomentavo, jog nėra vienintelių taisyklių dėl gyvūnų laikymo. Bendrus visų gyvūnų laikymo reikalavimus nustato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Gyvūnų laikymo reikalavimus nustato VMVT ir ji juos kontroliuoja. VMVT taip pat yra patvirtinusi Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą. Savivaldybės administracijos direktorius yra patvirtinęs Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles. Visų šių taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti VMVT, policija ir savivaldybė.
Savivaldybės taisyklėse detalizuoti kai kurie niuansai, kurie galioja tik Vilniaus savivaldybės teritorijoje.
Šiuolaikinės vištidės įranga
Vištiena mūsų racione užima labai svarbią vietą. Dėl technologinio auginimo proceso paprastumo ji yra ir viena iš pigesnių mėsų. Specialistų nuomone paukštininkystės verslas labai patrauklus. Šiuolaikinę vištidę galima pilnai įrengti per pusę metų. Ir per kelis metus galima atpirkti investicijas, nes broileriams užauginti užtenka 38-50 dienų, vidutinio dydžio fermoje užauga apie 30 - 35 tūkstančius viščiukų. Net užauginus juos iki 1,5 kg, tai bus 45-50 t mėsos.
Vištidės įranga parenkama priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir vištų laikymo sąlygų. Jos kainos gali skirtis tiek dėl kokybės, tiek dėl komplektacijos. Kiekvienas iš šių vištų auginimo metodų turi savo pranašumų ir trūkumų. Grindinio auginimo šalininkai kaip pranašumą nurodo, kad šiuo būdu išaugintų vištų geresnė mėsa, jos greičiau auga, mažesnė produkcijos savikaina.
Praktikoje dedeklėms ir mėsinėms vištoms daugiau vištidžių yra grindinių. 1 kv, metre išaugintų vištų svoris narveliuose ir ant grindų būna panašus - nuo 25 iki 65 kg, laikas taip pat panašus - 38- 42 dienos, prieauglis - 48-50 g, pašarų konversija - 1,8- 1,9, kritimas - 3-5 procentai. Grindinis būdas kiek saugesnis veterinariniu požiūriu. Ant grindų lengviau pastebėti sergantį ar negyvą paukštį. Daugumos specialistų nuomone, mėsos kokybė auginant abiems būdais yra panaši.
Narveliniu būdu auginamos vištos gali turėti nuominas ant kojų ir krūtinės, o tai mažina mėsos kategoriją, tačiau ši problema sprendžiama vykdant selekciją bei spartinant auginimo laiką. Narvelinėje vištidėje susidaro barjerai oro judėjimui, todėl sunkiau judėti tiek šaltam, tiek šiltam orui. Vertinant atsipirkimą grindinė vištidė atsiperka per 2 - 2,5, narvelinė - per 3-4 metus. Tačiau vėliau narvelinė generuoja 20 proc. daugiau pelno. Skaičiuojant 10- 15 metų įrangos tarnavimo laikotarpį, atsipirkimas daugmaž panašus.
Užsakovas turėtų paruošti techninę užduotį, pagal kurią įrangos tiekėjai pateiks komercinį pasiūlymą. Techninė užduotis turėtų remtis pasirinktu vištų auginimo technologiniu procesu. Užsakovas turėtų įvertinti gautus pasiūlymus atsižvelgdamas ne tik į kainą, bet ir į komplektacijos niuansus bei įrangos kokybę. Šiuolaikinėje įrangoje galimi labai dideli kainų svyravimai dėl papildomų elementų komplektacijoje.
Būtina įvertinti įrangos ergonomiškumą, būtent tai leidžia sumažinti sąnaudas aptarnaujančiam personalui. Taip pat galimybę įrangą remontuoti, atsarginių dalių ir remonto dalių kainas, ar tiekėjas galės užtikrinti kokybišką servisą. Paklausinėkite, kaip tokia įranga veikia kitose vištidėse. Įvertinkite įrangą energijos vartojimo požiūriu.
Pašarų tiekimas ir lesyklos
Šiuolaikinėje vištidėje vištų maitinimui naudojamas pašarų padavimas per kabančius vamzdžius su spiraliniu šneku. Pašarai į tokį vamzdį byra iš tarpinių - nedidelių, apie 100 litrų pašarų talpyklų, kitoje vamzdžio pusėje įtaisytas įrangą sukantis šnekas. Šneko stumiami pašarai išbyra į įvairių tipų kabančias lesyklas esančias paukščiui pasiekiamame aukštyje.
Į tarpines, mažąsias pašarų talpas, spiraliniais šnekais pašarai paduodami iš didesnių pašarų talpyklų, kurios skaičiuojamos, kad galėtų sutalpinti apie 3 dienų pašarų kiekį. Pačiose naujausiose sistemose naudojamos dideliu greičiu pratempiamos spiralės. Tai leidžia patobulinti augimo technologiją griežtai dozuojant maistą, maistas greitai ir tolygiai išpilamas, maitinima tiksliai nustatytu laiku. Tai ypač svarbu, kai auginami mėsiniai broileriai kiaušinių dėjimui viščiukams perinti.
Taip pat reikia įvertinti šėryklėlių konstrukciją, kad jos ribotų gaidžių maitinimąsi siekiant palaikyti jų didelį aktyvumą. Specialistai rekomenduoja ir ovalo formos lesyklėles su kiek galima didesniu maitinimosi vietų skaičiumi. Nipelinė girdyklėlė su lašų gaudymo lėkštele.
Kiaušinių surinkimas
Kiaušinių surinkimas svarbus etapas kuriame svarbu kaip galima švelniau pristatyti kiaušinius į paskirstymo punktą tuo pačiu kaip galim mažiau naudoti žmogiškų išteklių reguliavimui. Svarbu tolygiai paskirstyti kiaušinius ant transportavimo juostos. Šiuolaikinė įranga turi ir rūšiavimo įrangą, kiaušinių plovimo įrangą.
Papildomai gali būti naudojama liftinė kiaušinių surinkimo įranga kai tarp narvelių esanti juosta pakyla prie kiekvieno narvelių lygio. Surinkusi kiaušinius ji nusileidžia ir perduoda kiaušinius pagrindinei kiaušinių surinkimo juostai.
Vėdinimo ir šildymo sistemos
Vištos pačios negali atvėsinti savo kūno. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos įvertina tiek reikiamo pakeisti oro kiekius, drėgmės lygį bei temperatūrinį režimą. Vėdinimo sistema tampa neatsiejama ir šildymo sistemos dalimi. Kartu su drėgmės priežiūros sistema jos susijungia į mikroklimato sistemą. Geras mikroklimatas prailgina dedeklių amžių, sumažina kritimo lygį, padidina kiaušinių dėjimą bei mėsinių vištų produktyvumą.
Klasikinėje schemoje oro padavimas vyksta per stogo ventiliatorius, o ištraukimas - per sieninius ar langinius priverstinio ištraukimo ventiliatorius. Tokia oro padavimo schema leidžia sumažinti šildymo kaštus dėl tolygaus oro susimaišymo. Jei oras priteka per apšildytas pritekėjimo šachtas, tai irgi klasikinė vėdinimo schema. Stoginiuose ventiliatoriuose turėtų būti ir atbuliniai vožtuvai, tam atvejui, jei ištraukimas neveikia.
Tunelinėje vėdinimo sistemoje oro padavimo ventiliatoriai montuojami vienoje vištidės pusėje, ištraukimo ventiliatoriai - kitoje pusėje, dažniausiai sudarant oro srautus išilgai paukštidės. Ištraukimo ventiliatoriai montuojami tarpuose tarp narvelių eilių.
Mišri vėdinimo schema - kai oro pritekėjimas iš šono ir iš stogo, naudojama, jei ferma yra nestandartinių matmenų, joje yra kliūčių išilginiam oro judėjimui.
Labai efektyvus sprendimas vėdinimo sistemoje naudoti rūko gaminimo įrangą. Ji leidžia staigiai pažeminti temperatūrą vasarą, palaiko reikalingą drėgmės režimą, kuris turi teigiamą įtaką paukščių augimui. Vėdinimo sistemos taip pat skirstomos į neigiamo slėgio, kai oro judėjimas sukuriamas jį ištraukiant, perteklinis - kai oro judėjimas sukuriamas jį paduodant bei kombinuoto varianto.
Dažniausiai vištidės šildomos kombinuojant šildymo ir vėdinimo įrangą, pašildant paduodamą į patalpas orą. Šildymui naudojami dujiniai arba kieto kuro šildytuvai.
Apšvietimas ir automatizavimas
Tinkamas apšvietimas turi didelę įtaką vištų mėsos ir kiaušinių produktyvumui. Apšvietimas matuojamas liuksais (lx). Auginant viščiukus apšvietimo intensyvumas turi būti didelis - apie 30 lx, kad viščiukai rastų maistą ir vandenį. Jauniems viščiukams taip pat svarbu ir apšvietimo trukmė. Naudojant fluorescencines lempas būna mirgėjimo efektas.
Žmogaus akis mirgėjimo nepastebi, tačiau paukščiai pastebi ir tai gali turėti neigiamą poveikį. Paukščius neigiamai neveikia lempos turinčios didesnę nei 26 000 Hrz pulsaciją. Paukščiai vengs mirgėjimo ir didelio apšvietimo zonas naudos tik išsituštinimui.
Šiuolaikinė produktyvi vištidė jau neisivaizduojama be kompiuterinio valdymo. Dauguma procesų atliekama automatizuotai, taupant brangstantį rankų darbą bei optimizuojant gamybinius procesus. Automatika valdo oro padavimą ir ištraukimą, seka dujų koncentraciją, oro temperatūrą ir drėgmę.
Pašarų gamyba
Taip kaip pašarai sudaro didžiąją vištos išauginimo savikainos dalį itin svarbus efektyvus pašarų panaudojimas ir jo gamybos savikainos sumažinimas. Kai kuriais atvejais paukštynai turi viso ciklo gamybinę įrangą nuo grūdų džiovyklų ir saugyklų iki maišytuvų. Kombinuotosius pašarus vištynai gamina patys nes tai leidžia pagaminti juos pagal savo receptūrą, suteikia pasitikėjimą žaliavos kokybe.