Vištų auginimas namuose - vis labiau populiarėjantis užsiėmimas. Tai ne tik būdas turėti šviežių kiaušinių, bet ir galimybė prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo. Tačiau prieš pradedant auginti vištas, būtina žinoti pagrindines taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius tiek paukščių gerovę, tiek jūsų atitiktį įstatymams.

Pirmieji Žingsniai: Planavimas ir Pasiruošimas

1. Teisinis Reglamentavimas ir Vietos Savivaldos Reikalavimai

Pirmiausia, išsiaiškinkite, ar jūsų gyvenamojoje vietovėje leidžiama laikyti vištas. Daugelis miestų ir savivaldybių turi konkrečius įstatymus, reguliuojančius paukščių auginimą gyvenamuosiuose rajonuose. Tai gali būti apribojimai dėl vištų skaičiaus, gaidžių laikymo draudimas, atstumai nuo kaimyninių sklypų ir triukšmo lygio reikalavimai. Pavyzdžiui, vienose savivaldybėse leidžiama laikyti tik vištas dedekles, o kitose - ribojamas vištų skaičius priklausomai nuo sklypo ploto. Ignoruojant šiuos reikalavimus, galite susidurti su baudomis ar net priverstiniu paukščių išgabenimu.

2. Vištidės Įrengimas: Erdvė, Saugumas ir Komfortas

Vištidė turi būti saugi, patogi ir atitikti vištų poreikius. Vištidės dydis priklauso nuo vištų skaičiaus. Paprastai vienai vištą reikėtų skirti bent 0,5-1 kvadratinį metrą ploto viduje ir 1-2 kvadratinius metrus ploto lauke, kur vištos galėtų laisvai vaikščioti. Vištidė turi būti gerai vėdinama, kad būtų išvengta drėgmės ir amoniako kaupimosi, kurie kenkia vištų sveikatai. Taip pat svarbu užtikrinti gerą apšvietimą, ypač žiemą, kai trūksta natūralios šviesos. Vištoms reikia įrengti patogius laktus (pagalius, ant kurių jos tupi naktį) ir dėžes kiaušiniams dėti. Vištidė turi būti apsaugota nuo plėšrūnų - lapių, usūrinių šunų, kiaunių ir plėšriųjų paukščių. Tam galima naudoti tvirtą tinklą, įkastą į žemę, ir uždaromus langus bei duris. Taip pat svarbu reguliariai valyti vištidę, kad būtų išvengta ligų plitimo. Kraikas (pjuvenos, šiaudai) turi būti keičiamas reguliariai, priklausomai nuo vištų skaičiaus ir vištidės dydžio.

3. Vištų Veislės Pasirinkimas: Dedeklės, Mėsinės ar Dekoratyvinės?

Vištų veislės skiriasi pagal kiaušinių dedeklių skaičių, mėsos kokybę ir atsparumą ligoms. Jei norite daug kiaušinių, rinkitės dedeklių veisles, tokias kaip Leghornai, Hisex Brown ar Lohmann Brown. Jei norite mėsos, rinkitės mėsines veisles, tokias kaip Broileriai ar Cornish. Jei norite tiesiog gražių paukščių, rinkitės dekoratyvines veisles, tokias kaip Brahma, Kochinchin ar Silkie. Svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas jūsų regione. Kai kurios veislės geriau prisitaiko prie šalto klimato, o kitos - prie karšto. Taip pat atsižvelkite į savo patirtį. Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis atsparesnes ir mažiau reiklias veisles. Įsigykite vištas iš patikimų šaltinių - veislynų ar ūkininkų, kurie gali garantuoti paukščių sveikatą ir veislės grynumą.

Vištų Priežiūra: Kasdieniai Darbai ir Reikalavimai

1. Mityba: Subalansuotas Maistas ir Švarus Vanduo

Vištoms reikia subalansuoto maisto, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Galima naudoti specialius vištų lesalus, kuriuose yra visos reikalingos medžiagos. Taip pat galima papildomai duoti grūdų, daržovių, vaisių ir žalumynų. Svarbu užtikrinti, kad vištos visada turėtų švaraus ir šviežio vandens. Ypač svarbu tai karštomis dienomis. Lesyklos ir girdyklos turi būti švarios ir reguliariai valomos, kad būtų išvengta bakterijų ir pelėsių kaupimosi. Neduokite vištoms maisto likučių, kuriuose yra druskos, cukraus, riebalų ar aštrių prieskonių. Taip pat venkite duoti avokadų, šokolado, svogūnų ir česnakų, kurie yra toksiški vištoms.

2. Sveikatos Priežiūra: Vakcinacija, Dehelmintizacija ir Profilaktika

Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligų požymių - apatijos, sumažėjusio apetito, pakitusios išmatų konsistencijos ar kvapo, plunksnų slinkimo, kvėpavimo problemų. Jei pastebėjote ligos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Laikykitės vakcinacijos ir dehelmintizacijos (kirminų naikinimo) programos, kurią rekomenduoja veterinarijos gydytojas. Reguliariai valykite vištidę ir aplinką, kad būtų išvengta ligų plitimo. Naudokite dezinfekcines priemones, skirtas paukščių auginimui. Apsaugokite vištas nuo stresą sukeliančių veiksnių - triukšmo, staigių judesių, kitų gyvūnų. Stresas silpnina imuninę sistemą ir padidina jautrumą ligoms. Naujai įsigytas vištas laikykite karantine atskirai nuo kitų vištų bent 30 dienų, kad įsitikintumėte, jog jos nėra užsikrėtusios ligomis.

3. Elgesio Stebėjimas ir Socialinė Harmonija

Vištos yra socialūs gyvūnai, todėl svarbu užtikrinti, kad jos galėtų bendrauti tarpusavyje. Stebėkite vištų elgesį, ar nėra agresijos požymių - peštynių, plunksnų plėšimo, atskirties nuo grupės. Jei pastebėjote agresijos, pabandykite nustatyti priežastį - per mažai erdvės, konkurencija dėl maisto ar vandens, naujų vištų įvedimas į grupę. Pašalinkite agresijos priežastį arba atskirkite agresyvias vištas nuo kitų. Suteikite vištoms galimybę kapstytis, lesioti ir dulkintis. Tai natūralūs elgesio poreikiai, kurių patenkinimas gerina vištų gerovę. Įrengkite vištidėje lesinimo žaislus, kuriuose vištos turėtų ieškoti maisto. Tai skatina jų aktyvumą ir mažina nuobodulį. Jei laikote gaidį, įsitikinkite, kad jis nėra per agresyvus vištų atžvilgiu. Per agresyvus gaidys gali sužeisti vištas arba sukelti joms stresą.

Kiaušinių Rinkimas ir Sandėliavimas

1. Higienos Reikalavimai ir Saugaus Sandėliavimo Principai

Rinkite kiaušinius kelis kartus per dieną, ypač karštomis dienomis, kad jie nebūtų perkaisti ir užteršti. Prieš sandėliuojant, nuvalykite kiaušinius nuo purvo ir plunksnų sausu skudurėliu. Nerekomenduojama plauti kiaušinių vandeniu, nes tai gali pažeisti apsauginę plėvelę ir padidinti bakterijų patekimo riziką. Tai padeda išlaikyti kiaušinių šviežumą ilgiau. Kiaušiniai šaldytuve gali būti laikomi iki 4-5 savaičių. Pažymėkite kiaušinių dėjimo datą, kad žinotumėte, kurie kiaušiniai yra seniausi. Prieš naudojant, patikrinkite kiaušinių šviežumą. Įdėkite kiaušinį į stiklinę su vandeniu. Jei kiaušinis nuskęsta ir guli horizontaliai, jis yra šviežias. Jei kiaušinis nuskęsta, bet stovi vertikaliai, jis yra senesnis, bet vis dar tinkamas vartoti. Jei kiaušinis plūduriuoja paviršiuje, jis yra sugedęs ir netinkamas vartoti.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

1. Per Mažas Vištidės Plotas ir Nepakankama Higiena

Per mažas vištidės plotas sukelia stresą vištoms, didina agresijos riziką ir palengvina ligų plitimą. Nepakankama higiena sudaro palankias sąlygas bakterijų, parazitų ir pelėsių dauginimuisi. Reguliariai valykite vištidę, dezinfekuokite ją ir užtikrinkite gerą vėdinimą. Laikykitės rekomenduojamo vištų skaičiaus vienam kvadratiniam metrui ploto. Jei pastebėjote, kad vištos pešasi arba plunksnos plėšomos, padidinkite vištidės plotą arba sumažinkite vištų skaičių. Reguliariai keiskite kraiką vištidėje. Naudokite pjuvenas, šiaudus ar specialų kraiką, skirtą paukščių auginimui.

2. Netinkama Mityba ir Vandens Trūkumas

Netinkama mityba silpnina vištų imuninę sistemą, mažina kiaušinių dedeklių skaičių ir blogina kiaušinių kokybę. Vandens trūkumas sukelia dehidrataciją, stresą ir gali sukelti ligas. Duokite vištoms subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Užtikrinkite, kad vištos visada turėtų švaraus ir šviežio vandens. Papildomai duokite vištoms grūdų, daržovių, vaisių ir žalumynų. Pasirūpinkite, kad lesyklos ir girdyklos būtų švarios ir reguliariai valomos.

3. Ignoravimas Ligos Požymių ir Vėlyvas Kreipimasis į Veterinarijos Gydytoją

Ignoruojant ligos požymius, liga gali greitai išplisti ir užkrėsti visas vištas. Vėlyvas kreipimasis į veterinarijos gydytoją gali sumažinti gydymo efektyvumą ir padidinti vištų mirtingumą. Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligos požymių. Jei pastebėjote ligos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Laikykitės vakcinacijos ir dehelmintizacijos programos, kurią rekomenduoja veterinarijos gydytojas.

Papildomi Reikalavimai Auginant Daugiau Kaip 350 Vištų

Auginant daugiau kaip 350 vištų dedeklių, reikia laikytis ES reikalavimų, kurie nurodyti Tarybos direktyvoje 1999/74/EB.

Paukštidės Įrengimas

Kadangi paukščiai daug laiko praleidžia ant grindų, jos turi būti gerai izoliuotos nuo drėgmės ir apšiltintos. Be to, pageidautina, kad vištos tolygiai pasiskirstytų patalpoje, o tam reikia, kad oro srautai ir temperatūra būtų vienoda visame grindų paviršiuje. Vištoms kapstantis kyla daug dulkių, todėl geras vėdinimas būtinas. Jeigu prie paukštidės įrengtas lauko aptvaras, pastatas išilgine ašimi nukreipiamas iš šiaurės į pietus, kad ir atidarius lauko landas patalpa būtų vienodai apšviesta ir neperkaistų nuo saulės.

Virš mėšlo kanalo, dažniausiai 80-90 cm aukštyje virš jo dugno, įrengiamas dangtis iš medinių, plastikinių grotelių ar vielos tinklo. Jų plotas turi sudaryti 2/3 bendrojo grindų ploto. Pro dangčio tarpus paukščių išmatos sukrenta į kanalą. Lesyklos, girdyklos ir lizdai įrengiami virš mėšlo kanalo dangčio. Viena girdyklų eilė sumontuojama 30-50 cm atstumu nuo lizdų.

Kapstymosi zona kreikiama smėliu, šiaudais, medžio drožlėmis ar kitomis medžiagomis ir užima 1/3 bendrojo grindų ploto. Vienai vištai turi tekti 250 cm² kreikiamo ploto (direktyva 1999/74/EB). Pagal Vokietijos specialistų rekomendacijas kreikiamas grindis galima pakeisti perforuotomis, tačiau tada patartina įrengti žiemos voljerą, kuriame paukščiai galėtų kapstytis, maudytis dulkėse, t. y. tenkintų natūralias reikmes.

Vištų laikymo tankis yra mažesnis negu tradicinėse paukštidėse: 1 m² naudingo grindų ploto neturi būti daugiau kaip 9 vištos. Laktos reikalingos paukščiams ilsėtis tupint. Mediniai, plastikiniai laktų strypeliai arba vielos tinklu padengtos lentynos įrengiamos keliais lygiais. Laktų paskirtį atlieka ir mėšlo kanalo dangtis. Lesyklos ir girdyklos dažniausiai įrengiamos prie apatinės laktų eilės, o ant viršutinių paukščiai tik ilsisi.

Priklausomai nuo laktų konstrukcijos, lizdai įrengiami tarp laktų arba jų šone. Reikia įrengti tinkamas neaštriomis briaunomis laktas, kuriose vienai vištai būtų skirta ne mažiau kaip 15 cm. Laktų negalima rengti virš kraiko. Tarpas tarp horizontaliai išdėstytų strypelių turi būti ne mažesnis kaip 30 cm, o tarp laktos ir sienos - ne mažesnis kaip 20 cm.

Kai paukštidėje įrengtos lentynos, tarp kurių vištos gali laisvai vaikščioti, be ankstesnių nuostatų dar taikomi šie reikalavimai:

• gali būti įrengti ne daugiau kaip 4 lentynų aukštai;
• kiekvienos lentynos talpyklos ne žemesnės kaip 45 cm;
• girdyklos ir lesyklos turi būti išdėstytos taip, kad prie jų vienodai galėtų prieiti visos vištos;
• lentynos išdėstytos taip, kad mėšlas nebyrėtų į žemiau esančias lentynas (direktyva 1999/74/EB).

Kai vištos tupi ant grotelių ar vielos tinklo, 1 m² jų ploto skiriama 18 vištų. Pageidautina įrengti ir lauko aptvarą - vienai vištai skiriama 4 m². Gerai, kai vištos, eidamos į lauko aptvarą, kerta žiemos voljerą. Tada mažiau užteršiamas kraikas, o šaltas lauko oras nesiveržia pro landas.

Papildymas pakaitinėmis vištaitėmis

Jauniklių vištų snapai turi būti apkarpyti, kad vėliau vištos nekapotų viena kitos. Tai pagal ES Tarybos direktyvos reikalavimus galima atlikti ne vėliau kaip 10-ją jų amžiaus dieną. Pakaitinės vištaitės į dedeklių vištidę perkeliamos 17-18 savaitę. Sugauti, pervežti ir vakcinuoti vištaites reikia rūpestingai ir atsargiai, nes tai joms sukelia stresą. Atvežtos vištaitės tolygiai išskirstomos apšviestoje paukštidėje ir tuoj pat pagirdomos bei palesinamos. Labai svarbu pirmosiomis dienomis lesinti kokybiškais lesalais.

Kraikas

Kreikti galima iki 8 mm stambumo žvyru, medžio drožlėmis, kvietiniais, ruginiais šiaudais. Smėlis ir žvyras turi būti sausi, medžio drožlės - be dulkių ir chemiškai neapdorotos. Šiaudai švarūs ir nesupeliję. Kreikiama 1-2 cm sluoksniu. Norint išvengti vandens garų kondensacijos tarp grindų ir kraiko, kai žema patalpos temperatūra, pirmiausia reikia patalpinti vištas ir tik tada kreikti. Šiaudai skatina vištų tyrinėjimo ir lesimo instinktą, slopina tarpusavio kovas. Jei vištos vengia atskirų zonų, jose reikia pakeisti kraiką.

Mikroklimatas

Dedeklėms optimali temperatūra 18 ^oC, o geriausias oro santykinis drėgnis 50-70 proc. Žiemą vištos prisitaiko ir prie žemesnės temperatūros, ypač jei užsigrūdina išeidamos į žiemos voljerą ir lauko aptvarą. Tačiau svarbu, kad vasarą temperatūra neviršytų 30 ^oC. Jei to išvengti neįmanoma, reikia įrengti papildomus ventiliatorius, kad suintensyvėtų oro judėjimas aplink paukščius. Skersvėjai neleistini, nes tada paukščiai renkasi blogai vėdinamas zonas. Dėl to vištos gali pradėti gaišti, dėti kiaušinius ant grindų. Gerai įrengti žiemos voljerai ir skydai prieš lauko landas apsaugo nuo nepageidaujamų skersvėjų.

Lesinimas ir girdymas

Palaidos vištos daugiau juda, todėl ir daugiau sulesa negu narvuose laikomi paukščiai. Lesalų sąnaudos padidėja 10 proc., kai vištos vaikšto tik patalpoje, ir 15 proc., kai jos išeina į lauko aptvarus. Per parą višta vidutiniškai sulesa 120-125 g visaverčių lesalų. Kiaušinių dėjimo pradžioje vištos lesinamos maistingiausiu lesalu, vėliau naudojami lesalai, kuriuose mažiau proteinų ir aminorūgščių. Racionas koreguojamas pagal kiauto tvirtumą ir kiaušinio dydį. Didelėse paukštidėse turėtų būti įrengtos bent dvi lesalų saugyklos.

Kad būtų stimuliuojama virškinimo sistema, per mėnesį višta turėtų sulesti 3 g žvyro, akmenėlių, kurių skersmuo 4-6 mm.

Paukštidėje turi būti įrengtos pailgos formos lesyklos, kuriose vienam paukščiui skirta ne mažiau kaip 10 cm, arba apvaliosios lesyklos, vienam paukščiui skiriant ne mažiau kaip 4 cm (direktyva 1999/74/EB).

Lesalai ir išgeriamo vandens kiekis labai susiję. Normaliomis sąlygomis lesalų ir išgeriamo vandens santykis yra 1:2. Kai vandens trūksta, neįsisavinami ir lesalai. Kai karšta, didesnis vandens kiekis apsaugo nuo perkaitimo. Kai oro temperatūra viršija 30 ^oC, višta vandens išgeria 5 kartus daugiau negu sulesa lesalų. Geriausia gaivina vėsus, ne didesnės kaip 20 ^oC temperatūros vanduo. Patartina stebėti, ar nėra vandens nuostolių.

Paukštidėje turi būti įrengtos pailgos lovelio formos girdyklos, kuriose vienai vištai skirta 2,5 cm, arba apvalios lovelio formos girdyklos, kuriose vienai vištai skirta 1 cm. Papildomai naudojant čiulptukines ar dubenines girdyklas, viena tokia girdykla skiriama 10 vištų. Jei įrengtos specialios gėrimo vietos (pvz., ant laktų tupinčioms vištoms), kiekviena višta turi pasiekti dvi dubenines arba dvi čiulptukines girdyklas (direktyva 1999/74/EB).

Lizdai

Lizdai turi būti lengvai prieinami, ir pageidautina juos įrengti patalpos viduryje. Rekomenduojama įrengti ne mažiau kaip vieną lizdą 7 vištoms. Jei naudojami grupiniai lizdai, 120 vištų turi tekti ne mažiau kaip 1 m² (direktyva 1999/74/EB). Patariama įėjimą į lizdą apšviesti, tačiau viduje turi būti tamsu. Kol vištos nededa kiaušinių, jauniklių nereikėtų leisti į lizdus. Dėjimo laikotarpiu lizdai atidengiami 2-3 val. prieš aušrą ir uždengiami 2-3 val. prieš temstant, kad vištos naktį netupėtų lizduose. Tada lizdas mažiau teršiamas, mažiau prisiveisia erkių.

Norint, kad vištos nedėtų kiaušinių ant grindų, t. y. tam neskirtose vietose, Vokietijos specialistai rekomenduoja laikytis reikalavimų:

• Patalpa turi būti gerai ir vienodai apšviesta. Svarbu, kad neliktų tamsių kampų.
• Lizduose neturi kilti skersvėjų.
• Įėjimas į lizdus turi būti gerai matomas.
• Kad vištos priprastų dėti lizduose, pageidautina dėjimo periodo pradžioje apšviesti lizdų vidų.
• Dėjimo periodo pradžioje kraiko storis neturi viršyti 2 cm. Šviesus kraikas labiau tinka negu tamsus.
• Lesyklas ir girdyklas reikia įrengti arti lizdų 2-3 m atstumu. Netoli įrengtos girdyklos privilioja vištas prie lizdų.
• Jei lizdai įrengti virš mėšlo duobės, grotelinės grindys įrengiamos su 7^o pakilimu link lizdų.

Apšvietimas

Geriausias šviesos šaltinis dedeklėms yra didelio dažnio (1 000 Hz) lempos, skleidžiančios natūralią šviesą. Liuminescencinės ar energiją taupančios lempos (50-100 Hz) sukelia blyksėjimo efektą ir skatina plunksnų pešiojimą ir kanibalizmą, todėl netinka. Lempos uždegamos ir užgesinamos laipsniško valdymo jungikliu, kad vištos spėtų priprasti prie šviesos ir tamsos.

Vištų dėslumas didėja tik iki tam tikros apšvietimo trukmės. Laikant paukščius natūraliai apšviestose patalpose (su langais, landomis į žiemos voljerą, lauko aptvarą), dirbtinio apšvietimo programa suderinama su dienos trukme. Jeigu vištaitės atkeliamos iš belangės paukštidės į natūraliai apšviečiamą, pageidautina, kad šviesos laikas pirmosiomis dienomis nepailgėtų daugiau kaip 2-3 val. Tai galima pasiekti ilginant apšvietimo trukmę pakaitinių vištaičių patalpoje arba užtamsinant langus dedeklių patalpoje. Kad patalpos šviesus periodas nesutrumpėtų iki dėjimo periodo pabaigos, rudeniop, kai diena pradeda trumpėti, saulės šviesą kompensuoja lempos.

Parazitai ir vištų tarpusavio kova

Laikant vištas laisvai, rūpesčių gali pridaryti erkės. Jų židiniai - lizdų kampai, lesinimo įrangos sujungimai, mėšlo duobė, laktų vamzdeliai, pastato kampai. Erkės naikinamos insekticidais ir kitais cheminiais preparatais. Reikia nuolat stebėti vištų elgseną, nes nukrypimai, nesusiję su apšvietimo režimo pasikeitimais, gali sukelti vištų kovas.

Lauko aptvaras ir ganykla

Jei dedeklės vištos gali išeiti į lauko aptvarus, per visą pastato ilgį turi būti padarytos kelios mažiausiai 35 cm aukščio ir 40 cm pločio landos, vedančios tiesiai į lauką. Skaičiuojama, kad 1 000 vištų vištidėje iš viso turi būti skirta 2 m bendro pločio landų. Lauko aptvarai turi būti pakankamo ploto ir tinkamo grunto, kad neužsiterštų. Be to, aptvare reikėtų įrengti priedangą paukščiams nuo blogo oro ir nuo plėšrūnų apsaugoti ir, jei reikia, - tinkamas girdyklas (direktyva 1999/74/EB).

Vištaites atkėlus į dedeklių patalpą, 3 savaites paukščiai laikomi patalpoje. Tada išleidžiami į žiemos voljerą, o dar po savaitės - ir į lauko aptvarą. Tačiau landos į lauko aptvarą atidaromos tik po kiaušinių dėjimo. Lesyklos lauko aptvare nerengiamos.

Vištas galima išleisti ir į ganyklą. Pageidautina, kad joje augtų keletas medžių, krūmų, kad paukščiai turėtų kur pasislėpti nuo plėšrūnų. Vištos noriai lesioja žolę, ryja akmenukus, todėl gali sumažėti visaverčių lesalų suvartojimas, kristi produktyvumas.

Pulko kontrolė

Kiekvieną rytą auštant reikia atidžiai apžiūrėti paukštidę, patikrinti, kaip veikia girdyklos, lesalinės, apšvietimo įranga ir lizdai. Įvertinti mikroklimatą, atkreipti dėmesį į paukščių elgseną.

Kai vištos laikomos narvuose, kiaušiniai priskiriami trečiajai kategorijai ir žymimi skaičiumi 3, kai ant grindų, bet neišeina į lauką - antrajai (2), o kai vaikšto ir lauke - pirmajai (1). Pastarieji kiaušiniai vertingiausi.

Vištų dedeklių laikymo būdai

• Ant grindų. Taip laikomos vištos gali būti išleidžiamos į lauką arba ne. Kad vištidėje tilptų daugiau paukščių, gali būti įrengtos lentynos. Ši laikymo sistema dar vadinama alternatyviąja.
• Tradiciniuose narvuose. Taip laikyti vištas nuo 2012 m. sausio 1 d. bus uždrausta.
• Pagerintuose narvuose.

Vyriausybės teisėkūros centras paskelbė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro reglamento, kuriuo keičiamas reglamentas dėl ūkinių gyvūnų rūšių, kurių apsaugos standartai nustatyti Europos Sąjungos reglamentuose, laikymo reikalavimų ir tvarkos pakeitimo projektą.

---