Tvartas - tai vieta, kurioje gyvuliai praleidžia visą žiemą, todėl tinkamai sutvarkytas ir paruoštas, jis tiesiogiai įtakoja gyvulių sveikatą ir produkcijos (pvz. pieno) kokybę.
Artėjant šaltajam sezonui, gyvuliai iš vasaros ganyklų sugrąžinami į tvartus, kur praleis apie 5-6 mėnesius. Efektyvių biosaugos, tinkamo šėrimo ir atsakingo ūkininkavimo priemonių visuma leidžia užtikrinti tvartuose laikomų gyvulių sveikatą ir gerovę, tuo pačiu ir aukštą jų produktyvumą.
Žiemą būtina apžiūrėti gyvūnų laikymo patalpas - užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų.
Prieš sugražinant gyvulius į tvartus, reikia išvalyti mėšlo, pašarų likučius, išdezinfekuoti patalpas. Pvz., kalkių tirpalu išpurkštos patalpos ne tik dezinfekuojamos, bet ir atrodo švariau ir šviesiau.
Be to, reikia apžiūrėti ir sutaisyti gyvulių stovėjimo vietas, guolius, kad nebūtų duobių, aštrių kampų, patikrinti, kaip veikia girdymo ir mėšlo šalinimo sistemos.
Rekomenduojama patikrinti, kaip veikia girdymo, mėšlo šalinimo sistemos, pasirūpinti, kad tvarte netrūktų šviesos - išvalyti langus, patikrinti elektros instaliaciją.
Tinkama tvarto ventiliacija būtina ne tik drėgmei ir gyvulių išskiriamai šilumai pašalinti, bet ir nuodingų dujų (amoniako, anglies dvideginio) koncentracijai sumažinti.
Kai tvarte didelė oro drėgmė, gyvuliai gali pradėti sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, o jei tvartas dar ir šiltas - susidaro sąlygos daugintis mikrobams, sukeliantiems mastitus ar nagų susirgimus.
Drėgmę ir amoniaką dalinai absorbuoja tvartuose naudojamas kraikas (šiaudai, pjuvenos, durpės), tačiau svarbu, kad kraikas būtų sausas, nesupelijęs, kad būtų pakankamas jo kiekis.
Be to, gyvūnų sveikatai ir produktyvumui teigiamą įtaką daro pasivaikščiojimai lauke, gryname ore.
Atsižvelgiant į gyvūnų rūšis, reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes tvyrant šaltiems orams, reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.
Dažna problema žiemą - užšąlantis vanduo, tačiau ūkinių gyvūnų laikytojai privalo pasirūpinti, kad gyvūnai nuolatos turėtų galimybę atsigerti. Žiemą atrajojantys gyvūnai dažniausiai šeriami sausais, daug ląstelienos turinčiais, pašarais (šienu, šienainiu ir pan.), todėl jiems būtina iki soties atsigerti.
Kad vanduo neužšaltų, lauke laikomų gyvūnų (pvz. šunų) girdyklos statomos šalia šildomų patalpų ar įrengiami specialūs pašildomi indai.
Šaltuoju metų laiku padaugėja rūpesčių dėl pieno kokybės ir saugos. Pieno gamintojai turi atsižvelgti ne tik į tinkamą patalpų priežiūrą, bet ir į pašarų kokybės kontrolę bei taisyklingą karvių laikymą ir melžimą.
Žiemą dažnai padaugėja susirgimų mastitu (jį parodo somatinių ląstelių skaičiaus piene padidėjimas), dažniau nustatomi atvejai, kai piene aptinkamos inhibitorinės medžiagos.
Siekiant užtikrinti gyvulių bandos sveikatą ir produktyvumą, reikėtų nepamiršti sergančias karves atskirti nuo sveikų, jų melžimui naudoti atskirus aparatus arba melžti skirtingu laiku. Visus naudojamus indus ir įrengimus gerai plauti ir dezinfekuoti.
Sergančių, veterinariniais vaistais gydytų karvių piene tam tikrą laiką po gydymo, taip vadinamą išlaukos periodą, gali būti aptinkami veterinarinių vaistų likučiai, todėl jį draudžiama tiekti žmonių maistui. Ūkininkų pareiga užtikrinti, kad toks pienas nepatektų į rinką.
Parinkti tinkamą gydymą veterinariniais vaistais, nustatyti atitinkamą išlaukos periodą, bei patarti dėl biosaugos priemonių geriausiai gali ūkį prižiūrintis privatus veterinarijos gydytojas. Todėl ūkininkai raginami negydyti gyvulių patys, o sudarius sutartį su veterinarijos gydytoju, šį darbą patikėti specialistui.
Vištų auginimas žiemą
Vištų auginimas žiemą reikalauja ypatingo dėmesio ir pasiruošimo. Nors vištos yra pakankamai atsparios paukščiai, žema temperatūra ir sumažėjęs dienos šviesos ilgis gali paveikti jų sveikatą, produktyvumą ir bendrą gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kaip užtikrinti, kad jūsų vištos būtų sveikos ir laimingos visą žiemą.
Patalpų paruošimas žiemai
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - paruošti vištidę žiemai. Tinkama izoliacija, ventiliacija ir šildymas yra būtini, kad vištos galėtų patogiai peržiemoti.
Gera izoliacija padeda išlaikyti šilumą vištidėje ir apsaugo nuo skersvėjų. Galima naudoti įvairias izoliacines medžiagas, tokias kaip stiklo vata, putų polistirolas arba natūralios medžiagos, pavyzdžiui, šiaudai ar pjuvenos. Svarbu užsandarinti visus plyšius ir angas, pro kurias gali skverbtis šaltas oras.
Nors izoliacija svarbi, būtina užtikrinti gerą ventiliaciją. Ventiliacija padeda pašalinti drėgmę ir amoniaką, kurie gali kauptis vištidėje ir sukelti kvėpavimo takų problemų vištoms. Nedidelis ventiliacijos angas viršuje, toliau nuo vištų, gali užtikrinti pastovų oro srautą, neleidžiantį susidaryti skersvėjams.
Jei žiemos jūsų regione labai šaltos, gali prireikti papildomo šildymo. Infraraudonųjų spindulių lempos arba specialūs vištidžių šildytuvai gali būti naudojami, kad palaikytų tinkamą temperatūrą. Svarbu užtikrinti, kad šildymo įrenginiai būtų saugūs ir nekelia gaisro pavojaus. Vištidėje temperatūra neturėtų nukristi žemiau 10°C. Esant žemesnei temperatūrai, vištoms gali sušalti letenos ir šukos.
- Minimali temperatūra vištidėje žiemą leidžiama iki +10° C.
- Rekomenduojama temperatūra vištidėje vištoms dedeklėms yra apie +18° C.
„Pavasarinio“ mikroklimato organizavimas vištidėje padeda padidinti kiaušinių dėjimus 40 procentų. Dauguma vištų veislių gali išgyventi esant trumpalaikei minusinei temperatūrai, tačiau tokios ekstremalios sąlygos smarkiai sumažina paukščių produktyvumą.
Esant palankioms sąlygoms vištos yra aktyvios - gerai geria vandenį, lesa pašarus, yra judrios ir pasiskirsto per visą paukštidės teritoriją. Per didelė šilumą vištidėje taip pat nepageidautina.
Vištų perkaitimo požymiai - padažnėjęs kvėpavimas, nukarę sparnai ir nuolat pravertas snapas, intensyvus vandens suvartojimas, pagrindinio pašaro atsisakymas. Vištidėje svarbus ne tik optimalios temperatūros palaikymas, svarbu užtikrinti stabilų mikroklimatą joje visą žiemą.
Šilumos izoliacija apima visus vištidės konstrukcinius elementus: sienas, grindis, stogą, langus ir duris. Vištidės izoliacija patartina pasirūpinti dar jos statybos etape. Tokiu atveju nereikės mažinti naudingo ploto.
Izoliuoti vištidės sienas iš vidaus šiais laikais galima akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokštėmis. Regionuose su ilgomis žiemomis, kur šalčiai žemiau -10° C nėra retenybė, tenka dirbtinai palaikyti optimalų temperatūros režimą vištidėje.
Vištidės šildymas dujomis praktikuojamas dideliuose ūkiuose, nes tiesti dujotiekį ir įrengti atskirą katilą vištidei yra brangus užsiėmimas. Šis variantas neapsimokėtų mažuose privačiuose namų ūkiuose. Dyzelinė krosnis netinka vištidėms dėl sudėtingos konstrukcijos. Vandeninis šildymas vištidėje. Jei paukštidė yra greta namo, tuomet per ją būtų galima nukreipti vandens kontūrą nuo katilo.
Vienas optimalių vištidės šildymo variantų - lubinės infraraudonųjų spindulių plokštės. Veikimo principas leidžia neišjungti jų šaltuoju metų laiku, kai paukščiams trūksta saulės šviesos. Vyksta lokalinis tikslinis objektų šildymas, o ne visos patalpos, palaikomas normalus drėgmės lygis.
Svarbu, kad atstumas iki paukščių ir kitų paviršių būtų didesnis nei 0,5 m, siekiant išvengti perkaitimo rizikos.
Mityba žiemą
Žiemą vištoms reikia daugiau energijos, kad palaikytų kūno temperatūrą. Todėl svarbu pakeisti jų mitybą, įtraukiant daugiau kaloringo maisto.
Duokite vištoms daugiau lesalo, ypač vakare, kad jos turėtų pakankamai energijos per naktį. Galima papildomai duoti grūdų, tokių kaip kukurūzai ar kviečiai. Taip pat svarbu užtikrinti, kad lesalas būtų kokybiškas ir subalansuotas.
Žiemą vištoms gali trūkti vitaminų ir mineralų, ypač vitamino D, kurio jos gauna iš saulės. Todėl rekomenduojama duoti papildų su vitaminais ir mineralais. Taip pat galima duoti žuvų taukų, kurie yra geras vitamino D šaltinis.
Žiemą svarbu užtikrinti, kad vištos visada turėtų šviežio vandens. Vanduo gali užšalti, todėl reikia reguliariai tikrinti ir keisti jį. Galima naudoti specialius šildomus vandens indus, kurie neleidžia vandeniui užšalti.
Šviesa ir dėslumas
Vištos pradeda dėti apie 20 amžiaus savaitę. Tai priklauso nuo veislės. Būtina, kad dėjimo pradžioje jie gautų pakankamai šviesos. Ji stimuliuoja dėslumą. Paukščiui reikia ne mažiau kaip 14 valandų ar daugiau šviesos per dieną, kad dėtų, tai reiškia, kad žiemą jiems reikalingas papildomas apšvietimas.
Vištoms reikia ne mažiau kaip 14 valandų šviesos per parą, kad jos dėtų kiaušinius. Žiemą dienos šviesos ilgis yra trumpesnis, todėl reikia naudoti dirbtinį apšvietimą. Galima naudoti specialias vištidžių lempas, kurios imituoja natūralią saulės šviesą. Svarbu palaikyti pastovų apšvietimo režimą, kad vištos nesijaudintų.
Sveikata ir priežiūra
Žiemą vištos yra labiau pažeidžiamos įvairioms ligoms. Todėl svarbu reguliariai tikrinti jų sveikatą ir imtis prevencinių priemonių.
Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligų požymių, tokių kaip sloga, kosulys, apatija ar sumažėjęs apetitas. Jei pastebite kokių nors problemų, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Reguliariai valykite vištidę ir keiskite kraiką. Tai padeda išvengti ligų plitimo. Taip pat galima duoti vištoms probiotikų, kurie stiprina jų imuninę sistemą.
Žiemą plėšrūnai gali būti ypač aktyvūs, nes jiems sunkiau rasti maisto. Užtikrinkite, kad vištidė būtų gerai apsaugota nuo plėšrūnų, tokių kaip lapės, usūriniai šunys ar plėšrieji paukščiai. Aptverkite vištidę tvirtu tinklu ir įsitikinkite, kad nėra jokių angų, pro kurias plėšrūnai galėtų patekti.
Pramogos ir užimtumas
Žiemą vištos praleidžia daugiau laiko vištidėje, todėl svarbu užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai pramogų ir užimtumo.
Kraikas turėtų būti purus ir gilus, kad vištos galėtų kapstytis ir ieškoti maisto. Galima į kraiką įmaišyti grūdų ar sėklų, kad vištos turėtų ką veikti.
Galima duoti vištoms įvairių žaislų, tokių kaip kopėtėlės, sūpynės ar veidrodžiai. Tai padeda joms išvengti nuobodulio ir streso.
Vištoms reikia smėlio vonių, kad jos galėtų atsikratyti parazitų. Žiemą galima įdėti indą su smėliu ir pelenais į vištidę.
Veislės pasirinkimas
Jei planuojate auginti vištas žiemą, svarbu pasirinkti tinkamą veislę. Kai kurios veislės yra atsparesnės šalčiui nei kitos.
- Kai kurios atsparios šalčiui veislės yra Plimutrokai, Viandotai, Rodailandai ir Dorkingai. Šios veislės turi tankų plunksnų sluoksnį, kuris apsaugo jas nuo šalčio.
- Kai kurios jautrios šalčiui veislės yra Leghornai ir Andalūzai. Šios veislės neturi tokio tankaus plunksnų sluoksnio ir yra labiau pažeidžiamos šalčiui.
Viščiukų auginimas žiemą
Viščiukų auginimas žiemą yra sudėtingesnis nei auginimas vasarą. Viščiukams reikia daugiau šilumos ir priežiūros, kad jie galėtų išgyventi.
Vienadieniam viščiukui svarbiausi dalykai - šiluma, vanduo, lesalas ir šviesa. Optimali temperatūra pirmomis dienomis yra 32-34 oC (po šildytuvu). Tam praktiškiausia naudoti specialias elektrines kaitinimo lempas.
Viščiukams reikia pastovios šilumos, ypač pirmosiomis savaitėmis. Galima naudoti specialias šildomas lempas arba broderius, kad palaikytų tinkamą temperatūrą.
Viščiukams reikia specialaus lesalo, kuris yra praturtintas vitaminais ir mineralais. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jie visada turėtų šviežio vandens. Turite išmokyti juos gerti vandenį, švelniai pamerkdami jų snapelius į vandenį, kad jie suprastų, kur rasti skysčių. Užtikrinkite, kad viščiukai visada turėtų pakankamai vandens, tiekiamą pastoviu tempu.
Viščiukams reikia daug šviesos, kad jie galėtų augti ir vystytis. Galima naudoti specialias lempas, kurios imituoja natūralią saulės šviesą.
Teisiniai aspektai
Prieš pradedant auginti vištas, svarbu pasidomėti vietiniais įstatymais ir potvarkiais. Turite būti tikri, kad teisėtai galite auginti vištas, prieš investuodami laiką ir pinigus į pasiruošimą jų auginimui.
Laikant vištas laisvai, rūpesčių gali pridaryti erkės. Jų židiniai - lizdų kampai, lesinimo įrangos sujungimai, mėšlo duobė, laktų vamzdeliai, pastato kampai. Erkės naikinamos insekticidais ir kitais cheminiais preparatais.
Vištų dedeklių laikymo būdai
- Ant grindų. Taip laikomos vištos gali būti išleidžiamos į lauką arba ne. Kad vištidėje tilptų daugiau paukščių, gali būti įrengtos lentynos. Ši laikymo sistema dar vadinama alternatyviąja.
- Tradiciniuose narvuose. Taip laikyti vištas nuo 2012 m. sausio 1 d. bus uždrausta.
- Pagerintuose narvuose.