Ant žmogaus odos nuolat gyvena tam tikrų rūšių mikrobai. Kiekvieno žmogaus odos paviršiuje esančių medžiagų kiekis ir santykis nevienodas, todėl ir mikroorganizmai gali šiek tiek skirtis. Šie skirtumai ypač ryškūs kai kuriose kūno srityse. Pavyzdžiui, ausies kanalo ir odos raukšlių bei sričių, kur daug riebalų liaukų, mikroorganizmai labai skiriasi nuo kitų kūno vietų. Vaikų ir suaugusiųjų odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi. O klimato sąlygos, prakaitavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kūno higiena, imuninės sistemos būklė daro ypač didelę įtaką odos nuolatinės mikrofloros sudėčiai. Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės, tai gali nulemti odos pūlinių atsiradimą.

Kas yra Odos Pūlinys?

Odos pūlinys - tai pūlių sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Esant pūliniams matomi skausmingi, fliuktuojantys (pūlinio turinio „persiskirstymas“) mazgeliai, oda aplink paraudusi, patinusi. Plintant pūliniams odoje, išsivysto vadinamoji piodermija, tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą ir jos priedus.

Furunkulas (Šunvotė)

Tai ūminis pūlingas uždegimas apie plauko šaknį (jei infekcija apimtų tik plauko šaknį, procesą vadintume folikulitu). Procesas apima plauko maišelį bei riebalinę liauką. Kai kuriais atvejais ir poodinį ląstelyną. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje būna plaukas. Jis palaipsniui didėja, bręsta, kinta odos spalva (nuo normalios iki raudonos ar net melsvai raudonos). Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių, palaipsniui piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis.

Karbunkulas (Piktvotė)

Tai beveik tas pats kaip furunkulas, skiriasi tik išplitimo mastas. Karbunkulas - „piktesnis“ pūlinys, kadangi toje pačioje srityje (besisiejantys vienas su kitu) susiformuoja keli furunkulai. Karbunkulas - tarsi furunkulų sankaupa. Be to, infekcija apima ir gilesnius audinius - tai nekrozinis-flegmoninis odos ir poodinio ląstelyno uždegimas. Uždegiminis infiltratas greitai didėja (iki žąsies kiaušinio dydžio), apima poodį, fascijas, neretai ir raumenis, apie jį būna ryškus uždegimo sukeltas patinimas, oda virš jo parausta, įgauna melsvą atspalvį.

Furunkuliozė

Furunkuliozė - tai liga, kuria sergant furunkulai būna išplitę keliose kūno srityse. Priešingai nei esant karbunkului, sergant furunkulioze, pūliniai susiformuoja skirtingose kūno srityse, tarpusavyje „nesiliečia“. Iš esmės - tai tie patys furunkulai, tik jų keli, o ne vienas.

Prakaito Liaukų Votys (Hidradenitas)

Dažniau atsiranda moterims pažastų, lytinių organų srityse. Palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas, švaros stoka, depiliacija. Po oda matomas nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Dar vėliau atsiranda daugiau mazgų. Oda parausta, atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai.

Kitos Pūlingos Infekcijos Sukeltos Ligos

• Landuonis: kai pažeidžiamos pirštų galų pagalvėlės. Toje vietoje, kur buvo mikrotraumos ir pateko mikrobai, oda parausta ir susiformuoja paviršinis pūlinukas. Jei uždegimas paliečia nago volelį, jis vadinamas paronichija.
• Sikozė: tai barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas. Dažniau serga vyrai. Skundžiasi skausmu, niežėjimu.

Kaip Gydyti Odos Pūlinius?

• Gydant pūlinius svarbiausia yra pašalinti priežastis.
• Furunkulas dažniausiai gydomas konservatyviai. Pažeidimo vietai reikia užtikrinti ramybę, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti. Vietiškai taikomi ultravioletiniai spinduliai, kurie dezinfekuoja paviršių ir neleidžia plisti pūlingam procesui.
• Piktvotė gydoma chirurginiu būdu, ji perpjaunama į plotį ir gylį iki sveikų audinių; po incizijos pažeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, dedami tvarsčiai su antiseptikais. Per 3-4 savaites defektas užsipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro įdubęs žvaigždės formos randas.
• Veiksmingai pūlinių gijimą veikia tepalai, kurių sudėtyje yra baltojo ir bičių vaško, oleino ir stearino rūgščių. Odos pūlinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu.
• Nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą. Esant išplitusiam procesui ar giliems pūliniams ligoniui skiriama antibiotikų, nuspėjant galimą sukėlėją arba atlikus antibiotikogramą, kai iš pūlinio paimamas mėginys ir nustatomas tikslus sukėlėjas.
• Taip pat skiriama imunitetą gerinančių preparatų, vitaminų.
• Kiekvieną, kam kartojasi pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu.

Jei oda pažeidžiama ar ją užklumpa ligos, tai iškart pajunta ir pamato pats žmogus, pastebi aplinkiniai. Per odą apie save gali pranešti ir įvairios vidaus ligos. Nors pūlių susidarymas yra natūralus apsauginis procesas, gynybinė odos reakcija į įvairias infekcijas, apie pūlius nesinori nė galvoti, nesmagu kalbėti. Bet ar rastume bent vieną žmogų, niekada neturėjusį jokio pūlinio? Turbūt ne.

Trofinės Kojų Opos

Jos išsivysto atsiradus veninės, arterinės ar nervinės kraujotakos sistemos pažeidimams, kai nepakanka deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų odos ląstelių gyvybingumui ir atsistatymui. Trofinės opos skirstomos į keturias pagrindines rūšis: venines, arterines, mišrias (arterinės ir veninės kilmės) bei neuropatines.

Kas Sukelia Trofines Kojų Opas?

• Pažeisti venų vožtuvai lemia kraujo sąstovį galūnėse.
• Užsikimšusios ar susiaurėjusios arterijos apsunkina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą.
• Diabetinė neuropatija pažeidžia nervus, todėl pacientas nebejaučia traumų ir spaudimo kojų srityje.
• Vienu metu pažeistos ir arterijos, ir venos.
• Sutrikęs limfos tekėjimas reiškia nuolatinį skysčių kaupimąsi ir odos uždegimus.
• Pažeisti nervai reiškia nejautrumą pėdose.

Negydomos arba netinkamai prižiūrimos trofinės opos sukelia sunkias komplikacijas. Infekcija - atvira žaizda yra ideali terpė bakterijoms. Audinių nekrozė - dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo pradeda mirti gilieji odos ir poodinio sluoksnio audiniai.

Diagnostika ir Gydymas

• Gydytojas įvertina žaizdos išvaizdą, lokalizaciją, odos būklę, galimas kraujotakos ar neurologines priežastis.
• Angiografija - atliekama arterinių opų atveju.
• Neurologinis vertinimas - taikomas įtariant neuropatinės kilmės opas.

Ozonas veikia antibakteriškai ir gerina deguonies patekimą į pažeistus audinius. Persodinama paties paciento oda, dažniausiai nuo šlaunies ar kitos kūno dalies. Nuo trynimų - silikoniniai pleistrai.

Pūslės ir Nuospaudos

Kaip aiškina Inovatyvios dermatologijos centro vadovė, dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, nuospauda yra odos sukietėjimas, suragėjimas, atsiradęs dėl ilgalaikio vienos ar kitos vietos traumavimo, o pūslė - pritrynimas, kuris netinkamai prižiūrimas gali baigtis ir sepsiu.

Pūslių Profilaktika ir Gydymas

Prieš kalbant apie tai, kaip gydyti atsiradusias pūsles, verta paminėti, kaip galima pamėginti jų išvengti, ypač, jei priežastis yra nauji batai. Pašnekovė siūlo įsigyti silikoninių pleistriukų - jų dabar yra pačių įvairiausių, skirtų įvairioms pėdos vietoms. Juos reikėtų klijuoti į batus kaip apsaugą nuo trinties.

Jei jau nutiko taip, kad batai vis dėlto pritrynė ir pėdą „papuošė“ pūsle, jums bus reikalinga vonelė arba dezinfekcinis skystis. Vonelė turėtų būti antiseptinė - jei turite, galite naudoti kalio permanganatą arba dilgėlių lapus, ramunėles, juodosios arbatos pavilgą ar pasidaryti vonelę.

Nuospaudų Šalinimas

Nuospauda, pasak prof. M.Bylaitės-Bučinskienės, visada atsiranda dėl mechaninės trinties: arba batai aukšti ir netinkami, arba yra pilnapadystė, stuburo problemų, gali atsirasti po traumos ir pan. Pašnekovė sako, kad dažnai nepastebime, jog nuospauda (keratozė) užsideda ant karpos, tokiu atveju tai jau nėra tikroji nuospauda, nes po ja - karpa.

Viena išeičių norint, kad nevargintų išsausėjusi, suragėjusi pėdų oda - nuolat lankytis pas pedikiūrininkę, ypač pas tą, kuri atlieka gydomąjį pedikiūrą - reguliariai kas mėnesį tas nuospaudas sutvarko, suminkština. Vaistinėse yra nuospaudoms minkštinti skirtų vonelių.

Landuonis

Ligos apibūdinimas: Landuonis - pūlinis piršto (dažniausiai rankos, retai - kojos) audinių uždegimas.

Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Ligą paprastai sukelia stafilokokai, rečiau - streptokokai. Sukėlėjai įsiskverbia pro mažiausius, dažnai nepastebimus sužeidimus (įdrėskimus, įsidūrus rakštį, sužeidus nago guolį, karpant nagus, įaugus nagui). Delniniame paviršiuje - susidaro uždegiminis infiltratas, patinimas.

Ligos Simptomai ir Požymiai

Priklausomai nuo uždegiminio židinio lokalizacijos, skiriama keletas jo formų:

• Odos landuonis: Delniniame paviršiuje po epidermiu atsiranda balsva pūslelė, pilna pūlių, aplink ją oda paraudusi, kiek skausminga.
• Poodinis landuonis: Nuo ligos pradžios atsiranda pulsuojantis, vis stiprėjantis piršto skausmas. Pirštas patinsta, judinant labai skauda. Spaudžiant labai skausmingas. Antrą , trečią ligos parą patinimas didėja, pereina į nugarinę piršto pusę, parausta oda. Pakyla temperatūra iki 38-39 C. Dėl skausmo naktimis sunku užmigti.
• Sausgyslinis landuonis: Infekcija į sausgyslės makštį patenka esant tiesioginei traumai ar iš poodinio landuonies. Piršto skausmai yra labai stiprūs, pulsuojantys. Oda delninėje piršto pusėje rausvai mėlyna, palpuojant visą pirštą labai skauda pagal sausgyslės eigą. Pirštas pusiau sulenktas, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, kartais krečia šaltis.
• Apynaginis landuonis: Tai apie nagą esančio volelio uždegimas. Volelis patinsta parausta, skauda. Pūliai kaupiasi po epidermiu ar tarp volelio ir nago pagrindo. Uždegimas gali plisti po nagu.
• Ponaginis landuonis: Infekcija po nagu patenka arba įsidūrus, arba išplinta iš apynaginio landuonies. Įsidūrus jau kitą dieną atsiranda stiprūs, pulsuojantys piršto skausmai, besikaupiantys pūliai atkelia nagą, per jį persišviečia.
• Kaulinis landuonis: Jis dažniausiai susidaro negydant arba nepakankamai gydant poodinį landuonį. Prasidėjus kauliniam laduoniui, buvęs stiprus piršto skausmas staiga sustiprėja, tampa pulsuojantis. Ligonis smarkiai karščiuoja. Pirštas dar labiau patinsta, oda parausta, tampa melsva. Piršto judesiai labai skausmingi.
• Sąnarinis landuonis: Jis atsiranda tiesiogiai sužeidus sąnarį. Pirštą labai skauda, ypač judinant, itin riboti jo judesiai. Atsiranda patinimas ties sąnariu, kartais parausta oda.

Ligos Diagnostika ir Gydymas

Liga diagnozuojama remiantis klinikine išraiška. Laboratoriniais tyrimais: atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminai kraujo tyrimai. Radiologiniai tyrimai. Chirurginis gydymas: atveriamas susidaręs pūlinis židinys, uždedamas tvarstis. Skiriami antibiotikai.

Diabetinė Pėda

Kai kuriems cukriniu diabetu sergantiems žmonėms tirpsta pėdos arba sutrinka kraujotaka. Dėl to gali būti sunku pastebėti pūsles, žaizdas ir įpjovimus. Nepastebėtos ir negydomos žaizdos gali greitai užsikrėsti, sukelti komplikacijų, o sunkiais atvejais gali prireikti net galūnių amputacijos. Tačiau yra daugybė būdų, kaip apsaugoti cukriniu diabetu sergančio žmogaus pėdas nuo žaizdų ir infekcijų.

Kas yra Diabetinė Pėda?

Cukriniu diabetu sergantys žmonės dažnai turi pėdų problemų. Diabetinėse pėdose lengviau atsiranda žaizdų, deformacijų ir infekcijų. Jei greitai negydoma, diabetinės pėdos opa ar pūslė gali užsikrėsti. Kartais chirurgas turi amputuoti kojos pirštą, pėdą ar kojos dalį, kad infekcija neplistų.

Rizikos Veiksniai

Pėdų problemų dažnai kyla diabetu sergantiems žmonėms, ypač tiems, kurie turi nervų pažeidimų arba prastą pėdų kraujotaką, taip pat tiems, kuriems ilgą laiką sunku kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, įskaitant dažnus hiperglikemijos epizodus, žmonėms, turintiems svorio problemų, ilgą laiką sirgusiems diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį arba didelį cholesterolio kiekį kraujyje.

Priežastys

Ilgalaikis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti nervų pažeidimą, vadinamą diabetine neuropatija (diabetinė pėda). Diabetinė neuropatija gali pasireikšti visame kūne, tačiau dažniausiai - kojose ir pėdose. Dėl šios būklės galite prarasti pėdų jutimą. Jei pėdos nutirpusios, galite nepastebėti pūslių, įpjovimų ar žaizdų. Galite net nepajusti, pavyzdžiui, kojinėje esančio akmenuko, kuris pažeidžia pėdą. Nepastebėtos ir negydomos žaizdos gali užsikrėsti.

Diabetas taip pat gali sutrikdyti kojų ir pėdų kraujotaką. Diabetu sergantys žmonės dažniau serga periferinių arterijų liga, dėl kurios arterijos susiaurėja arba užsikemša. Dėl suprastėjusios kraujotakos gali būti sunku išgydyti diabetinės pėdos opą ar infekciją.

Simptomai

Diabetinės neuropatijos požymiai gali būti patamsėjusi pažeistos vietos oda, sumažėjęs gebėjimas jausti karštį ar šaltį, plaukų slinkimas pažeistoje srityje, skausmas, tirpimas, dilgčiojimas. Jei dėl diabetinės neuropatijos atsiranda diabetinės pėdos opų, reikia atkreipti dėmesį ir į tokius simptomus, kaip odos ar kojų nagų pokyčiai (įskaitant įpjovimus, pūsles, nuospaudas ar žaizdas), skysčio ar pūlių išsiskyrimas, skausmas, nemalonus kvapas, paraudimas, patinimas ar odos spalvos pakitimai.

Gydymas

Diabetinės pėdos skausmą gali gydyti gydytojas, kuris specializuojasi pėdų srityje, vadinamas podiatru. Gydymo metu gali būti valoma žaizda, iš opos pašalinami skysčiai arba pūliai, pašalinami negyvi ar infekuoti audiniai, uždedami specialūs tvarsčiai ir tepalai, sugeriantys papildomą skystį, apsaugantys žaizdą ir padedantys jai gyti. Taip pat gali būti nurodoma naudoti neįgaliojo vežimėlį arba ramentus, kad nuo pažeistos pėdos būtų nuimtas svoris, skiriami geriamieji arba intraveniniai antibiotikai infekcijai kontroliuoti ir pašalinti. Priklausomai nuo infekcijos sunkumo, gydytojas gali rekomenduoti ir hospitalizaciją. Kartais būtina amputuoti pėdą, kad infekcija neplistų į kitas kūno dalis.

Rizikos Mažinimas

Kad išvengtumėte hiperglikemijos ir diabetinės neuropatijos, turite atidžiai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Diabetinės pėdos problemų riziką taip pat galite sumažinti imdamiesi tam tikrų papildomų priemonių:

• Kasdien tikrinkite pėdas, ar nėra pokyčių. Nepamirškite apžiūrėti tarpupirščių.
• Nuolat karpykite kojų nagus. Kirpkite juos tiesiai, kad išvengtumėte įaugusių nagų.
• Visą dieną mūvėkite kojines ir batus (arba šlepetes). Kojinės turi būti ne per ankštos, o avalynė - tinkamai priglusti. Kai kurie cukriniu diabetu sergantys žmonės nešioja gydomąją avalynę arba batų įdėklus, kad išvengtų žaizdų ar opų.
• Kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu turėtų būti patikrinamos ir pėdos.
• Palaikykite pėdų kraujotaką. Pavyzdžiui, sėdėdami laikykite pėdas pakeltas ir dažnai judinkite kojų pirštus. Būkite aktyvūs, bet rinkitės pėdoms švelnesnę veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimą ar plaukimą.
• Kasdien plaukite kojas šiltu, bet ne karštu vandeniu. Po to kruopščiai jas nusausinkite, ypač tarpupirščius. Specialiu kremu patepkite pėdų viršų ir apačią, bet ne tarp pirštų.
• Tarp kojų pirštų dėkite kukurūzų krakmolo arba talko miltelių, kad nesikauptų drėgmė.
• Šalinkite nuospaudas.

Ko Vengti?

Tačiau taip pat ne mažiau svarbu vengti tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, niekuomet nepjaustykite nuospaudų ir jų šalinimui nenaudokite cheminių medžiagų, nevaikščiokite basomis, nemirkykite pėdų, nedėvėkite sandarių kojinių ar batų.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Jei sergate diabetu, nedelsdami praneškite gydytojui apie visus atsiradusius pėdos formos ir odos pokyčius, įskaitant žaizdą, paraudimą ar patamsėjimą, šilumą ar keistą kvapą. Gydytoją reikėtų informuoti ir tuomet, jei prasidėjo slinkti plaukai ant kojų arba kojų pirštų, nebejaučiate kojų pirštų, pėdų ar kojų, kojose ar pėdose atsirado skausmas, dilgčiojimas, deginimas ar mėšlungis, kojų nagai sustorėjo ir pagelto.

---