Daugelis paukštieną vartojame kone kasdien, o, kadangi gyvename Europos Sąjungoje, galime būti tikri - mūsų vartojama mėsa atitinka aukščiausius kokybės standartus.
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, mūsų paukštininkystės ūkiai taiko griežtas taisykles: atsisako profilaktinio antibiotikų naudojimo, užtikrina gyvūnų gerovę ir veikia kur kas tvariau nei dauguma kitų gyvulininkystės sektorių.
Kodėl svarbu auginti paukščius be antibiotikų?
Jo teigimu, verta prisiminti tris pagrindinius aspektus, kodėl paukštiena, užauginta be antibiotikų yra reikšmingas pasirinkimas:
- Visų pirma, mažinant antibiotikų vartojimą, prisidedama prie aplinkos tausojimo - antibiotikų likučiai gali neigiamai paveikti dirvožemio kokybę ir vandens telkinių ekosistemas.
- Antra, pernelyg dažnas antibiotikų naudojimas prisideda prie atsparių bakterijų formavimosi. Tokios bakterijos gali patekti į maistą ir žmogaus organizmą, apsunkindamos ligų gydymą. Dėl šios priežasties atsparumas vaistams jau dabar įvardijamas kaip viena rimčiausių grėsmių visuomenės sveikatai visame pasaulyje - tai milžiniška problema jau dabar, o ateityje ji bus dar grėsmingesnė.
- Ir trečia - paukščius auginant be antibiotikų užtikrinami aukščiausi gyvūnų gerovės standartai.
„Antibiotikai, net jei nepatenka į žmogaus lėkštę, gali per mėšlą patekti į dirvožemį, vandenį, pasklisti aplinkoje. Bakterijos prisitaiko, mutuoja, ir ilgainiui gydymas tampa vis sudėtingesnis. Visi norime, kad ligas būtų galima gydyti paprastais ir veiksmingais vaistais - todėl auginti paukščius be antibiotikų visų pirma yra investicija į mūsų saugumą“, - pabrėžia G. Kauzonas.
Be reikalo vartojami antibiotikai skatina atsparių bakterijų atsiradimą, o tai ilgainiui gali apsunkinti net paprastų infekcijų gydymą. Kai kurių vaistų efektyvumas gali sumažėti arba visai išnykti.
Ką daryti, jei paukštis suserga?
Pagal gyvūnų gerovės principus, sergantis paukštis turi būti gydomas. Tačiau tokiu atveju mėsa gali patekti į prekybą tik po to, kai vaistai visiškai pasišalina iš gyvūno organizmo - šį procesą griežtai kontroliuoja atsakingos institucijos. Todėl visa mėsa, patenkanti į prekybos lentynas, yra be antibiotikų likučių.
Vis dėlto svarbiausia - išvengti antibiotikų naudojimo apskritai.
„Kaip ir žmonės, paukščiai gali susirgti, ir jei taip nutinka - jie gydomi - to reikalauja ir gyvūnų gerovės reikalavimai. Tačiau pažangūs ūkiai eina kitu keliu: jie investuoja į tokią auginimo aplinką, kurioje paukščiai būtų sveiki ir jiems nereiktų gydymo. Idealios sąlygos, kokybiškas lesalas ir griežta biosauga leidžia išvengti ligų. Tai nėra lengva - iššūkių vis dar pasitaiko, tačiau sėkmingų pavyzdžių netrūksta ir Lietuvoje“, - sako G. Kauzonas.
Kaip pasiekiama tokia kokybė?
Paukštininkystės ūkiuose, kurie nenaudoja antibiotikų, taikomi ypač aukšti higienos ir biosaugos reikalavimai: patalpos dezinfekuojamos, griežtai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir ventiliacija, o bet kokie kontaktai su aplinka ribojami. Paukščiai gimsta iš sveikų tėvinių pulkų, o jų gerove rūpinamasi nuo pirmų dienų.
Svarbų vaidmenį atlieka ir lesalas - jis gaminamas iš vietinių grūdų, papildytas vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kurios stiprina paukščio imunitetą kiekviename augimo etape.
Tokiu būdu be antibiotikų užauginta paukštiena tampa saugesniu, tvaresniu ir atsakingesniu pasirinkimu kiekvienam vartotojui.
Pasitikėkite ženklinimu
Pasak G. Kauzono, žmonių sąmoningumas auga - vis daugiau pirkėjų domisi, ką iš tikrųjų reiškia „užauginta be antibiotikų“.
Šį ženklinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie tai pagrindžia dokumentais, atitinka visus reikalavimus ir yra audituojami Maisto ir veterinarijos tarnybos ar kitų institucijų.
„Jei ant pakuotės aiškiai nurodyta, kad paukštiena užauginta be antibiotikų, pirkėjas gali būti ramus - šis produktas atitinka aukščiausius standartus ir yra saugus“, - patikina pašnekovas.
Situacija Lietuvoje
Pagal naujausius duomenis, Lietuva yra penktoje vietoje pagal mažiausiai antibiotikų suvartojančių šalių sąrašą Europoje, tačiau antibiotikų naudojimas ūkiuose ir Lietuvoje viršija normas ir ekspertų rekomendacijas.
Visgi į Lietuvą jau ateina pirmieji gamintojai, kurie parduoda mėsą, augintą be antibiotikų, pavyzdžiui, „Kekava“, kurie pirmieji Lietuvoje pradėjo prekiauti vištiena be antibiotikų.
Antibiotikų vartojimo prevencinės priemonės Europos šalyse
Jau daugelį metų ieškoma, kaip sumažinti antibiotikų naudojimą gyvūnų sveikatoje ir produkcijoje: „Antibiotikai laikomi kraštutine priemone ir juos reikėtų skirti vartoti tik esant ypatingam atvejui ir itin retai - būtina kiekvieną kartą prieš naudojimą rimtai apsvarstyti jų reikalingumą.
O kritiškai svarbius antibiotikus reiktų naudoti tik išskirtiniu atveju. Jau net nekalbu apie masinį antibiotikų naudojimą gyvuliams“, - antibiotikų gyvulininkystėje temai skirtoje konferencijoje sakė dr. Elizabeth Okholm Nielsen iš Danijos Veterinarijos ir maisto administracijos Gyvūnų gerovės ir veterinarijos medicinos skyriaus.
Danijoje taikomos griežtos sankcijos ūkininkams, kurie nesilaiko Danijos veterinarijos ir maisto administracijos rekomendacijų dėl antibiotikų naudojimo. Tai papildomi mokesčiai antibiotikams, pardavimo kontrolė (kiekvienam antimikrobiniam preparatui yra priskiriamas receptas), duomenų bazėje fiksuojamas kiekvienas nupirktas antimikrobinis vaistas.
Taip pat Danijoje įvesta geltonosios kortelės prieš antibiotikus taisyklė - ūkininkams, kurie viršija šalyje leidžiamą antimikrobinių vaistų suvartojimo ribą, gresia baudos.
„Tokiu atveju į ūkininką kreipiasi valdžios instancijos, atliekamas patikrinimas ūkyje, duodami įspėjimai arba nuobaudos. Ūkininkas turi suprasti, kad būtent jis yra atsakingas už savo ūkyje augančių gyvulių sveikatą”, - teigė dr. E. Okholm Nielsen.
Tuo tarpu Olandijoje atidžiai stebima, kokie kiekiai antimikrobinių vaistų sunaudojami, taip pat griežtai peržiūrimi tie ūkiai, kurie nuperka daugiausiai preparatų.
Pasak dr. Christianne Bruschke iš Olandijos ekonomikos reikalų ministerijos Žemės ūkio departamento, svarbiausią pokytį Olandijos antimikrobinėje politikoje nulėmė būtent žinojimas: „Norėdami sužinoti ūkiuose sunaudojamų preparatų kiekius ir dozes, ėmėme registruoti ūkius ir veterinarus, pradėjome vis daugiau kalbėti apie šią problemą - taip sulaukėme didelio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo, jog privaloma mažinti antibiotikų naudojimą ūkiuose. Įdomu tai, kad ūkininkai, gavę išsamią informaciją ir skaičius, negalėjo patikėti, kad tai jų ūkio duomenys - pasikeitė suvokimas, ūkininkai suprato problemos mastą ir patys sąmoningai ėmėsi priemonių keisti šią situaciją“, - pasakojo C. Bruschke.
Profilaktinės priemonės ir auginimo sąlygos ūkiuose
Didžiausia problema išlieka ta, kad daugelyje Europos ūkių vis dar nėra sukuriamos idealios sąlygos paukščių ar gyvulių auginimui. Anot daktarės E. Okholm svarbu suprasti, jog kuo geresnėmis sąlygomis augs paukščiai ar gyvuliai, tuo mažiau vaistinių preparatų jiems reikės.
Ji patarė sutelkti visą dėmesį į auginimo sąlygas, profilaktinę gyvulių priežiūrą, tinkamą higieną ir kokybišką pašarą:„Visos minėtos priemonės lemia gyvulių sveikatos būklę. Pirmiausia, svarbu kruopščiai prižiūrėti savo ūkį, įdėti daug darbo, rūpintis gyvulių sveikata ir gerove, taip pat sureguliuoti mitybą.
Tuomet neliks reikalo imtis pigiausio ir lengviausio būdo - gydyti gyvulius antibiotikais“, - patikino ji.
Berlyno Fai laisvojo universiteto Veterinarinės medicinos katedros gyvūnų mitybos instituto direktorius ir profesorius Jurgen Zentek bei daktaras Karl Schedle iš Austrijos Gamtos išteklių ir taikomosios gyvybės mokslų universiteto taip pat pabrėžė pašarų kokybės ir optimalios mitybos svarbą gyvulio augimo raidai.
Tam, jog pašarai ir auginimo sąlygos yra labai svarbios paukščių ir gyvulių sveikatai, pritarė ir paukščių auginimo ekspertas bei PF „Putnu fabrika Kekava” valdybos narys Saulius Petkevičius: „Kai paukščiai gyvena aukščiausius standartus atitinkančioje aplinkoje, yra maitinami itin aukštos kokybės, natūraliais žoliniais priedais praturtintu lesalu, yra nuolat prižiūrimi kvalifikuotų darbuotojų, jos auga sveikos, neserga ir jų nereikia gydyti antibiotikais“, - teigė jis.
Ką reiškia „užauginta be antibiotikų“?
Prekybos centre besižvalgydami po paukštienos skyrių, tikrai nepraleidote pro akis užrašo „užauginta be antibiotikų“, tačiau greičiausiai ne kiekvienas galėtų pasakyti, ką tai reiškia.
Kaip pasakoja „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas ir vyriausiasis veterinaras Tomas Miškinis, tam, kad paukštienos produktai galėtų būti ženklinami tokiu užrašu, broileriai per visą auginimo laikotarpį negali gauti jokių antimikrobinių preparatų.
„Tai reiškia, kad nuo pat viščiuko išsiritimo iš kiaušinio iki skerdimo jam nebuvo skirti jokie antibiotikai. Norint atitikti tokius griežtus reikalavimus, svarbus ne tik atsakingas ūkininkavimas, bet ir nuolatinė veterinarinė kontrolė.
Tačiau, jei paukščiai suserga, pagal Gyvūnų gerovės reikalavimus mes negalime jų palikti be pagalbos, bet tokiu atveju produktai, pagaminti iš jų, nebegali būti ženklinami kaip užauginti be antibiotikų“, - aiškina T. Miškinis.
Jis pabrėžia, kad toks ženklinimas neleidžia jokių išimčių: jei broileris buvo gydytas antibiotikais net ir vos vieną kartą - jis nebepatenka į be antibiotikų užaugintos paukštienos kategoriją ir nėra žymimas atitinkamu ženklu. Kiekvienas toks produktas turi aiškią ir skaidrią auginimo istoriją.
Ar paukštienėje, kuri buvo gydoma antimikrobiniais preparatais, gali būti antibiotikų likučių - klausimas, kuris kyla daugeliui vartotojų. T. Miškinio teigimu, teoriškai toks scenarijus yra įmanomas, tačiau Lietuvoje, kur galioja griežti gyvūnų gerovės ir veterinarijos reikalavimai, įsigyti tokį produktą būtų sudėtinga.
„Pagal ES reglamentus, visi gyvūnai, kurie buvo gydyti antibiotikais, privalo pereiti vadinamąjį išlaukos periodą. Tai reiškia, kad nuo paskutinio vaistų vartojimo turi praeiti tam tikras laikas, kol antibiotikų likučiai pasišalina iš paukščių organizmo.
Tik tada paukštiena gali patekti į rinką. Šie kontrolės mechanizmai yra labai griežti - skerdyklose mėsa nuolat tikrinama, kad joje nebūtų jokių antibiotikų likučių“, - patikina pašnekovas.
Atsakingesnė paukštininkystė
T. Miškinis teigia, kad savo išvaizda ir skoniu įprasta vištiena iš esmės nesiskiria nuo užaugintos be antibiotikų. Tačiau tuomet kyla natūralus klausimas - kodėl augintojai stengiasi paukščius užauginti be antibiotikų, juk toks procesas yra sudėtingesnis ir reikalauja didesnių investicijų.
„Pirmiausia, tai yra sąmoningumo ir atsakomybės klausimas. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio problema. Anksčiau žmonės buvo gydomi antibiotikais net ir lengvai sunegalavus, tačiau tai žmonijai padarė „meškos paslaugą“ - padaugėjo antibiotikams atsparių bakterijų.
Visgi dabar į tai yra reaguojama griežtai, net iš šeimos gydytojo taip paprastai negausite receptinio vaisto. Neabejingi tampa ne tik medikai, bet ir gyvulininkystės sektoriaus, kuriame antibiotikai irgi buvo įprasta norma, atstovai“, - teigia T. Miškinis.
Negana to, vartotojai vis dažniau ieško kuo natūralesnių produktų, todėl paukštienos ženklinimas „užauginta be antibiotikų“, pasak veterinaro, tampa svarbiu pasirinkimo kriterijumi.
„Atsižvelgdami į tai, paukščių augintojai investuoja į prevencines priemones - gerina higieną, subalansuoja mitybą ir užtikrina veterinarinę priežiūrą. Tai leidžia ne tik patenkinti vartotojų lūkesčius, bet ir prisidėti prie atsakingesnės paukštininkystės“, - tikina pašnekovas.
Kas leidžia paukščius išlaikyti sveikus?
„Vilniaus paukštynas“ yra vienas tų sąmoningų augintojų, kurie prisideda prie tvaraus ir atsakingo auginimo ir gaminimo. Pirmasis Lietuvoje pasiūlė lietuviškos, be antibiotikų užaugintos vištienos. Tai padaryti, pasak T. Miškinio, leidžia eilė svarbių sprendimų.
„Pirmiausia, būtina užtikrinti itin kruopščią priežiūrą nuo pat pirmųjų paukščio gyvenimo dienų. Sveikata prasideda dar iki viščiukų išsiritimo - labai svarbu, kad tėviniai paukščiai būtų stiprūs ir atsparūs ligoms, nes nuo jų priklauso viščiukų imunitetas. Ne mažiau svarbi yra ir aplinkos higiena. Prieš kiekvieną naują auginimo ciklą paukštidės yra kruopščiai valomos, dezinfekuojamos ir ištestuojamos, kad būtų pašalintos visos galimos ligų sukėlėjų grėsmės.
Tinkamos mikroklimato sąlygos - optimali temperatūra, drėgmė ir ventiliacija - taip pat padeda išvengti streso ir ligų, kurios galėtų susilpninti paukščių imuninę sistemą“, - pasakoja pašnekovas.
Didelį vaidmenį, anot jo, atlieka ir subalansuotas pašaras ir bei veterinarinė priežiūra. „Viščiukai gauna kruopščiai sudarytą mitybos racioną, kuriame yra visų būtinų maistinių medžiagų - vitaminų, amino rūgščių ir mineralų, padedančių palaikyti stiprią imuninę sistemą.
Be to, nuolatinė veterinarinė priežiūra leidžia anksti pastebėti galimus sveikatos sutrikimus ir imtis prevencinių priemonių, kad ligos neplistų“, - sako T. Miškinis.
Norint užauginti paukštį be antibiotikų, anot veterinaro, svarbiausia yra prevencija: „Jeigu viščiukai auga sveikoje aplinkoje, gauna tinkamą lesalą ir nuolatinę priežiūrą, ligų rizika sumažėja iki minimumo, o antibiotikų naudojimas tampa nereikalingas“.
Ieškote kokybės? Rinkitės NKP sertifikuotą vištieną
Norintiems būti tikrais dėl produktų kokybės ir saugos, T. Miškinis rekomenduoja atkreipti dėmesį į „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu pažymėtą vištieną, kuris reiškia, kad produkcija yra sertifikuota pagal nacionalinės maisto kokybės sistemą (NKP).
Vienas esminių šios sistemos reikalavimų paukštienai be to, kad jos kilmė privalo būti 100 proc. lietuviška - ji turi būti pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių.
Tarp kitų NKP reikalavimų ir tai, kad mėsiniai viščiukai turi būti lesinami kuo natūralesniu lesalu, kurio didžiąją dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Paukštidėse turi būti įrengta ventiliacija, tinkamas apšvietimas, skiriama daugiau ploto ir pakankamai erdvės paukščių judėjimui.
Geresnės sąlygos padeda užtikrinti, kad paukščiai turi natūraliai stiprią imuninę sistemą, kurios dėka visą auginimo periodą paukščiai išlieka sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais.