Norint užauginti sveikus mėsinius viščiukus, svarbu tinkamai prižiūrėti paukščius. Pateikiame patarimus, kuriais dalijasi AB „Vilniaus paukštynas“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas, vyr. veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis ir AB „Kauno grūdai“ kombinuotų pašarų gamybos technologas, veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas.

Viščiukų įsigijimas ir auginimo sąlygos

Pirmiausia, naminius paukščius būtina pirkti tik iš patvirtintų ir patikimų pardavėjų.

Prieš įsigyjant viščiukus, svarbu tinkamai paruošti ir pilnai įrengti auginimo patalpas. Kraikui rekomenduojama pasirinkti drožles, durpes ar šiaudus. Svarbiausia, kad pagrindas būtų sausas, nesuplėkęs ar nesupelijęs. Rekomenduojama viename kvadratiniame metre laikyti iki 26 viščiukų, sveriančių 1 kg, arba 16 suaugusių viščiukų, sveriančių 2 kg.

Taip pat, auginimo patalpoje pasirūpinkite šviesos šaltiniais, nes maži viščiukai turi gauti pakankamą kiekį šviesos. Šaltuoju sezonu gali prireikti papildomo apšvietimo, tačiau 4-6 valandas turi būti skirta visiškai tamsai, nakties periodui - tai viščiukų poilsio laikas.

Auginimo patalpose ypatingai svarbu palaikyti stabilią nuolatinę oro temperatūrą, kadangi temperatūros kaitai maži viščiukai yra labai jautrūs. Temperatūra nustatoma pagal paukščių amžių: iki 7 dienų viščiukus reikėtų auginti 31-33°C temperatūroje, nuo 8 dienos temperatūrą galima po truputį mažinti iki 27°C, iki 35 dienos paukštidėse reikėtų išlaikyti nuo 17°C iki 21°C.

„Jautriausia mažų viščiukų kūno dalis yra kojytės. Norėdami įsitikinti, ar viščiukams nėra šalta, ar kraiko temperatūra pakankama - pakelkite viščiuką ir priglauskite kojyčių padukus prie žando. Jeigu viskas gerai, kojytės turi būti šiltos“, - patarimu dalijasi „Vilniaus paukštyno“ atstovas.

Lesalo pasirinkimas

Antras, itin svarbus žingsnis, jau pasirūpinus tinkama gyvenamąja patalpa - kad paukščiukai nuolat gautų kokybiško ir subalansuoto lesalo bei švaraus šalto geriamojo vandens. Vandens kokybė ir švara taip pat labai svarbi. Įrenkite viščiukams girdyklas, kurias bus lengva prižiūrėti, kasdien keisti vandenį. Vandenį papildomai galima praturtinti vitaminu C.

„Nuo pat pirmos dienos svarbu užtikrinti pilnavertę subalansuotą viščiukų mitybą, kad paukščiai augtų sveiki“, - sako dr. Ž. Totilas. Kaip jis pažymi, vienam viščiukui užauginti nuo vienadienio paukščiuko iki broilerio įprastomis sąlygomis, vidutiniškai sunaudojama apie 3,5 - 4,5 kg lesalų.

Viščiukai broileriai turi būti lesinami iki soties, - sako T. Miškinis. - Lesalo jiems negali trūkti. Viščiukas normaliai turėtų sulesti nuo 17 iki 200 gramų lesalo per dieną (kiekis didėja viščiukui augant).

Pačiomis optimaliausiomis sąlygomis viščiukai broileriai (iki 2,5 kilogramų svorio) užauga per 39-41 dieną.

Augdamas viščiukas turi gauti tinkamą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, todėl tiksli lesalo rūšis priklauso nuo viščiuko amžiaus ir iki jam užaugant iki broilerio pasikeičia net keturis kartus.

Skirtingo amžiaus periodu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos. Todėl kiekvienam auginimo periodui derėtų rinktis subalansuotą lesalą. Nuo to galiausiai priklauso mėsos kokybė.

Todėl, pasak pašnekovo, lesalai viščiukams broileriams tikslingai skirstomi į kelias rūšis:

• Pirminis lesalas (pre-start). Jis duodamas viščiukams nuo 0 iki 10 dienų amžiaus. Gamintojai pasirūpina, kad šiame lesale būtų gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų.
• Startinis arba auginimo lesalas. Toks lesalas duodamas viščiukams nuo 10 iki 25 dienų amžiaus. Jame yra šiek tiek mažiau baltymų, tačiau daugiau energijos suteikiančių ingredientų, riebalų. Startinio periodo lesalas broileriams - kaloringesnis, gausus baltymais, aminorūgštimis ir riebalais, praturtintas vitaminais, mineralais, kurie stiprina virškinimo funkciją ir imuninę sistemą, subalansuotas viščiuko augimui ir vystymuisi.
• Vidurio arba pabaigos pirmas lesalas. Toks lesalas duodamas nuo 25-32 dienų amžiaus viščiukams. Jo sudėtyje - dar mažiau baltymų, tačiau daugiau riebalų. Vidurio lesinimo etape - nuo 25-32 augimo dienos - duodamas lesalas su daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, jis subalansuotas raumenų masės vystymuisi.
• Pabaigos lesalas. Duodamas viščiukams nuo 32 dienų amžiaus iki skerdimo. Jis turi mažiausią kiekį baltymų ir daugiau riebalų. Šis lesalas broileriams turi daugiau riebalų ir yra subalansuotas taip, kad paukščiai priaugtų kuo daugiau svorio paskutinėmis auginimo dienomis. Papildomai paukščiams galima duoti mineralinius briketus stipresniam kaulų vystymuisi prie intensyvaus augimo. Šiame lesale jau nėra kokcidiostatiko (vaisto nuo pirmuonių paukščiams sukeliamos ligos).

Per didelis baltymų kiekis gali turėti įtakos greitam raumenyno augimui ir, skeletui nespėjant augti kartu su raumenimis, viščiukas bus masyvus, raumenys netgi gali plyšti. Taip pat, jei jo svoris bus per didelis, viščiukas gali pradėti šlubuoti, atsirasti sąnarių ir kojų pažeidimai, dėl ko paukštis gali nugaišti.

Dažniausios ligos ir traumos

Tačiau net ir kruopščiai rūpinantis paukščiais, juos gali užpulti ligos ar traumos dėl netolygaus organizmo augimo. Augant viščiukams broileriams taip pat kartais išsisuka kojos. Kodėl taip nutinka?

„Viščiukų kojos gali išsisukti dėl kelių skirtingų priežasčių. Pirma, dėl kalcio ir vitamino D3 trūkumo. Jeigu pastebėjote tokį negalavimą, konkrečiam viščiukui papildomai duokite kalcio ir vitamino D3. Jei paukščiai lesinami subalansuotu lesalu, greičiausiai taip neatsitiks,“ - sakė T. Miškinis.

Jei viščiukai ėmė gaišti vienas po kito, greičiausiai į pulką įsisuko kokia nors infekcinė liga. Svarbu ją nustatyti ir skirti gydymą. Paprasčiausios ligos priežastys - prasta vandens kokybė arba prasti, supeliję lesalai, supelijęs kraikas. Infekcijos taip pat plinta esant per šaltai ar per karštai temperatūrai. Gali būti, jog viščiukas nugaišta dėl išsekimo, kai negaluojant jam nepavyksta prieiti pagerti ar palesti.

Vištų augintojai gali sunerimti, pastebėję krentančias plunksnas. Tačiau čia T. Miškinis nuramina - tai yra natūralus procesas.

„Viščiukas pilnai apsiplunksnuoja būdamas apie 20 - 25 dienų amžiaus. Priklausomai nuo veislės, šis procesas gali prasidėti ir anksčiau, jis priklauso ir nuo paukščio subrendimo. Jei plunksnas paukštis meta gausiai, tai gali būti vitaminų trūkumo požymis. Tuomet pasitikrinkite, ar duodamas lesalas praturtintas vitaminu A. Vitaminus A, D, E ir K galima duoti ir su geriamu vandeniu. Taip pat krentant plunksnoms reikia naudoti druskų akmenis,“ - patarė T.

Vištų dedeklių priežiūra

Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius.

„Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21 dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu,“ - sako T. Miškinis.

„Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą),“ - sako dr. Ž. Totilas.

„Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia“, - sako dr. Ž. Totilas.

„Kauno grūdų“ atstovas perspėja, jog negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. „Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą“, - pažymi dr. Ž. Totilas.

Vištų kapojimasis (kanibalizmas)

„Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo,“ - sako „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas T. Miškinis.

Kaip spręsti šią problemą:

• Pašalinti stresą.
• Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų (juos galite rasti bendrovės „Kauno grūdai“ parduotuvėse arba elektroninėje parduotuvėje kgshop.eu), kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų.
• Užtikrinti tinkamą lesalą.
• Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos).

Kiaušiniai minkštu lukštu

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. „Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių,“ - sako T. Miškinis.

Kaip paskatinti vištas dėti daugiau kiaušinių?

Kartais vištos ima dėti mažiau kiaušinių dėl netinkamų auginimo sąlygų ar netinkamos mitybos. Vištos turėtų gauti grūdų, žolelių ir daržovių, vėžiagyvių ar kiaušinių lukštų. Jos taip pat privalo turėti priėjimą prie švaraus, gėlo vandens. Kartais vištas apninka parazitai, kurie apsigyvena jų plunksnose, todėl taip pat vertėtų pastatyti dubenį ar dėžę su smėlio ir medžio pelenų mišiniu.

Pagrindinis vištų maistas yra kviečių grūdai, kurių jos turėtų gauti nuolatos. Pavasario pradžioje, kai pradeda augti jauni dilgėlių krūmeliai, naudinga jš įmaišyti į virtas ar šviežias tarkuotas daržoves. Į daržovių mišinius vertėtų įdėti naudingų vitaminų ir mikroelementų. Taip pat galite duoti pjaustytų kopūstų, džiovintų ar šviežių dilgėlių, bet kokių žalumynų ar burokėlių. Vištos taip pat reikia kreidos gabalėlių, daigintų grūdų ir kaulų miltų. Jei vištoms norite duoti bulvių, jos turi būti virtos ir sutrintos. Jas galima pagardinti sėlenomis.

Kad vištos gerai dėtų kiaušinius, svarbu palaikyti tinkamą patalpos temperatūrą, kuri turėtų būti nuo +4 iki +8°C.

Jei vištos ėmė dėti mažiau kiaušinių, bet tai nesusiję su amžiumi, vertėtų šiek tiek pakoreguoti vištų valgiaraštį. Pradėkite lesinti vištas 4 kartus per dieną, ryte ir vakare duodami sausus mišinius, o 11:00 ir 16:00 - šiltus šlapius mišinius.

Dėl pasivaikščiojimų lauke ir saulės šviesos stokos žiemą sumažėja kiaušinių gamyba. Tą galite kompensuoti tinkamu pašaru. Į įprastus grūdų mišinius dedamos virtos bulvės, džiovintos ir plikytos dilgėlės, smulkiai pjaustytos daržovės (morkos, burokėliai, moliūgai ir kt.) Viską gerai išmaišykite ir į kiekvieną kilogramą pašaro įdėkite 10 gramų mielių, 3 gramus žuvų taukų ir 2-3 gramus druskos.

Kiaušinių atrinkimas perinimui

Reikia rinkti kuo apvalesnius vištų kiaušinius. Peršvietus kiaušinį, stebėti kurioje vietoje yra susidaręs oro tarpas. Pirštu braukiant per kiaušinio galą, pirštas lyg nukrenta, staigiai leidžiasi žemyn - tai bus gaidelis. Prie siūlo pritvirtinkite adatą ir porai minučių pakabinkite virš kiaušinio.

Manoma, kad temperatūra inkubacijos metu neturi reikšmės paukščių lyčiai. Tačiau gali turėti įtakos viščiukų lyties išsiritimui. Gaidžiukų embrionai yra mažiau atsparūs temperatūrai negu vištelių. Aukštesnė temperatūra gali sunaikinti kiaušinius, kuriuose yra gaidelių embrionai.

Fermeriai galės nustatyti viščiuko lytį po 8 dienų inkubacijos. Proceso metu lazeris pradegina kiaušinyje ne didesnę kaip 0,3 mm skylutę. Neinvaziniu būdu paimamas skystis ir dedamas ant žymeklio. Pagal gautos spalvos rezultatą yra žinoma viščiukų lytis. Vyriškos lyties kiaušinius bus galima panaudoti kitų gyvūnų maitinimui, o moteriškos lyties palikti išsiristi.

---