Vištų auginimas kieme, net ir labai nedideliame, gali būti tikrai puiki mintis. Į vištų auginimą galima žiūrėti praktiškai. Tai - ekologiškas būdas atsikratyti kai kuriais maisto likučiais, nes vištos juos gali puikiausiai sulesti. Taip pat ir akivaizdi nauda - sveiki kiaušiniai ir mėsa jūsų šeimos stalui. Vištų auginimas ir praktiškas, ir miela edukacija vaikams.
Šiais laikais tankiai gyvenamų vietovių gyventojai, svajojantys apie tikrą kaimišką gyvenimą savo sode, turi vienintelę galimybę - auginti naminius gyvūnus. Paskutiniaisiais dešimtmečiais stebimos dvi vištų laikymo kryptys: pramoniniai paukštynai su milžinišku itin produktyvių paukščių kiekiu ir veislinių paukščių ūkiai, kuriuose laikomas mažas įdomesnių veislių vištų kiekis - keisčiausių spalvų ir formų paukščiai.
Tokių vištynų šeimininkai vadovaujasi ne tiek mintimi, kad reikia save aprūpinti, bet pirmiausia jie junta džiaugsmą stebėdami gyvas būtybes ir galėdami betarpiškai justi besikartojantį gyvybės ir kaitos ciklą. Vieniems skaitytojams gyvenimo aplinkybės tokios juos galinčios praturtinti patirties nesuteiks niekuomet, o kitiems veikiausiai trūks drąsos leistis į tokią kelionę. Tad šią knygą skiriame būtent jiems. Pirmiesiems praplėsime žinias apie gyvojo aplinkinio pasaulio būtybes ir apskritai sužadinsime smalsumą, o antriesiems suteiksime reikalingų dalykinių žinių ir drąsos žengti pirmąjį žingsnį. Pamėginome remtis naminės vištos vaidmeniu kultūros istorijoje, žvelgti į vištas fiziniu bei socialiniu aspektu ir aprašyti tai, kas yra tinkamas vištų laikymas. Taigi, potencialus vištų laikytojas, perskaitęs šią knygą iki galo, pajus, kad pagaliau įstengia teisingai spręsti, kokiomis aplinkybė¬mis jam užtikrintai pavyktų įgyvendinti savo svajonę.
Ką rasite knygoje "Vištų laikymas"?
Šioje knygoje "Vištų laikymas" rasite viską, ką reikia žinoti apie vištų gerovę. Čia rasite patarimų, kaip geriausiai įrengti vištidę ir aptvarą, kaip teisingai lesinti savo dedekles. Taip pat, čia pateikiami atsakymai į visokiausius įmanomus klausimus: kuo viena veislė skiriasi nuo kitos? Kokia turi būti vištidė, koks lauko aptvaras, kaip teisingai vištas prižiūrėti ir tinkamai lesinti? Kaip spręsti dirbtinio ar natūralaus perėjimo, viščiukų auginimo problemas, kaip apdoroti vištų ūkio produktus?
Naminis paukštis - ne tik gardus ir sveikas patiekalas puode, bet ir įspūdinga sodybos kiemo puošmena. Apie tai, kaip paprastai ir be didelio vargo namuose sukurti jaukų gamtos kampelį, teikiantį džiaugsmo ir itin netrukdantį laisvalaikiui, savo patirtimi dalinasi rokiškėnas Rimas Zibolis, parašęs praktinį naminių paukščių ūkio vadovą padrąsinančiu pavadinimu „O kodėl gi ne?“
Kam skirta ši knyga?
Pirmiausia tiems, kurie pavargo nuo sterilaus išpuoselėtų pievelių ir baseinėlių su dirbtinėmis gulbėmis ir antelėmis grožio. Ji skirta tiems, kurie savo kieme norėtų gyvybės: jaukių, ryškiaspalvių naminių paukščių, lesančių duonos trupinius iš rankų, pulkelio, tačiau vis dar nedrįstančių patiems imtis naminės, nepramoninės, paukštininkystės. Autorius neslepia: juk kitados, vos pradėję kurti naminių paukščių ūkelį nedidelėje namų valdoje, sulaukė draugų skeptiško palinksėjimo galva.
Patarimai iš knygos „O kodėl gi ne?“
Praktinis naminių paukščių vadovas padrąsinančiu pavadinimu „O kodėl gi ne?“ kviečia pabandyti savo namuose sukurti jaukią gamtos oazę. Knygos puslapiuose - ne tik detalūs, gausiai iliustruoti paties autoriaus augintų vištų, ančių, žąsų, kalakutų įvairiausių veislių aprašymai, bet ir nuoširdūs, ilgametės praktikos patikrinti patarimai kaip sukurti tinkamas sąlygas paukščių kiemui, apsaugoti jį nuo neprašytų svečių ir „revizorių“ - plėšriųjų kiaunių, šeškų, žiurkių, vištvanagių.
Kaip užsiveisus gražų paukščių pulkelį, tinkamai apskaičiuoti jų kiekį, kad paukščių auginimas taptų malonia laisvalaikio pramoga, o ne lažu, kaip nuo naujųjų kiemo gyventojų apsaugoti gėlynus ir kitas sodybos puošmenas, kaip tinkamai įrengti paukštidę - visa tai pasakojama knygos puslapiuose. Jos autorius R. Zibolis neslepia: įvairios literatūros paukštininkystės tema nestinga, jis ir pats valandų valandas praleido ją studijuodamas. Tačiau teorija dažnai skiriasi nuo praktikos, tad ne visi rasti patarimai pasitvirtino. Todėl skaitytojams jis siūlo tik tuos sprendimus, kurie buvo išbandyti ir pasiteisino autoriaus namų ūkyje.
Knygos autorius neslepia, kad išvydus į paukščių pulką įsisukusius plėšrūnus, patyrus kitas nesėkmes, gali nusvirti rankos. Tačiau noras puoselėti savo ūkį ir įgyvendinti savo idėjas nugalėdavo. Tad ir dabar, į klausimą ar verta kurti naminių paukščių ūkį, knygai skirtoje svetainėje www.zibolio.com autorius atsako: „O kodėl gi ne?“
Patarimai pradedantiesiems vištų augintojams
Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius.
Kaip pasirūpinti ką tik įsigytais viščiukais?
„Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21 dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu,“ - sako T. Miškinis.
AB „Kauno grūdai“, gaminančios kombinuotąjį pašarą, technologas, vyr. veterinarijos gydytojas dr. Ž. Staliūnas teigia: „Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą),“ - sako dr. Ž. Staliūnas.
Kaip teisingai lesinti vištas?
„Kauno grūdų“ atstovas perspėja, jog negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. „Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą“, - pažymi dr. Ž. Staliūnas.
„Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia“, - sako dr. Ž. Staliūnas.
Ką daryti, jei vištos kapojasi tarpusavyje?
„Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo,“ - sako „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas T. Miškinis.
Ką daryti:
- Pašalinti stresą.
- Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų (juos galite rasti bendrovės „Kauno grūdai“ parduotuvėse arba elektroninėje parduotuvėje kgshop.eu), kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų.
- Užtikrinti tinkamą lesalą.
- Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo.
- Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos).
Ką signalizuoja minkštas kiaušinių lukštas?
„Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių,“ - sako T. Miškinis.