Skilandis - tradicinis lietuviškas mėsos gaminys, turintis savitą skonį ir gamybos būdą. Tačiau, atsižvelgiant į maisto pramonės tendencijas ir sveikatos specialistų rekomendacijas, kyla klausimų dėl jo maistinės vertės ir poveikio sveikatai.
Skilandžio Sudėtis ir Maistinė Vertė
Skilandžio sudėtis apima įvairius ingredientus, kurie turi įtakos jo kaloringumui ir maistinei vertei. Štai pagrindinės sudedamosios dalys:
- Kiauliena
- Kiaulienos lašiniai
- Jautiena
- SOJOS baltymų izoliatas
- Druska
- Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E575
- Prieskoniai (pipirai, česnakai, kalendra, GARSTYČIOS, kvapieji pipirai)
- Dekstrozė
- LAKTOZĖ
- Cukrus
- Antioksidantai: E300, E330
- Aromato ir skonio stipriklis E621
- Dažiklis E120
- Prieskonių ekstraktai
- Konservantas E250
- Kiaulių žarnos
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekės, kurias gausite, gali būti kitokioje pakuotėje bei kitokios išvaizdos ar formos. Informacija produkto aprašyme, kuri pateikiama elektroninėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio, todėl nėra tapati informacijai, nurodomai ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose.
Visada rekomenduojame perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės.
Diskusijos Dėl Ženklinimo
Po Rusijos embargo, Afrikinio kiaulių maro Lietuvių maisto pramonei - dar vienas smūgis. Šį kartą iš Jungtinės Karalystės. Pastaroji nusprendė, kad mūsų gaminami sūriai ir mėsos - kenkia sveikatai, todėl juos žymėti reikėtų raudona spalva.
Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas sako, jog toks sprendimas teisingas. Jis neabejoja, jog raudonos ženklinimo spalvos mūsų maisto produktų gamintojai nusipelnė. „Mūsų produktuose yra daug riebalų, druskos - visko, kas blogiausia. Riebalai - maisto pramonės atlieka. Gamintojai neturi kur jų dėti ir krauna juos į maistą, o kad žmogus tai galėtų valgyti dar prideda įvairių cheminių medžiagų, parūko. Bandoma prisidengti, kad tai tradicinis produktas, tačiau mitybos požiūriu tai - košmaras“, - tikina A.Kranauskas.
Pasak ministrės, „šviesoforo spalvų“ ženklinimas turi ir kitą medalio pusę - jis diskriminuoja maisto pramonės subjektus iš kitų valstybių narių.
„Jungtinė Karalystė (JK) jau nuo praėjusių metų yra pasirinkusi „mišrią“ maistingumo ženklinimo sistemą, pagal kurią produktas, atsižvelgiant į riebalų, cukraus ir druskos kiekį, tačiau ignoruojant sintetines medžiagas, ženklinamas šviesoforo spalvomis - žalia, geltona, raudona. Kitoms šalims kilo abejonių, ar JK pasirinkta per daug supaprastinta ženklinimo sistema tikrai objektyviai atspindi produkto maistinę vertę ir jo sudedamųjų dalių įtaką žmonių sveikatai. Vadovaujantis šia sistema, su sintetiniais priedais pagaminti produktai gali būti suvokiami kaip naudingesni žmonių sveikatai už natūralius. Mes turime vartotojus aprūpinti kokybiškais maisto produktais, tam ir yra sukurta visa ES žemės ūkio produktų kokybės politika, t. y. saugomi produktai su kilmės vietos ar geografine nuoroda bei garantuoti tradiciniai gaminiai. Ironiška, bet mūsų patys geriausi ir laiko patikrinti produktai turėtų būti žymimi raudona spalva, atgrasančia vartotojus nuo pirkimo.
Nepaisant to, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas įsitikinęs - maisto produktus žymėti būtina. „Tai ne vieno mano nuomonė. Taip pat yra tarptautiniai dokumentai, Europos, Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos strategijos. Visos teigia, kad būtina sukurti ženklinimo sistemą, kuri suteiktų galimybę vartotojams susirasti maisto produktus pagal sveikumą. Žmonėms tai patinka, tačiau ne verslui. Todėl jie bando bet kokiu atveju priešintis britų sistemai. Tenka daryti išvadą, kad sveikata ir verslas nėra suderinami“, - konstatuoja A.
Tiesa, čia pat jis pripažįsta, jo JK maisto produktų ženklinimo sistema taip pat turi trūkumų. „Trijų spalvų naudojimas kartais įveda tam tikrą sumaištį. Tarkime, riebalų yra daug ir žymima raudona, angliavandenių kiekis tinkamas - žymima žalia, o prie druskos kiekio nurodyta geltona spalva. Ką daryti žmogui? Jis nesupranta, ką rinktis“, - paaiškina A.Kranauskas.
„Mitybinių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra labai daug. Kovojame tik su pačiais svarbiausiais, pavyzdžiui, sočiaisiais riebalais. Kas antras žmogus tiek mūsų šalyje, tiek ir Jungtinėje Karalystėje miršta nuo infarkto, insulto. Viena priežasčių - cholesterolio kiekis kraujagyslėse, kurį gauname iš maisto produktų. Be abejo, problema yra ir su saldikliais, bet jie į nepatenka nei į pirmą, nei į antrą dešimtuką kenksmingų medžiagų. Be to, tiek saldikliai, tiek kiti maisto priedai yra griežtai reglamentuojami. O riebalų ir druskos - krauk kiek nori“, - atsako A.Kranauskas.
Tiesa, čia pat jis pastebi, jog dažniausiai lietuviams visi žymėjimai - nė motais. „Esame atlikę tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje vartotojui svarbiausia yra produkto kaina, vėliau skonis, o tik paskutinėje vietoje - sudėtis, poveikis sveikatai.
- Žymėjimas šviesoforo principu man nelabai patinka, nes atrodo, kad truputį perlenkta lazda. Aišku, žmogus turi teisę rinktis. Tačiau keista, kad sūris ir mėsa, pagaminti gerai, pasidarė nuodai. Ką gi valgysime, jei pagrindiniai pieno ir mėsos produktai tapo nuodingi? Be abejo, jeigu jie per sūrūs, ar turi per daug cukraus, nėra gerai. Žinome, kad fermentinis sūris yra riebus, bet visose šalyse jis yra vartojamas. Neturėtume gąsdinti žmonių. Lietuvoje yra priimtas ženklinimas „Rakto skylute“. Aišku, išvedžioti galima daug, bet kiek juokingai atrodo, kad visus plačiai naudojamus produktus pradedame vadinti žalingais sveikatai.