- Geriausi
- Naujausi
Nutrijų porūšiai
Pripažįstami šie keturi porūšiai:
- Myocaster coypus bonariensis: šiaurės Argentina, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Pietų Brazilija;
- Myocaster coypus coypus: centrinė Čilė, Bolivija;
- Myocaster coypus melanops: Čilėje;
- Myocaster coypus santacruzae: Patagonija.
M. C. bonariensis – porūšis, paplitęs toliausiai į šiaurę (subtropinėje nutrijos arealo dalyje) ir, kaip manoma, šis porūšis dažniausiai sutinkamas kituose žemynuose.
Nutrijos mesa kaina
Gerbiami valstietis.lt skaitytojai!
Šiomis dienomis tebevyksta kai kurie tinklapio atnaujinimo darbai, todėl galimi sutrikimai. Atsiprašome.
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
RubrikaKarves ir kiaules iškeitė į triušius bei nutrijasVilkaviškio rajone, Lakštučių kaime, gyvenantis Rimantas Legota ūkininkauja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Nors pagrindinė jo verslo šaka yra augalininkystė, tačiau pastaruoju metu vyriškis vis labiau pasineria į naująjį savo pomėgį – triušių bei nutrijų auginimą.
Teko pasitraukti
Ūkininkauti R.Legota pradėjo panašiu laiku, kaip ir dauguma šalies žemdirbių – 1991 metais. Pradžia buvo gana sunki, trūko tiek žinių, tiek technikos. Tiesa, pasak Lakštučių kaimo gyventojo, tais laikais kone iš kiekvienos žemės ūkio srities buvo galima tikėtis pelno.
„Viską apsimokėjo auginti: grūdus, cukrinius runkelius, karves, kiaules. Dabar žemdirbius kartais net stengiamasi sužlugdyti. Galbūt lengviau tiems, kurie turi daug žemių. Nesakau, kad iš ūkininkavimo negalima pragyventi. Įmanoma. Turtingas gal ir nebūsi, bet maistui užteks“, – sakė R.Legota.
Jis šiuo metu dirba per 60 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, rapsus bei žirnius. Lygindamas senesnius ir dabartinius laikus, R.Legota tvirtino, kad, nepaisant visko, dabar ūkininkauti gerokai lengviau. To priežastis – galingesni traktoriai, našesni kombainai, geresnė kita žemės ūkio technika. Pasak pašnekovo, tiek praeitį, tiek dabartį vienija vienas dalykas: norint ką nors turėti, reikia nebijoti sunkaus darbo.
Darbo ūkininkas niekada nevengė. Seniau jis laikė nemažai karvių, mėsinių galvijų, vienu metu jo tvartuose kriuksėjo per 120 kiaulių. Tiesa, šiandien pastarųjų jau likę tik devynios, o raguočių apskritai atsisakė. Anot R.Legotos, gyvulininkystės atsisakė dėl krintančių produkcijos supirkimo kainų bei išaugusių reikalavimų.
Akcijos šviežiai mėsai ir jos gaminiams
Mėsos gaminiams KAI NORISI MĖSOS
Įvairių rūšių (pasiūlymas galioja tik to paties kainų lygio prekėms)
Galioja: 02.10 - 02.16
Įvairių rūšių, (nuolaida netaikoma pusgaminiams ir šaldytai kiaulienai)
Galioja: 02.10 - 02.16
Virtoms SAMSONO dešroms
330 g, 600 g, 2 rūšių
Su pigintuvuGalioja: 02.10 - 02.16
Šviežiai VILNIAUS PAUKŠTYNO UŽAUGINTA BE ANTIBIOTIKŲ vištienai
Galioja: 02.10 - 02.16
(riebumas ne didesnis kaip 35 %), 1 kg
Galioja: 02.10 - 02.16
Šviežios kiaulienos dešrelės su kmynais
Galioja: 02.10 - 02.16
Kiaulių liežuviai su poliežuvine mėsa
1 kg, (vakuuminėje pakuotėje)
Galioja: 02.10 - 02.16
Šviežiai kalakutienai ARVI
200 g, 400 g, 1 kg, 3 rūšių
Nutrija
Nutrija pirmą kartą aprašyta Juan Ignacio Molin’os 1782 m. ir pavadinta „pele nutrija“, kuri neva priklauso pelėms. 1792 m. Robert Kerr nutriją priskyrė nutrinių šeimai.
Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas. Galva santykinai didelė, iš viršaus plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą kaklą. Ausys trumpos, išorėje šiek tiek nuleistos; ausų kaušelių vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas nuo vandens. Šio gyvūno akys – kaktos lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys uždarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant viršutinės lūpos ir žandų auga stori ūseliai – vibrisos, atliekančios lietimo organų funkciją.
Nutrija turi 20 dantų. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename žandikaulyje. Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai oranžiniai, o jauniklių, senų arba ligotų nutrijų – šviesūs arba su tamsiomis dėmėmis. Kandžiai auga nuolat, nudilinti arba nulūžę – atauga (nutrijos nudilina viršutinius kandžius trindamos į apatinius). Lūpos už kandžių susijungia (ši burnos ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms apgraužti augalus po vandeniu).
Nutrijos kojos trumpos, su penkiais pirštais. Nagai aštrūs, lenkti, užpakalinių letenėlių – tvirtesni; pėdų oda be plaukų. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko maistą prie snukučio, kedena kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra plaukimo plėvė, kaip vandens paukščių, o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve.
Nutrijos skrandis yra vienos ertmės. Suaugusios nutrijos skrandžio talpa siekia 500 cm³. Žarnynas yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno ilgį, bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 m, iš jų: plonųjų žarnų – 5, storosios žarnos – 1,2 ir aklosios žarnos – apie 0,5 m. Pagrindinės pašaro dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24–30 val., suaugusioms nutrijoms – 60–70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150–200 g išmatų ir 300–600 cm³ šlapimo per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei triušiams, nutrijoms koprofagija nebūdinga.
Nutrijos kailis skirtingose kūno dalyse nevienodas: ties pilveliu jis žymiai tankesnis nei ant nugaros. Šis subtropinis pusiau vandeninis žvėrelis šeriasi ištisus metus. Šaltuoju metų laiku kailiukų kokybė šiek tiek geresnė.
Ūkininkų užauginta mėsa – ant klientų tvorų ir prie durų
Koronaviruso pandemija vieniems šalies ūkininkams atvėrė naujus produkcijos realizavimo kelius, nes padidėjo kaime natūraliai užaugintos jautienos, avienos ir vištienos paklausa, kitiems sukėlė naujų iššūkių – daugiausia sunkumų patiria kiaulių augintojai, kurie jas parduoda gyvas.
Minta sveikiau nei žmonės
Utenos rajono, Daugailių seniūnijos, Voliškio kaimo ūkininkas Kristijonas Aidukas „Ūkininko patarėjui“ sako nuo praėjusios vasaros sulaukiantis penkis kartus daugiau skambučių negu iki tol.
Pasak ūkininko, 99 proc. parduodamos duonos iškepta iš neekologiškų miltų. „O mano avys ir galvijai maitinasi sveikiau nei žmonės. Juos šeriu ekologiškais pašarais, taigi ir grūdais, kurie dukart brangesni už neekologiškus.
Šieną pirmiausia pauostau, ar neįsimetęs pelėsis, tik tada duodu“, – atsakingai užaugintos mėsos veiksnius vardija ūkininkas. Esą jo klientai – paprasti žmonės. Pusė jų – jaunimas, turintis savo namą ir mėgstantis kieme, šalia terasos išsikepti tokios mėsos. Kiti klientai – vyresni. Beveik visi gyvena Vilniuje.
Ūkininkui skambina ir Rokiškio, Kauno, kitų šalies vietovių gyventojai, prašydami pristatyti avienos ar ėrienos, jautienos. „Tačiau man nepatogu dėl vieno kito prašančiojo ten važiuoti, – aiškina K. Aidukas. – Mėsą vakuuminėje pakuotėje klientams vežu nuomojamu automobiliu su šaldymo įranga. Maišelį su mėsa dažniausiai pakabinu ant klientų tvoros. Jie paskui į mano banko sąskaitą perveda pinigus.“
Pluša vienas
Aukštaitis vienas sukasi ūkininkaudamas ir realizuodamas mėsą. Neslepia persidirbantis ir prarandantis sveikatą. Esą labiausiai ūkininkus žlugdo politikai. „Didindami mokesčius, labai nuvertina mūsų darbą. Turėtume daugiau pagalbos sulaukti, juk stengiamės žmonėms tiekti gerą maistą. Visi galvoja, kad ūkininkai labai gerai gyvena. Dirbu nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, o nieko neuždirbu – neturiu nei naujo namo, nei naujo automobilio. Kuo toliau, tuo sunkiau gyventi. Viskas brangsta, o žemdirbių produkcija – ne. Mano ūkio mėsa net pigesnė, nei prieš 8 metus, kai pradėjau ūkininkauti“, – skaudu K. Aidukui. Jo ūkio ėriena kainuoja 6,50–6,85 Eur/kg, aviena – truputį pigiau, jautienos kumpis – 12 Eur/kg.
Kiaulės pigios, bet nepasiekiamos
„Oras puikus, sniego daug – tokį turtą gamta dovanojo! Atrodytų, ir dabar, kaip seniau, kai būdavo šalta, kiemuose galėtų svilti kiaulės, o šeimininkės apdalinti kaimynus skerstuvėmis, – nostalgiškai prabyla Radviliškio rajone, Kalnelio Gražionių kaime, veikiančios žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius ir grįžta į realybę. – Problemos, su kuriomis susiduria mūsų bendrovė, labai aštrios. Parduodame tik gyvas kiaulytes. Jų kaina dabar – tik 0,90 Eur/kg ir PVM.“