Plunksnų būklė yra svarbus vištų sveikatingumo ir produktyvumo rodiklis. Pastebėjus, kad paukščiai staiga pradėjo mesti plunksnas, reikia nedelsiant įvertinti situaciją, išsiaiškinti ir pašalinti veiksnius, sukėlusius plunksnų netekimo priežastis, pritaikyti reikalingas gydymo ir profilaktikos priemones.

Pagrindinės plunksnų netekimo priežastys:

Šėrimasis

Tai natūralus fiziologinis procesas, kai senos plunksnos pakeičiamos naujomis. Palaipsniui iškrenta senosios vištų kūno, sparnų ir uodegos plunksnos. Paukščių šėrimosi procesą lemia įvairūs išoriniai veiksniai, vištų paveldimumas ir endokrininės sistemos veikla.

Paprastai pirmiausia plunksnos iškrenta galvos ir kaklo srityje, vėliau - kitose kūno vietose (plunksnų anatominės vietos keitimo seka gali ir skirtis). Šėrimasis yra dvejopas: jauniklių (juvenalinis) ir periodinis. Jaunikliai plunksnas pradeda keisti nuo vieno mėnesio ir baigia 5-8 mėnesių amžiaus. Periodiškai kasmet vištos šertis gali keletą kartų, nelygu amžius. Pirmą kartą gali šertis 15-18 mėnesių amžiaus višta, dažniausiai rudenį, tačiau gali pasitaikyti ir kitu metų laiku, tai priklauso nuo laikymo sąlygų, mikroklimato, viščiukų išsiritimo laiko. Šio proceso paukštidėje negalima išvengti, nors pramoninėje paukštininkystėje, siekiant padidinti produktyvumą, jis gali būti reguliuojamas.

Priverstinis sparnuočių šėrimasis vyksta jiems sukėlus stresą, pakeitus laikymo sąlygas, lesalų sudėtį, sutrumpinus dienos šviesos trukmę, naudojant hormoninius ar cheminius preparatus. Išsišėrusios vištos yra jautresnės ligoms, naujoms plunksnoms išauginti reikia geresnės kokybės lesalų. Šėrimosi laikotarpiu racioną reikėtų papildyti baltymų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų.

Stresas

Pirmieji požymiai, pasireiškiantys dėl streso, yra sumažėjęs dėslumas, vištos nustoja lesti ir pradeda šertis. Paukščiams labai svarbu nusistovėjęs dienos režimas, todėl, atsiradus bent mažiausiam nukrypimui nuo įprastinės tvarkos, vištoms gali pasireikšti stresas. Pastebėjus, kad vištos pradeda netekti plunksnų, reikia nedelsiant įvertinti galimus streso veiksnius ir juos eliminuoti.

Per dažnas poravimasis ir gaidžių agresyvumas

Gana dažna vištų plunksnų iškritimo priežastimi gali būti nesureguliuotas santykis tarp gaidžių ir vištų (per didelis gaidžių skaičius arba per mažas vištų skaičius) pulke. Vištos plunksnų gali netekti ir dėl gaidžių agresyvumo. Esant šiai problemai, agresyvius gaidžius reikėtų pašalinti iš pulko ir juos pakeisti naujais suaugusiais gaidžiais. Svarbu sparnuočių pulke įvertinti gaidžių ir vištų santykį, rekomenduojama, kad vienam gaidžiui tektų apytikriai 10 vištų.

Plunksnų kapojimas

Plunksnų kapojimas, dažnai kartu pasireiškiantis ir kanibalizmas, labai paplitęs tarp vištų. Ši patologinė būklė paukštidėje dažniausiai pasireiškia dėl sutrikusios pulke dominuojančių paukščių elgsenos su kitais gentainiais. Pažeidus plunksnas sutrinka paukščių termoreguliacija, todėl padidėja energijos poreikis, dažnai sumažėja vištų dėslumas.

Yra manoma, kad plunksnų kapojimas susijęs su paukščių genetika, nes lengvesnio tipo vištų pulkuose šis elgsenos sutrikimas nustatomas dažniau negu sunkesnio tipo. Kita priežastis, galinti sukelti plunksnų lesimą, yra stresas (pvz., transportavimas, aplinkos pakeitimas). Plunksnų kapojimas siejamas ir su ankstyvu, per greitu lytiniu subrendimu, greitu augimu ir kaulų patologijomis bei padidėjusiu dėslumu. Pastebėta, kad plunksnų kapojimas dažniau diagnozuojamas greitai augančių, ne tokių aktyvių paukščių, kurių organizme aptinkama mažiau kortikosterono, pulkuose.

Ektoparazitai

Vištos, užsikrėtusios ektoparazitais, būna neramios, nes dirginama oda, iškrenta plunksnos. Viena iš dažniau aptinkamų vištų ektoparazitų yra kraujasiurbė rausvoji erkė (Dermanyssus gallinae), dėl kurios paukštynai patiria didelių nuostolių. Paukštidėje, kurioje yra šių erkių, vištos naktį būna neramios, nuolat kedena plunksnas, jos aplūžta, dalis iškrenta.

Kita erkių sukeliama liga - knemidokoptozė, kurią sukelia Knemidocoptes mutans (žvynelinė kojų erkė) erkės. Sunkesniais, pažengusios ligos atvejais, pažeidimai nustatomi ne tik kojų srityje, bet ir plunksnuotose kūno vietose. Dėl dirginimo, niežėjimo paukščiai gali lesti, pešioti savo plunksnas ar traumuoti pažeistą odą, iš pažeistų vietų iškrenta plunksnos.

Kai kuriais atvejais, dažniau šaltuoju metų laiku, vištos gali būti užsikrėtusios Mallophaga genties utėlėmis, kurios maitinasi odos ir plunksnų dalelėmis. Dėl užsikrėtimo plunksnagraužiais yra dirginama oda, sukeliamas niežulys, todėl vištos snapu traumuoja odą, peša plunksnas. Plunksnų netekimo priežastis gali būti ir kiti ektoparazitai - blakės, blusos ar uodai.

Saugant vištas nuo ektoparazitų, svarbu teisingai dezinfekuoti ir dezinsekuoti patalpas, paukščiai turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis.

Infekcinės ligos

Plunksnų netekimas gali būti susijęs ir su kai kuriomis infekcinėmis vištų ligomis. Viena iš jų - gangreninis dermatitas, kurį gali sukelti klostridijos, stafilokokai. Išsivysčius vištų odos uždegimui, plunksnos lengvai išsipeša.

Šėrimo paklaidos

Esant nesubalansuotam racionui, kai pašaruose trūksta maistinių, mineralinių medžiagų, vitaminų ar aminorūgščių, vištos taip pat gali netekti plunksnų. Todėl svarbu jas lesinti pašarais, kuriuose yra visų reikalingų medžiagų.

Plėšrūnai, graužikai

Kai kuriais atvejais vištos gali netekti plunksnų, kai laikomos palaidai, ypač atokiose kaimo vietovėse, kur jas gali užpulti įvairūs plėšrūnai: lapės, vištvanagiai ar kiti plėšrieji paukščiai. Jeigu paukštidės nesandarios, naktį į jas gali įsibrauti šeškai ar kiaunės.

Jeigu vištos išlieka gyvos, dėl tiesioginio fizinio kontakto su plėšrūnu netenka plunksnų arba jos pažeidžiamos, sužalojami giliau esantys audiniai. Svarbu žinoti, kad, plėšrūnui užpuolus vieną paukštį, stresą patiria visos pulko vištos, todėl gali iškristi ir jų plunksnos.

Pasturgalinė liauka

Ši paukščio odos liauka yra antuodegyje ir išskiria sekretą, kuriuo vištos snapu tepa, tvarko savo plunksnas ir taip padeda išlaikyti jas geros būklės. Tai yra normali vištų elgsena.

Perekšlės

Netekti plunksnų labai būdinga perekšlėms, kurios plunksnas naudoja savo lizdui formuoti. Vištos išpeša krūtinės, kartais ir pilvo sričių plunksnas, taip perinami kiaušiniai liečiasi su perekšlės oda ir palaikoma tinkama jų temperatūra, reikalinga sėkmingai išperinti viščiukus.

Kaip išvengti plunksnų kapojimo ir kitų problemų:

• Lesalų sudėtį rekomenduojama keisti pamažu, priešingu atveju, tikėtina, kad sparnuočiai bandys ieškoti alternatyvaus pašaro, dėl ko gali prasidėti plunksnų kapojimo protrūkis.
• Svarbu vištas tinkamai, kokybiškai lesinti, galima dažniau duoti negranuliuotų lesalų.
• Ligos prevencijai paukščius rekomenduojama laikyti ant kraiko.
• Reikėtų sureguliuoti apšvietimą ir sumažinti šviesos intensyvumą, vengti triukšmo, paukštidėje įrengti laktas, kad skriaudžiami paukščiai galėtų pasitraukti, turėtų saugų prieglobstį.
• Ligos profilaktikai svarbu nepamiršti apie paukščių aplinkos papildymą lesimui skirtomis priemonėmis, kad sparnuočių elgsena būtų kuo natūralesnė, užtikrinti, kad paukščių laikymo patalpos atitiktų keliamus reikalavimus.

---