Jau kurį laiką buvau girdėjęs apie Guadix miestelį, todėl smalsumas ir patogi kelionės kryptis paskatino mus ten apsilankyti. Atvykus iškart pasirūpinome automobiliu ir jį pastatėme po tentu.
Nepamirštamas Apsistojimas Urve
Aplinkui buvo tylu, atrodė, tarsi visi būtų pasidavę siestai. Įėjus į vidų, pasirodė priimamasis, bet nieko neradome. Netrukus atsirado šeimininkas, lydimas jauno vokiečių aviganio. Jis ne itin kalbėjo angliškai, bet puikiai susikalbėjome. Šeimininkas aprodė mums „EL TRILLO 5“ urvą ir paaiškino viską, kas svarbu. Jis minėjo, kad netrukus atvyks jo sesuo, kalbanti angliškai, kuri galėtų padėti, jei ko prireiktų. Reikia pasakyti, kad mūsų naujasis laikinasis būstas darė įspūdį - pilnai šiuolaikiškai įrengtas 3 kambarių butas su virtuve, dušu ir net židiniu.
Sienos ir lubos visur gražiai nubaltintos, bet labai mažai lygių paviršių, viskas šiek tiek lenkta, norint priminti, kad visdėlto esame urve. Kaikur sienose palikti akmens intarpai, o dušas išvis akmeninis, galima net nugarą į sieną pasitrinti. Kas labai sužavėjo, kad viduje, net ir nesant kondicionieriui, visą laiką pastovi temperatūra apie +20 C, palyginus su krosnies karščiu lauke, labai atgaivina.
Dar porą šio būsto privalumų įvertinom naktį, t.y. absoliuti, net spengianti tyla ir visiška tamsa, todėl net ir naktį koridoriuje dega lemputė, įmituojanti deglą, kitaip, atsiradus kokiam reikalui, net savęs tamsoje nerastum ( nors turinčiam problemų dėl klaustrofobijos nerekomenduočiau, mes su Emilija išsimiegojom puikiai, o vat Ingai buvo neramu po žeme).
Viešbučio Patogumai ir Aplinka
Viešbutį sudaro 9 kambariai, nuo dviviečių iki keturviečių liuksų. Nėra jokių maitinimo paslaugų, bet pilnai įrengta virtuvė kiekviename numeryje, o lauke yra stacionarus grilis su atvestu šalia vandeniu, didele pavėsine ir stalu gerai kompanijai. Taip pat yra Hammam (turkiška ar arabiška pirtis, labai puiki, pagal lankytojų atsiliepimus), atviras lauko baseinas ir vaizdas į Sierra Nevada kalnus.
Truputėlį apsitvarkę ir nuplovę kelionės dulkes parsinešėm iš mašiniuko likusius daiktus, o kartu ir susipažinom su šeimininko seserim, labai miela ir betarpiška mergina, po poros minučių bendravimo atrodė, kad pažįstami jau gana seniai. Va čia ir pravertė visas, dar vakar Cordoboje įsigytas turtas: bulvės svogūnai, paprikos, dešrelės ir t.t. Stojom virti ir kepti.
Netikėti Svečiai ir Nuotykiai
Taigi, atsisuku aš kažkaip nuo plytos į duris ir matau, tarpdury tupi katinas, gal jį priviliojo mano kepamų dešrelių kvapas, gal šiaip, susipažinti atėjo, jis gi vaikšto kur nori. Katinas apsižiūrėjo ir išėjo, kaip katinui ir priklauso, o šuo nutarė, kad jis bus mūsų draugas ir visiškai nesiruošė niekur eiti. Prieangyje gurkšnojant pagaliau atšalusį alų, šuo sugrįžo, ir ne vienas, o atsinešė kamuolį, kurį teko ilgai mėtyti. Ant žemės susiradau nedidelį akmenuką, parodžiau šuniui ir mečiau į tamsą. Po keletos akimirkų šuo buvo šalia su akmenuku dantyse, kurį kaip mat įdėjo man į ištiestą saują. Žaidimas tęsėsi dar gerą pusvalandį, kol prirekė eiti miegoti.
Rytas. Be to labai knietėjo užlipti ant „stogo“ ir pasižvalgyti. Mano vakarykštis draugas kaip čia buves, jau laukia. Palydėjo mane ant stogo pažiūrėti kaminėlių, kurie, pasirodo visai ne kaminėliai, o ventiliaciniai kanalai, aprūpinantys būstus grynu oru, aprodė šalimais naujai kasamus urvus, ir, žinoma, atnešė ir padėjo prie kojų naują akmenuką. Ko ne sprogau iš juoko, pamatęs.
Kelionės Toliau
Kadangi prasideda mūsų „pliažinė“ atostogų dalis, o mes tolokai nuo jūros ir nuo savo apartamentų, tai ilgai nelaukdami pusryčiaujam, kraunamės daiktus, atsisveikinam su šeimininkais ir į kelią.
Iš savo Cuevas išvažiuojam į pagrindinį kelią A92 link Almeria, bet pavažiavę apie 17 km sukam dešinėn į A337 ir važiuojam į La Calahorrą. Pilaitė nedidelė, bet labai keista, mauriško stiliaus, šalia miestelio ant nedidelės kalvos, apsilankėm pro mašinos langą. Toliau kelias pradėjo vingiuoti ir kilti į kalną, įvažiavom į mišką.
Pavojingas Bet Įspūdingas Kelias
Šiaip jau aš esu važiavęs serpantinais, nelabai bijau, bet čia buvo kažkas tokio. Kaip ir priklauso, vienoj pusėj kalnas, kitoj skardis (mes, žinoma, važiuojam skardžio pusėje) ir, nors asfaltas visiškai šviežias, nėra jokių atitvarų ar kelkraščio žymėjimo (o gal būtent dėl to, dar nespėjo padaryti), be to dar ir miškas matomumą riboja. Vaizdeliai nerealūs, kai pro pušų viršūnes išlenda slėnio panoramos, bet nelabai pasigrožėsi būdamas už vairo, todėl prašau Ingos pafilmuoti važiuojant. Sustoję šiaip taip prasilenkėm, bet labai gailėjausi, kad nematau savo priekinio dešinio rato, ar jis dar ant kelio ar jau ore buvo.
Viršuje buvo ir stovėjimo aikštelė, ir apžvalgos aikštelė su vaizdais, o aplinka labiau priminė Austrijos Alpes, pušynas, žalios pievelės, visai nepanašu į Ispanijos pietus, bet kažkaip automatu viską pravažiavom ir pradėjom leistis į Alpujarras slėnį. Kelias tebebuvo siauras, bet jau su atitvarais skardžio pusėje, todėl adrenalino smarkiai sumažėjo. Jau sugrįžęs skaičiau, kad žiemą Ragua perėja (2000 m.) būna uždaryta.
Pakeliui į Benidormą
Buvau sumąstęs slėniu važiuoti iki pat Almerijos, bet Džein piktybiškai nenorėjo programuotis to kelio, o be to ir serpantinų dozė šiai dienai šeimynai pasirodė kiek per didelė, todėl dideliam visų džiaugsmui pasukau link pajūrio Per Cherin ir Berja miestelius A348, A347, A358 keliais, pakankamai vaizdingais, kol neišlindom iš kalnų. Toliau prasidėjo vaizdeliai tikrai nepuošiantys kraštovaizdžio. (Jeigu pasižiūrėti į tą vietą per google map ar kitą panašų žemėlapį, matysis tokie keisti balti plėmai) Tik nusileidus nuo kalnų talumoje pradėjo kažkas mirgėti ir raibuliuoti.
Pirma mintis buvo, kad matosi jūra, bet kuo arčiau privažiavom, tuo mažiau į jūrą panašu darėsi, galiausia pasimatė, kad tai yra šiltnamiai, kiekvienas laisvas žemės plotelis aptrauktas plėvele ir tai be paliovos tęsiasi dešimtis kilometrų, be to tie šiltamiai kokių 2-3 m aukščio, įvairiausių atspalvių, purvini ir nudriskę, visur mėtosi baisiausia galybė celofano ir visokiausių skudurų, kai kur likę tik karkasai, tai matėsi, kad derlius jau nuimtas. Manau, kad būtent iš ten ir atvažiuoja pas mus pavasarį tie beskoniai pomidorai. Toliau važiavimas A7 keliu pro Almeria, Lorca, Murcia, Elx, Alicante, kelias geras, tokia pusiau autostrada, nemokamas, vaizdeliai už lango apie nieką, todėl ganėtinai nuobodu.
Benidormas: Kurortinis Monstras?
Į Benidorm, kur gyvensim ateinančias 8 dienas, atvažiavom apie pietus. Kadangi raktus išduoda tik nuo 15,30, o be to rytoj sekmadienis ir niekas nedirbs, pirmiausiai važiuojam į mūsų jau 3 metai labai mylimą supermarketą „Carefour“ , kuris kaip tik visiškai šalia miesto. Šventė akims ir būsima šventė skrandžiui, gausiai apsirūpinam šviežiomis ir atvėsintomis jūros gėrybėmis, daržovėmis, Jamon kumpiu ir įvairiausiais skystais patiekalais, kitus kartus reikės tik pasipildyti trūkstamas atsargas.
Dabar turėtų iškilti teisėtas klausimas: kas gi mus, paprastai vengiančius didelių miestų, atostogoms pasirenkančius nedidukus, ramius kurortus, atnešė į šitokį kurortinį monstrą? O visas įdomumas tame, kad gyvensim mes ne pačiame mieste, o priemiestyje už kalniuko, su savo nuosavu mažu pliažiuku ir vaizdu į jūrą.
Apgyvendinimas Benidorme
Taigi, apsirūpinę atsargomis atvykome į Interhome biurą pasiimti raktų. Kartu gavome ir miesto planą ir maršrutą, kaip nuvažiuoti iki vietos, ir dar 5 nuotraukas, ką reikia pravažiuoti, kad patektume į vietą. Apartamentai puikūs. Gyvensim tryse, nors keturviečiai, bet dar yra dvi sofos svetainėje, todėl galima būtų visai normaliai ir šešiems pernakvoti. Kaip visada, visi reikalingi prietaisai ir įrengimai yra, bet dabar jau ir patalynės nebereikia vežtis, įtraukta į kainą, skrendant patogu, bet iš tiesų, tai manau, kad taip paprasčiausiai po truputį didinama kaina, nes atsiranda papildomų paslaugų, kurių gal ir nepirktum, o dabar jos privalomos.
Šiais metais poilsiui turėjom pilnas septynias dienas, diena daugiau negu paprastai, bet tai priklausė nuo skrydžių. Standartinis paketas susideda iš poros išvažiuojamųjų ekskursijų, keletos pėsčiųjų pažintinių pasivaikščiojimų po apylinkes ir keletos dienų pasyvaus skaitymo ant smėliuko ir maudynių.
Išvykos į Apylinkes
Porą dienų psilsėję nutarėm pasižvalgyti po apylinkes. „Namie“ radom pilną stalčių visokių reklaminių lankstinukų, buvo iš ko rinktis. Išsirinkom Guadalest -mažyti miesteliuką kalnuose pilną prifarširuotą įvairiausių muziejų. gal tik pridursiu, kad kelias iki jo labai vaizdingas, o pats miestukas laikomas viena iš daugiausiai turistų pritraukiančių Ispanijos vietų. Norint viską apžiūrėti, reikėtų skirti gerą pusdienį, o turint laiko, ir visa diena neprailgtų.
Kita mūsų kelionė, sakyčiau ne tokia pavykusi, kaip pirmoji, bet informatyvi ir naudinga ateičiai. Taigi, nutarėm pasivažinėti po aplinkinius kurortus, pasidairyti, nes užsisakinėjant apartamentus, dauguma pasiūlymų buvo kituose miesteliuose. Pirmasis, artimiausias, vos už 10 km nuo mūsų - Altea. Apylinkės gana erdvios ir sutvarkytos, pats miestelis mažas ir suspaustas, gatvelės siauros, judėjimas intensyvus, pakrantė siaura ir žvyruota. Pasak reklamų, yra jame keletas galimai lankomų objektų, bet jie mūsų nesudomino, be to vietos sustoti visiškai nėra, todėl tik pervažiavom visą išilgai, pasižiūrėjom į jachtų uostelį ir patraukėm toliau.
Kitas miestelis dar maždaug už 7 km - Calpe arba Calp. Visoje Costa Blanca galima rasti atvirukus su didžiuliu uolėtu kalnu išlendančiu į jūrą iš smėlėto paplūdimio, tai ir yra Calpe. Važiuodami iki jo pajūrio keliu, pravažiuojame keletą labai vaizdingų įlankų su mažučiukais miesteliukais. Pagaliau nuo aukšto kalno leidžiamės į Calpe. Jei Altea buvo senas miestas, tai Calpe, matomai, daug jaunesnis.
Judėjimas ir čia didžiulis todėl dairytis nelabai yra kada. Pro daugiaukščių tarpą pamatome tą uolą jūroje ir laikomės tos krypties. Jokių stovėjimo aikštelių vėl nėra, o vaizdas, lyg kokios Viršuliškės pajūry, gyvenami daugiaaukščiai, kažkokios tinklinėm tvorom aptvertos aikštelės, karšta, pilka ir nyku. Gal nuėjus prie jūros ir smagiau, gal ir vaizdas kitoks, bet, kažkaip jau nebesinori sustoti, važiuojam toliau.
Paskutinis tikslas - Denia.
Apibendrinimas
Apsistojimas Vista Grilis Juokas urvų viešbutyje netoli Guadix paliko neišdildomą įspūdį dėl savo unikalios aplinkos, komforto ir nuostabių gamtos vaizdų. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško neįprastų atostogų Ispanijoje.
Apgyvendinimo Kainos:
| Kategorija | Kaina |
|---|---|
| Keturių vietų apartamentai | 100 eurų |
| 8 nakvynės ne sezono metu | 600 eurų |
| Savaitė sezono metu | 850 eurų |