Mitybos specialistai atkakliai tvirtina: pusryčiai - svarbiausias dienos maistas. Jie turi sudaryti 20 procentų viso dienos raciono. Pusryčiauti patariama praėjus maždaug 12 valandų nuo vakarienės, o pradėti dienos darbus nepavalgius yra neprotinga, nes būtent tuomet, kai atsisakoma pusryčių ir griebiamasi greitojo maisto pietums, net lieknas jaunas žmogus netrukus gali tapti apkūnus. Sveiki pusryčiai teikia ne tik energijos, bet ir sveikatos. Pasirodo, jie gali sumažinti kasdien patiriamą stresą net iki 59 procentų, o skurdūs pusryčiai arba diena iš viso be jų stresą tik padidina. Pusryčių stoka turi neigiamą poveikį ir žmogaus protinei veiklai: suprastėja mąstymas, tampa sudėtingiau spręsti keblias problemas, susilpnėja gebėjimas sutelkti dėmesį ir susikaupti. O maistinga dienos pradžia nulemia visos dienos veiklą.

Netinkami Pusryčių Įpročiai

Ne visi tradiciniai mitybos įpročiai yra sveiki. Dažnai pusryčiams valgome per daug riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. Nuo jo ne tik apsunkstame, bet ir gauname nereikalingą kiekį „blogojo“ cholesterolio bei kalorijų. Todėl pusryčiaujant geriau neprisišveisti miltinių blynų ar kiaušinienės su dešra ir sūriu. Ne į naudą mūsų organizmui ryte ir sumuštiniai su šokoladiniu kremu ar bandelės su uogiene ir kava su sutirštintu saldžiu pienu. Netinkama ir daugelio iš mūsų silpnybė vos pramerkus akis, prieš valgį, griebtis kavos puodelio. Organizmas tam dar nepasiruošęs, todėl po to dažnai skundžiamasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Kava patartina mėgautis tik po pusryčių. Na, o išsibudinti gali padėti ir žalioji arbata, taip pat turinti kofeino.

Sausų Pusryčių Istorija Ir Raida

Pusryčiavimo ydos jau labai seniai nedavė ramybės sveikos gyvensenos propaguotojams. Tad neatsitiktinai išeities pradėta ieškoti dar XIX amžiuje: ką gi valgyti ryte, kad maistas būtų ir sveikas, ir greitai paruošiamas? Išeities beieškant XIX a. populiarėjant sveikos gyvensenos idėjoms, pamažu pradėjo keistis požiūris į maistą. Visi žinome, kad norą maitintis sveikai dažnai koreguoja gyvenimo ir darbo režimas, nes kartais maisto ruošimui tiesiog pritrūksta laiko. Žvelgiant į XIX a. iš beprotiškos spartos dabartinio gyvenimo perspektyvos, atrodo keista, kad apie tai prabilta jau tuomet. Per tą laiką sukurta nemažai maisto produktų, kurie atitinka sveikos mitybos reikalavimus ir yra greitai paruošiami.

XIX a. pabaigoje buvo sukurti sausi pusryčiai - lengvai ir greitai paruošiamas patiekalas, gaminamas iš grūdų ir įvairių priedų. Sausų pusryčių istorija prasidėjo nuo tada, kai gydytojas Džonas Harvėjus Kelogas ir jo brolis Vilas Keitas Kelogas nusprendė pagaminti pusryčius, skirtus sanatorijos pacientams. Eksperimentuodami su virtais kviečiais Kelogai juos ilgai mirkydavo, paskui traiškydavo, o sutraiškytus grūdus telikdavo pakepinti. Vėliau broliai taip pat ėmė eksperimentuoti ir su kukurūzais. Netrukus skrudintų kukurūzų dribsniai, patiekti su pienu, jau buvo mėgstamiausias sanatorijos pacientų gardėsis. Per pusantro šimto metų sausi pusryčiai buvo nuolat tobulinami, jiems gaminti pritaikomi naujausi sveikos mitybos atradimai, jie papildomi įvairiausiais vitaminais ir mikroelementais. Mūsų dienomis šių produktų pasiūla išties didžiulė.

Kaip Teisingai Pasirinkti Sausus Pusryčius?

Rinkdamiesi sausus pusryčius pirmiausia atidžiai perskaitykite sudėtį: kuo mažiau įvairių priedų, tuo geriau. Natūralesnis produktas yra išlaikęs daugiau naudingų savybių. Pažiūrėkite, kiek produkte druskos ir cukraus, ar nėra dirbtinių dažiklių ir konservantų. Nepirkite ryškių spalvų (raudonų, žalių, mėlynų ir pan.) sausų pusryčių - jie nudažyti! Natūralūs dažikliai visada atrodo blankiau už dirbtinius. Nepamirškite, kad į saldžius dribsnius dažnai pridedama cukraus sirupo, ūmiai keliančio gliukozės kiekį kraujyje, todėl pasisotinama greitai, tačiau tas sotumas greitai ir išnyksta. Matyt, todėl yra paplitusi nuomonė, kad dribsniai - „nerimtas“ maistas. Būtinai atkreipkite dėmesį į sausų pusryčių paruošimo būdą. Kuo mažiau apdoroti grūdai, tuo daugiau vertingų savybių jie turi. Paprastai sausi pusryčiai gaminami dviem būdais: iš presuotų kukurūzų, grikių, ryžių miltų gaminamos įvairių formų plokštelės, pagalvėles ar pan. arba ruošiami plokštintų grūdų mišiniai iš natūralių, įvairiai apdorotų neskaldytų grūdų.

Pastarieji grūdų mišiniai yra itin naudingi, nes grūdai termiškai ir mechaniškai silpnai apdorojami, todėl nepraranda vertingų medžiagų ir vitaminų. Be to, daugelis tokių mišinių gaminami pagal naujas pažangias technologijas. Atpažinti tokius dribsnius nesunku - jie primena tikrus grūdus. Gamybos metu juose maksimaliai išsaugoma ląsteliena, B grupės vitaminai, geležis, kiti mikroelementai. Patikrinkite pagaminimo datą ir galiojimo laiką. Rinkitės kuo trumpiau galiojančius sausus pusryčius.

Sausų Pusryčių Nauda

Sausi pusryčiai - sveikos mitybos produktas, puikiai tinkantis kasdieniam pusryčių stalui. Netiesa, kad jais neįmanoma pasisotinti. Tikrasis sotumo jausmas pavalgius dribsnių atsiranda maždaug po 10-15 min., kai smegenys pradeda gauti energiją iš virškinamo maisto. Sausi pusryčiai neriebūs, todėl dėl jų teikiamo sotumo žmogus nejaučia nuovargio ar sunkumo. Į sausų pusryčių sudėtį įeina svarbiausios maisto sudedamosios dalys: baltymai, riebalai, angliavandeniai, ląsteliena, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Čia išsaugomos visos vertingos grūdų savybės ir maistinės medžiagos: yra daug ląstelienos, gausu kompleksinių angliavandenių, suteikiančių organizmui energijos. Grūdų sėlenose ir gemaluose esanti ląsteliena gerina virškinimą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, neleidžia kauptis riebalams. Jie ypač vertingi alergiškiems bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms. Sausi pusryčiai dažnai įtraukiami į įvairias dietas dėl mažo kaloringumo. Tai idealus produktas norintiems reguliuoti savo svorį.

Gamintojai dažniausiai rekomenduoja sausus pusryčius užpilti pienu, tačiau juos galima sumaišyti su džiovintais arba šviežiais vaisiais, riešutais, grūdėta varške, užpilti jogurtu, kefyru ar sultimis, jei norisi - pasaldinti medumi, šokoladu, uogiene. Tai sveikas, gardus, lengvai ir greitai paruošiamas maistas.

Ką Svarbu Žinoti Apie Dribsnių Gamybą Ir Sudėtį?

Pirmiausia, pradėkime gvildendami dribsnių naudą, derėtų paminėti, kaip yra gaminami patys dribsniai. Dribsniai paprastai gaminami naudojant aukštą spaudimą ir garus, kad juose liktų daug vitaminų, mineralinių medžiagų - trumpai tariant, kad jie būtų tikrai sveiki. Į dribsnių sudėtį įeina visos svarbiausios maisto sudedamosios dalys: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Grūdų sėlenose ir gemaluose esanti ląsteliena nesunkiai virškinama, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, neleidžia kauptis riebalams. Sausi pusryčiai tokie kaip sėlenų, labai naudingi organizmui, nes šalina toksinus. Puikiai tinka sveiką gyvenseną propaguojančiams žmonėms, nes yra sveiki, be konservantų, turintys labai mažai riebalų bei gausią puokštę vitaminų. Augantiems bei jau susiformavusiems organizmams yra naudinga gauti grūdinės kilmės produktų, nes grūdiniai produktai, yra viena iš svarbiausių maisto piramidės sudedamųjų dalių. Be to, sausi pusryčiai nėra kaloringi ir riebūs, o jų pavalgę žmonės nejaučia nuovargio, mieguistumo ir sunkumo.

Kitas faktorius, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra cukrus. Geriausia, kad dribsniuose jo būtų kuo mažiau ir kuo daugiau medaus. Kalorijos - šis aspektas yra taip pat vartotojo pasirinkimas. Nėra vieno ir teisingo atsakymo, viskas priklauso nuo apgalvoto pasirinkimo ir, žinoma, suvartojamo kiekio.

• Rinkitės dribsnius, kurie turi kuo mažiau sintetinių priedų, nes kaip ir skaitėte straipsnyje, sveikiausia yra natūralūs produktai.
• Žiūrėkite, kad dribsniai su medumi iš tiesų turėtų medaus sudėtyje, šokoladą pakeiskite uogomis ir riešutais.
• Organizmui kenkia dažikliai, taigi geriau yra paieškoti gaminio, kuris neturi konservantų ir dažiklių.

Viliojantys dribsnių pavadinimai ar užrašai, prie kurių sukūrimo dirba eilė marketingo specialistų: „Teisingai subalansuoti“, „Fitness“ ir pavaizduota liekna figūra, „Padeda sumažinti cholesterolio kiekį“, „30 proc. mažiau cukraus“, „Be gliuteno“, „Mažiau riebalų“, „Daug skaidulinių medžiagų“ ir t.t. Ar šios nuorodos rodo, kad tai sveikatai palankus maisto produktas? Deja, dažnu atveju tai triukai skirti suvilioti vartotoją.

Pavyzdžiui, teiginys „Teisingai subalansuoti“ nurodytas ant sausų pusryčių, kuriuose cukrų - 12,8 g/100 g, skaidulinių medžiagų tik 2,8 g/100 g, o druskos net 1,7 g/100 g. Ką tai rodo? Šie sausi pusryčiai yra ne tik „greiti“ angliavandeniai, pavalgius po 1-1,5 val. Dažnai sausi pusryčiai pagerinami pridedant sintetinių vitaminų: geležies, niacino, tiamino, riboflavino ir kitų B grupės vitaminų ir nurodoma, kad tai yra tam tikro vitamino šaltinis. Kas iš to? Maisto technologai kurdami šiuos sausus pusryčius iš natūralių maisto produktų pašalina tai, kas vertinga ir natūralu, o paskui prideda sintetikos, kuri tik skirta viliojimui, bet kyla klausimas: kaip organizmas į juos reaguoja?

Maistingumo Teiginiai Ir Reguliavimas

Teiginiams apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą, skelbiamiems ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus, taikomas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą ir 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.

Žodžių žaismas tęsiasi toliau. Teiginys, kad maisto produktas turi mažai kalorijų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g kieto produkto yra mažiau kaip 40 kcal (170 kJ) ir 100 ml skysto produkto - mažiau kaip 20 kcal (80 kJ). Sutinku daug žmonių, kurie vertina maisto produktus tik pagal juose esančių kalorijų kiekį. Tačiau, jei sudėtyje gausu pridėtinio cukraus, iki 3 g skaidulinių medžiagų, gausu rafinuotų riebalų, sintetinių dažiklių, druskos daugiau nei 1,5 g/100 g, o kalorijų 100 g - 300 kcal. Suvalgytas taip nesubalansuotas ir menkavertis produktas ne tik, kad nesuteiks ilgalaikės energijos, bet nepraturtins organizmo maistingomis medžiagomis. O kituose sausuose pusryčiuose: pridėtinio cukraus iki 5 proc., 6 g/100 g skaidulinių medžiagų, be pridėtinės druskos, nėra sintetinių dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o kalorijų kiekis toks pats. Tai kuris būtų pasirinkimas sveikatai palankus.

Praktiniai Patarimai Renkantis Ir Vartojant Sausus Pusryčius

• Teikite pirmenybę tiesiog viso grūdo grūdų dribsniams su džiovintais vaisiais, riešutais, sėklomis, geriausia be pridėtinio cukraus, druskos, maisto priedų, rafinuotų riebalų.
• Tačiau jei tokių nerandate, tai ieškote pusryčių dribsnių ir javainių, atsižvelgdami į šiuos sveikatai palankumo kriterijus, kurie nurodyti sudedamųjų dalių sąraše ir maistingumo deklaracijoje:
  • pagrindinė sudedamoji dalis - ne mažiau kaip 50 proc. sausos masės turi sudaryti visagrūdžiai produktai,
  • riebalų ne daugiau kaip 7 g/100 g,
  • pridėtų cukrų ne daugiau kaip 10 g/100g (pridėtinis cukraus kiekis nėra privalomas nurodyti ant pakuočių),
  • iš viso cukrų ne daugiau kaip 13 g/100 g,
  • druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g,
  • skaidulinių medžiagų ne mažiau kaip 6 g/100 g.
• Žinoma, jei produkto visi kriterijai atitiks, išskyrus cukrų bus daugiau ir jie gauti iš džiovintų vaisių, o ne pridėtinio cukraus, tuomet vistiek toks produktas sveikatai palankesnis nei tas, kurio sudėtis vien iš pridėtinio cukraus.
• Nerekomenduoju valgyti gruzdintų dribsnių, nes tai potencialus kancerogeninių medžiagų akrilamidų šaltinis.
• Išpūsti grūdai yra stipriai perdirbti ir juose natūralios maistinės medžiagos nėra jau tokios natūralios, todėl pridėta dirbtinių.

Sausų Pusryčių Vaikams Ypatumai

Kalbant apie vitaminą D kiekviena mama žino, kad jo perdozavimas nėra sveikatai palankus ir ypač vasarą, kai organizmas iš saulės prisipildė vitamino D, jo galimybė perdozuoti didžiulė. Todėl, kad faktiškai pusę produkto sudėties sudaro cukrus, o kaip turbūt teko girdėti, kad cukrus turi ne tik saldų skonį, konservavimo efektą, bet stimuliuoja nervų sistemą, greitai sacharozė organizme suskyla į gliukozę ir fruktozę ir patenka į kraują, ko pasekoje mes greitai gauname energijos ir jaučiamės žvalūs, bet tik laikui bėgant pastebime, kad tai toks trumpas efektas ir po valandos gliukozės kiekis kraujyje smunka žemyn, jaučiamas silpnumas, tada vėl reikalinga greita dozė. Ar tai ne narkotinė medžiaga? Ne vienas mokslininis tyrimas jau tai patvirtina, bet kaip ir kiekvieno narkotiko paragavus sunku nebevartoti.

Todėl vaikams tokio menkaverčio maisto venkite siūlyti kasdien.

Kaip Pasigaminti Sveikus Sausus Dribsnius Namuose?

Paprastas patarimas, kaip pasigaminti sveikuoliškus sausus dribsnius: viso grūdo avižinius dribsnius (galima ir grikių, kviečių dribsnius) su džiovintais vaisiais (teikite pirmenybę tiems vaisiams, kuriuose nėra sieros dioksido, konservantų, pridėtinio cukraus, rafinuoto aliejaus), riešutais, nerafinuotu kokosų aliejumi išberti ant skardos ir pašaukite į orkaitę 160 laipsnių, pakepkite 20 min., vartydami ir išėmę įdėkite maltų linų sėmenų ir islandinio šalavijo sėklų, truputį medaus, žiupsnelį druskos ir viską išmaišykite. Galite patiekti su sezoninėmis ir šviežiomis uogomis. Skanūs, apetitą žadinantys ir sveikatai palankūs sausi pusryčiai, kuriuos galite valgyti ir su augaliniu (kokosų, avižų) ar karvės pienu, o geriau natūraliu jogurtu ar pasukomis.

Populiarūs Priedai Prie Sausų Pusryčių

• Įberkite į dubenėlį mėgstamų šviežių ar šaldytų uogų ar banano, mango, persiko ar slyvų gabalėlių.
• Jei pasibaigė jūsų mėgstamų vaisių ar uogų sezonas, pasidairykite jų parduotuvių šaldikliuose.
• Išbandykite ir įvairių džiovintų vaisių. Tiesa, juos būtinai nuplaukite ir nusausinkite, o didesnius dar ir pasmulkinkite, kad būtų patogiau valgyti.
• Dar vienas variantas vaisių ir uogų mėgėjams - liofilizuotos (šaltyje džiovintos) gėrybės, kurių nesunkiai rasite ir „Maximos“ lentynose.
• Saldumo pojūtį gali suteikti tokie prieskoniai kaip cinamonas ar vanilė (galite naudoti lašelį jos pastos);
• Kol priprasite prie mažiau saldžių pusryčių, į dubenėlį įpilkite šaukštelį skysto medaus ar klevų, agavų sirupo. Tai irgi saldikliai, tačiau geriau nei perdirbtas cukrus.

Kuo Užpilti Sausus Pusryčius?

Klasikinis pasirinkimas - pienas, tačiau jis verčiau tebūna liesesnis. Jei naudojate jogurtą, verta rinktis be jokių saldžių priedų. Itin patogus yra natūralus, geriamos konsistencijos jogurtas, kokio siūlo ir Lietuvos gamintojai. Galite išbandyti ir variantą su pasukomis ar kefyru. Jei renkatės pieno pakaitalus, labiausiai tiks ryžių, migdolų, kokosų ar kanapių pienas. Tačiau ir šiuo atveju studijuokite pakuotes - toks pieno pakaitalas turėtų būti be pridėtinio cukraus.

Pieno Ir Augalinių Gėrimų Populiarumas

Pasak „Maximos“ komercijos vadovės V.Drulienės, ištikimiausias sausų pusryčių palydovas yra pienas. O net 8 iš 10 perkamiausių pieno pasirinkimų yra lietuviški. „Matome, kad pirkėjai dažniausiai renkasi didesnę - 900 ml-2 litrų pieno pakuotę ir didesnio riebumo produktus - nuo 2 iki 3,5 proc. riebumo. Sparčiai populiarėja įvairūs augaliniai gėrimai: migdolų, avižų, ryžių, sojų, kokosų, lazdyno riešutų, netgi kanapių sėklų gėrimai pakeičia tradicinį pieną. Iš augalinių gėrimų šiemet pirmauja migdolų skonio gėrimas „Alpro“. Besiplečiantis asortimentas yra naudingas ne tik laktozės netoleruojantiems, bet visiems, nes suteikia galimybę atrasti naujų skonių. Pavyzdžiui, šiemet išplėtėme migdolų gėrimų pasirinkimą, jų pardavimai per pusmetį, palyginti su pernai, išaugo apie 60 proc. Kitas stulbinamai populiarus ingredientas - kokosai. Iš jų pagamintų augalinių gėrimų pardavimai per metus paaugo daugiau nei du kartus“, - pasakoja prekybos tinklo atstovė.

Lentelė: Rekomenduojami Sausų Pusryčių Kriterijai

Kriterijus	Rekomenduojama Vertė
Visagrūdžiai produktai	Ne mažiau kaip 50% sausos masės
Riebalai	Ne daugiau kaip 7 g/100 g
Pridėtiniai cukrūs	Ne daugiau kaip 10 g/100 g
Iš viso cukrų	Ne daugiau kaip 13 g/100 g
Druska	Ne daugiau kaip 1 g/100 g
Skaidulinės medžiagos	Ne mažiau kaip 6 g/100 g

---