Vasario 5-ąją minima šv. Agotos diena, dar vadinama Duonos diena. Nuo senų laikų lietuviai šią dieną prisimindavo papročius ir tradicijas, o jų namuose pasklisdavo gardus kepamos duonos aromatas. Lietuvoje gausu vietų, kur galima susipažinti su duonos kepimo tradicijomis.
Duonos Kelias Lietuvoje: Edukacinės Programos
Aukštaitijoje, už 8 kilometrų nuo Anykščių esančiame Arklio muziejuje, organizuojama edukacija „Duonelė kasdieninė“, kurios dalyviai supažindinami su duonos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės. Pažintinė pramoga vyksta autentiškoje XX a. pradžią menančioje troboje, kurioje lankytojus pasitinka gaspadinė, pasirengusi pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis ir atskleisti senovės duonos paslaptis.Užsukus į Dzūkijos etnografiniame regione įsikūrusį Trakų krašto tradicinių amatų centrą laukia pažintis su senuoju lietuvių duonos kepimo amatu. Specialios dzūkiškos duonelės kepimo edukacijos metu mažieji kartu su tėveliais ar mokytojais galės paruošti savo duonos kepalėlį ir jį individualiai dekoruoti.Suvalkijoje, Prienų krašto muziejaus edukacinėje programoje, kuri vyksta išskirtinėje XIX a. Suvalkijos krašto valstiečio troboje, dalyviai gali patys sudalyvauti duonos kepimo procese, o grįžę namo pavaišinti namiškius šviežiai iškeptos duonos kepalėliu. Įdomus faktas, kad Prienuose vienu metu galima pasijusti ne tik suvalkiečiu, bet ir dzūku.Žemaitijoje, norint gyvai pamatyti ir pajusti žemaičių paveldą, verta užsukti į Kretingos muziejų, kurio tradicinių amatų centre susipažįstama su dvariškų kepinių paslaptimis. Edukacijos dalyviai patys formuoja duonos kepaliukus arba ragaišius ir kepa juos duonkepėje. Norintiems mokytis jaukiai įsitaisius klasėje ar namuose, patiks virtuali edukacinė ekskursija, kurios metu vaikai galės susipažinti su duonos keliu.
Smagus mokslinis bandymas - duonos raugo gaminimas
Žingeidžius mažiuosius sudomins smagus mokslinis bandymas, kuris atliekamas darželyje, klasėje ar namuose kartu su mokytojais ar tėveliais.Reikės:* 50 g (apie 2 kupinų v.š.) ruginių miltų,* 50 ml (apie 2 v.š.) vandens,* stiklainio,* rankšluosčio,* markerio.Visas procesas užtruks 5 dienas. Pirmą dieną stiklainėlyje reikia sumaišyti ruginius miltus (50 g) su vandeniu (50 ml). Raugas turi būti panašus į grietinės konsistenciją. Ant stiklainėlio būtinai pažymėki liniją, kuri primins apie dabartinį raugo ūgį - taip matysi, kaip jis plečiasi ir auga. Tada gali indą užkloti rankšluostėliu. Tik neužspauski, nes raugui reikia kvėpuoti. Trečią dieną Raugą reikia atšviežinti, t. y. stiklainėlyje palikti tik apie porą kupinų šaukštų užaugusio raugo (likusią dalį išmesti). Kodėl? Todėl, kad Raugo visatos bakterijoms reikia atsinaujinti ir augti. Tad pirmiausia pasižymėki markeriu, koks Raugo ūgis, nugriebki nebereikalingą jo dalį, o likusią pamaitinki tais pačiais miltais (50 g) ir vandeniu (50 ml). Vėl palinkėki gero poilsio, augimo, šiltai užkloki ir paliki stovėti kambaryje dar 24 valandoms. Raugo visata užauga tada, kai yra stipriai paūgėjusi (atkreipki dėmesį į brūkšnelius), suburbuliavusi ir skleidžianti rūgštų, jogurtą ar actą primenantį kvapą. Jei kvapelis itin aštrus - gali būti, kad Raugui dar trūksta laiko.
„Biržų Duona“: Tradicijos Ir Modernumas
Moderniais sprendimais stebinanti „Biržų duona“ kiekvienam gaminiui skiria daug dėmesio nuo idėjos sukūrimo iki produkto atsiradimo parduotuvių lentynose. Savo veiklos metus skaičiuojanti nuo 1953 m., šiandien kepykla patenka tarp 3 didžiausių šviežios duonos Lietuvos kepyklų. Puoselėdama senąsias ruginės duonos kepimo tradicijas, įmonė nepamiršta nuolat ieškoti naujovių ir atsižvelgti į vartotojų pageidavimus. Be kepyklos, UAB „Biržų duona“ taip pat turi 16 firminių duonos krautuvių, 4 kepinių namus „Sucré“ ir 6 „draugų“ parduotuves, veikiančias franšizės pagrindu. Be to, 2019 m. Puoselėja senąsias lietuviškos duonkepystės tradicijas „Biržų duona“ - šeimos verslas. Patys vadovai kūrė kepyklos filosofiją, įvaizdį ir nuolat plečiamą asortimentą.
Asortimento įvairovė ir tradicijų puoselėjimas
„Gaminame ne tik duoną, bet ir kitų kategorijų kepinius - sausainius, bandeles ir užkandžius, taip pat pristatome kitų pasaulio šalių skanėstus. Nors nuolat vejamės naujausias technologijas ir atnaujiname įrangą, tačiau vienas didžiausių mūsų turtų - ilgamečiai kolegos, kurių patirtį itin vertiname“, - sako komercijos direktorius Andrius Kurganovas. Anot jo, „Biržų duona“ nuo seno garsėja gardžia tradicine rugine duona, kurios žmonės atvykdavo paragauti iš visos Lietuvos. Jis pastebi, kad ir šiandien lietuviai vis labiau vertina skoniu ir kvapu niekam neprilygstančią natūralaus raugo duoną. „Šią tradicinę duoną iki šiol gaminame pagal išsaugotą technologiją, fermentuodami raugą ir brandindami vertybe tapusią duoną. Tad, nors jos paruošimo procesas pakankamai sunkus, stengsimės išlaikyti šią svarbią Lietuvai tradiciją“, - šypsosi A. Kurganovas.
Technologijos ir inovacijos gamyboje
„Būdami tradicinės duonos gamintojai, bendrovės atstovai, siekdami palengvinti darbuotojų dalią, neseniai automatizavo kepimo procesą. Anksčiau žmogus turėdavo su liže stovėti prie krosnies ir „pašauti“ bei ištraukti duoną, dabar šį procesą atlieka robotas, valdomas automatiniu būdu. Nors procesas modernus, pati duona vis dar kepama krosnyje ant akmeninio pado, tad galutinis rezultatas išlieka autentiškas“.Naujos technologijos taikomos ne tik gamyboje, bet ir valdant verslą bei apdorojant duomenis. Pasak A. Kurganovo, „Biržų duona“ turi ambicingų planų tapti draugiška aplinkai įmone ir planuoja ateityje didžiąją dalį energijos pasigaminti patys: „Iš dalies tai jau darome ir dabar - surenkame energiją, gautą gaminant produkciją, ir ją panaudojame šilto vandens gamybai, kuris reikalingas kituose gamyklos procesuose“. Per metus „Biržų duona“ pagamina apie 7 tūkst. tonų produkcijos, o asortimente turi apie 250 skirtingų produktų, tačiau kūrimo ir naujų produktų ieškojimo procesas niekuomet nesibaigia: „Mūsų asortimentas nuolat vystomas ir atnaujinamas - turime testinę inovacijų laboratoriją Biržuose, kur tam skirta komanda kuria receptus ir išbando gaminius. Būtent čia gimsta nauji kepiniai“.
Naujos duonos vartojimo tendencijos
A. Kurganovas pastebi, kad kiekvienais metais, vis labiau stiprėjant sveikos gyvensenos kultui, keičiasi ir duonos vartojimo tradicijos: „Pastebime, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria duonos sudėčiai ir pagaminimo būdui - ieškoma sveikesnio produkto, pavyzdžiui, be cukraus, su didesniu skaidulų kiekiu, vertinama pilno grūdo arba daržovėmis gardinta duona, iš naujo atrandama ir ruginė“. Paklaustas, kokią duoną renkasi patys „Biržų duonos“ kepyklos šeimininkai, A. Kurganovas nė nedvejodamas prisipažįsta labiausiai vertinantis pagal seniai kepykloje dirbančių technologų receptus gaminamą ruginę duoną: „Aš pats daug sportuoju, stengiuosi gyventi sveikai, tad viso grūdo ruginė duona be pridėtinio cukraus yra puikus pasirinkimas, nes tai sveikas ir natūralus produktas“.
Bendradarbiavimas su „Lidl“
Šiandien „Biržų duona“ savo produkcija prekiauja 21-oje firminėje parduotuvėje, nišinėse parduotuvėlėse ir didžiuosiuose prekybos centruose. 2016 metų gegužę buvo žengtas svarbus žingsnis - kepykla pradėjo benradarbiauti su „Lidl“ prekybos tinklu. „Vertiname tai, jog mus laiko lygiaverčiais partneriais, nepaisant to, jog „Lidl“ yra tarptautinis prekybos tinklas. Na, o labiausiai didžiuojamės, kad atitikome bendrovės lūkesčius ir aukštus kokybės reikalavimus“, - sako A. Kurganovas. Bendrovės atstovas prisimena, kad bendradarbiavimo pradžioje gamykloje buvo atliktas „Lidl“ organizuotas auditas, padėjęs įvertinti gamybos kokybės saugą ir procesus: „Auditas praėjo sėkmingai, gavome keletą rekomendacijų, ką reikėtų patobulinti, tačiau kardinalių pokyčių imtis nereikėjo“. Šiandien „Biržų duona“ į „Lidl“ tinklo parduotuves Lietuvoje tiekia platų asortimentą: net kelių rūšių namines duonas, „ciabatta“ duonelę, keptą duoną su saulėgrąžomis.
Garsina Biržų vardą
Šiandien „Biržų duonos“ kepykla patenka tarp penkių didžiausių Lietuvos kepyklų (2017 m. jos apyvarta siekė 10,2 mln., o augimas lyginant su 2016 m. buvo 14,5 proc.), eksportuoja savo produkciją į Baltijos šalis, Ameriką, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Olandiją, Bulgariją bei Rusiją ir garsina Biržų krašto vardą.„Aš pats esu biržietis, čia gimęs ir augęs, tad tiek man, tiek mano šeimai labai svarbu per mūsų kepyklos gaminius garsinti Biržų vardą ir nešti apie jį žinią. Labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu Biržai vis dažniau vadinami ne alaus, o duonos kraštu“, - juokiasi A. Kurganovas. Be viso to, „Biržų duona“ yra ir didžiausias Biržų miesto darbdavys, o dauguma darbuotojų yra vietiniai gyventojai. Šiuo metu įmonės komandą sudaro apie 400 žmonių: „Per ilgus darbo metus esame sukūrę gražių kolektyvo tradicijų - jos daug reiškia tiek mums, tiek darbuotojams. Dabar gyvename džiugiomis darbuotojų vasaros šventės bei mūsų organizuojamo bėgimo „Biržų KM“ nuotaikomis“.
Duonos Degustacijos Ir Įdomybės
Kaip ant kasdienio stalo atsiranda duona? Kokį kelią ji turi nueiti, kad pasiektų parduotuvių lentynas ir, galiausiai, galėtume ja mėgautis? Svečiose šalyse tradicinę duoną atstovauja skirtingi kepiniai. Prancūzijoje - tradicine duona laikomas traškus prancūziškas batonas, italai didžiuojasi puria kvietinės mielinės tešlos duona čiabata, o portugališka tradicinė duona gaminama iš kukurūzų. Mėgstančius degustuoti įvairius kepinius, sužavės galimybė vienu metu paragauti skirtingų duonelių. Kartu su vaikais suorganizuota duonos degustacija skatins pažinti gaminius ir jų savybes. Nuotaikingu darželinukų ar moksleivių užsiėmimu gali tapti ir gardžiausio užkandžio ar sumuštinio su duona rinkimai.
„Biržų Duonos“ Produkto Apžvalga
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinę informaciją apie vieną iš „Biržų Duonos“ produktų:
| Savybė | Informacija |
| Rūšis | Juoda |
| Prekės ženklas | Biržų duona |
| Tinkamumas mokykloms | Leidžiama mokinių maitinimui |
| Energetinė vertė (100g) | 1115 kJ/264 kcal |
| Riebalai | 1 g |
| Angliavandeniai | 54 g |
| Baltymai | 5 g |
| Druska | 0,9 g |
