Bulvės yra viena iš pagrindinių žemės ūkio kultūrų, ne veltui vadinamos „antrąja duona". Daugiausia bulvių sunaudojama maistui.

Maistingumo atžvilgiu 400 kg bulvių prilygsta 100 kg grūdų. Bulvės pasaulyje užima ketvirtą vietą po ryžių, kviečių ir kukurūzų. Jos auginamos 140 pasaulio šalių bei naudojamos ne tik maistui, bet gyvulių pašarui, taip pat yra krakmolo, spirito gamybos žaliava. Pasaulyje bulvių vartojimas nuolat didėja.

Dirvos paruošimas

Bulvės gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio dirvose, bet geriau uždera juodžemiuose. Svarbu, kad dirva būtų puri, laidi vandeniui, orui bei šilumai. Kadangi bulvės kvėpuoja per žievėje esančias žioteles, kad jas pasiektų oras reikia purios dirvos. Bulvių šaknų sistema prastai išsivysčiusi.

Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje, kuriame formuojasi derlius. Dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams, jų vystymuisi reikia daug erdvės.

Bulvių auginimui netinka rūgščios bei kalvotos dirvos. Bulvėms tinkamiausi mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5-7,0). Bulvės geriausiai dera puveninguose priesmėliuose, lengvuose priesmėliuose, tačiau sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos, patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais, su priešsėliais, po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių.

Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. Optimalus dirvos tankumas, auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje, turi būti apie 1-1,2 g/cm³ ir 1,3-1,4 g/cm³ - priesmėlio dirvoje.

Rudeninis dirvos paruošimas

Dirva pradedama ruošti rudenį. Rudeninis dirbimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Kai bulvės auginamos po javų, pradedama ražienų skutimu. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Taip sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Jei dirva varputėta ar gausu usnių, pienių - ražiena skutama pakartotinai. Vėliau dirva akėjama zigzaginėmis akėčiomis. Po dviejų trijų savaičių dirva giliai suariama, kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai.

Dobilienos, nupjovus atolą, ariamos plūgais su priešplūgiais, bet prieš tai reikia dirvą sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. Po šakniavaisių, daržovių dirva tiesiog giliai suariama.

Pavasarinis dirvos paruošimas

Pavasarį iš rudens suarti laukai purenami rotoriniais kultivatoriais - frezomis. Šie rotaciniai kaupikai gerai išpurena dirvą ir sutrupina grumstus. Deja, viename lauke sąlygos retai kada būna vienodos: priesmėlių lopai kaitaliojasi su supuolančių priemolio, drėgnesnių dirvų ar akmenuotų plotų intarpais. Siekiant didesnio derliaus, bulvės auginamos ir supuolančiose dirvose.

Pastarosioms įdirbti reikia specializuotų žemės ūkio mašinų. Akmenuotose ar supuolančiose dirvose Lietuvoje jau naudojamos specialios grumstų ir akmenų separavimo mašinos. Jas gamina vokiečių „Grimme", norvegų - „Kverneland", škotų - „Reekie" įmonės.

Akmenuotuose laukuose sunku naudoti techniką ruošiant dirvas, sodinant bulves, prižiūrint plotus ir ypač kombainais kasant ir dorojant derlių. Vien tik žemės ūkio technikos, dirbančios vidutinio akmenuotumo dirvoje (apie 50 t/ha), remonto išlaidos padidėja iki 50 proc., tiek pat pagreitėja mašinų amortizacija.

Atlikus pirminį dirvos apdirbimą (dirvos supurenimą rotoriniu kultivatoriumi bei akmenų nurinkimą), atliekamas antrinis dirvos paruošimas, t. y. tręšimas. Bulvės greitai reaguoja į per mažą arba per didelį azoto kiekį, nuo to priklauso ne tik derliaus kiekis ir kokybė, bet ir gumbų išsilaikymas sandėliuojant.

Tręšimas

Mėšlą arba kompostą reikia įterpti iš rudens arba visai jo atsisakyti. Su mėšlu į dirvą patenka ne tik piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai, tačiau sunku prognozuoti, kada jis mineralizuosis. Šio proceso metu perteklinis azotas nitratų forma gumbuose kaupia kenksmingas medžiagas, mažėja krakmolingumas, blogėja suvirimas (bulvės tamsėja) ir jų skonis.

Be to, nuo per didelio azoto kiekio lėtėja gumbų brendimas, blogėja prekinė išvaizda, gumbai blogai išsilaiko sandėliuojant. Geriausiai tinka kompleksinės, chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10:10:20, 11:11:21 su mikroelementų priedais, pvz., manganu (Mn), cinku (Zn) ir kt.

Tręšiant bulves prieš sodinimą „Grimme" mašinų gamintojas siūlo frontalinę - pakabinamą prie priekinio traktoriaus pakabo mineralinių trąšų barstomąją-dirbos purentuvą FA 200. Šia žemės ūkio mašina galima ne tik įterpti trąšas į dirvą, bet ir sukultivuoti žemę prieš sodinimą. Šią mašiną galima suporuoti su bulvių sodinimo mašinomis.

Esant lengvai neakmenuotai dirvai iš rudens suartus laukus galima taip pat įdirbti frontaliniais rotoriniais kultivatoriais-frezomis GF 180, GF 300, suporuotomis su bulvių sodinamosiomis.

Bulvių veislių pasirinkimas

Šiuo metu Lietuvoje auginama nemažai įvairių bulvių veislių, besiskiriančių pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jos tinka įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos skirtingose dirvose bei duoti gerus derlius. Auginamų bulvių derlingumui, gumbų kokybei didelę reikšmę turi laiku pakeista bei tinkamai parinkta veislė.

Bulvių veislės grupuojamos pagal vegetacijos periodo ilgį (laikotarpis nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nudžiūvimo). Pagal veisles bulvės skirstomos į penkias grupes:

• Labai ankstyvos - vegetacija trunka 70-90 dienų
• Ankstyvosios - 90-100 dienų
• Vidutinio ankstyvumo - 100-110 dienų
• Vėlyvosios - 110-120 dienų
• Labai vėlyvos - 120 ir daugiau dienų

Kiekvienais metais rekomenduojama atnaujinti turimas bulvių veisles.

Populiarios bulvių veislės:

• Adora: Labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai brandinami vienodo dydžio, užauga stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis. Išvirus nejuoduoja.
• Laura: Vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbimui. Gumbai pailgai ovalūs, raudoni, labai puikios prekinės išvaizdos. Minkštimas ryškiai geltonas. Augalai neimlūs nematodams, virusams: garbanei, dryžligei, lapų susisukimo virusui. Ši veislė ypač atspari sausrai. Gero skonio, verdant nesukrenta, išvirus nepakeičia spalvos.
• Melody: Kilusios iš Olandijos. Vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui. Pasižymi puikiomis skonio savybėmis visą žiemojimo laiką: nejuoduoja išvirus, vidutiniškai miltingos. Gumbai ovalūs, gelsva tinkline luobele, sekliomis akutėmis, kere formuojami vienodo dydžio. Minkštimas švelniai geltonas. "Melody" išsiskiria pakankamai dideliu atsparumu mechaniniams sužeidimams ir sudaužymams, marui, atspari daugumai ligų.
• Vineta: Kilusios iš Vokietijos. Ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, stambūs, šiukštesne odele, vidutinio gilumo akutėmis. Geros prekinės išvaizdos, atsparūs mechaniniams pažeidimams. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirus nežymiai subyra. Gerai laikosi žiemą. Augalai atsparūs vėžiui, bulviniams nematodams Ro1, virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui, juodajai kojelei. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Tačiau nepakenčia azoto pertekliaus, dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Tinkamos daiginti. Puikaus skonio. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.

Bulvių sodinimas

Dirvą gerai išpurenus, bulvės sodinamos bulvių sodinamosiomis. Daugiausia bulvių prikasama sodinant jas vagomis 5-7 cm gyliu. Šiuo atveju ir bulvių priežiūros darbų kokybė geriausia.

Europoje bulviasodžių gaminama labai daug. Garsiausios yra „Grimme", „Cramer" (Vokietija), „Kverneland" (Norvegija), „Juko", „Żxo" (Suomija), „Agromet Pionier" (Lenkija), „Struik" (Olandija) ir kitos.

Universalios sodinamosios gaminamos 2-4-6 ir 8 eilių sodinimui. Tai patikimos mašinos, pagamintos sėkmingų Z ir ZS sodinamųjų serijos pagrindu. Sodinamosios skiriasi darbiniu pločiu, sėkladėžių talpa ir tipu (bunkerinės, pakeliamos, daigintų bulvių platformos), automatinėmis kontrolės priemonėmis. Bulvių sodinamosios gali būti komplektuojamos su trąšadėžėmis ir be jų.

Bulvių sodinimo mašinos gumbus gali sodinti 75-96,4 cm pločio tarpueiliais. Bulves auginant 75 cm pločio tarpueiliais, jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. Be to, tokio pločio tarpueiliams labiau pritaikytos Vakarų Europos mašinos. Auginant mažesnį bulvių plotą, gamintojas siūlo ir dvieiles sodinamąsias GL 32 E su mažu net 500 kg bunkeriu.

Komplektuojant bulvių sodinamąsias su trąšadėžėmis bei tręšiant dirvą sodinimo metu, galima gauti nemažą derliaus padidėjimą (apie 20 proc.), kadangi įrodyta, kad didžiausią naudą mineralinės trąšos duoda jas įterpiant sodinimo metu lokaliai, t.y. Visos „Grimme" gaminamos bulvių sodinamosios gali būti komplektuojamos su trąšadėžėmis.

Kompanijos sodinamųjų važiuoklės ratai važiuoja kiekvienu tarpueiliu. Sodinant bulves „Grimme" sodinamosiomis, yra galimybė naudotis automatinio valdymo sistema „Isobus". Ši sistema įsimena važiavimą bei gali jį atkartoti, o tai ypač svarbu sukantis galulaukėje.

Programuojant priedų veikimą nustatomos pagrindinės funkcijos bulvių auginimo darbams, tai labai palengvina darbą kontroliuojant bulvių padavimą iš sėkladėžės, lygų vagų suformavimą, vienodus tarpueilius ir t.t.

Bulvių daiginimas

Norint anksčiau paragauti šviežių bulvių jau kovo mėnesį reikia pradėti jas daiginti. Sudaigintos bulvės geriau panaudoja dirvos drėgmės atsargas, be to, 2-3 savaitėmis ankščiau užaugina derlių. Daiginti geriau didesnes bulves, nes jos išaugina stipresnius daigus, o iš jų susiformuoja tvirtesni kerai ir užauginamas gausesnis derlius.

Daiginimo laikotarpis turėtų būti 30-45 dienos iki sodinimo. Daiginti atrinkite ne mažesnius kaip 50-80 g ligų, kenkėjų ir mechaniškai nepažeistus bulvių gumbus. Šviesoje daiginamų bulvių daigai neištįsta. Patalpos temperatūra turi būti apie 12-15 0C. Jeigu patalpa sausa, bulves per savaitę 2-3 kartus apipurkškite vandeniu. Šviesoje daiginami gumbai pažaliuoja, kaupiasi chlorofilas, todėl geriau auga šaknų sistema, lapai ir stolonai.

Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1-1,5 cm, tada sodinant jie nenulūžta ir greičiau sudygsta. Galima daiginti ir tamsoje, tuomet bulvės sluoksniuojamos su durpėmis, pjuvenomis, kompostu, tačiau jų daigeliai bus gležnesni ir labiau apsilaužys sodinant.

Bulvių priežiūra

Po bulvių sodinimo yra formuojamos padidinto skerspjūvio vagos. Šios vagos formuojamos frezuojant tarpuvagius „Grimme" kompanijos rotaciniais sekcijiniais kaupikais, kurie gerai išpurena bulvių tarpuvagius, sutrupina grumstus bei naikina pradedančias dygti piktžoles. Tarpueilių purenimas šiais kaupikais sunaikina pradedančias dygti piktžoles tarpueiliuose.

Bulvių derlingumas bei gumbų kokybė labai priklauso nuo pasėlių priežiūros, taip pat ir nuo piktžolių naikinimo. Tačiau intensyviai dirbant tarpueilius bulvėms galima ir pakenkti - vėlyvi kaupimai gali pažeisti šaknų sistemą. Šiuo atveju labai sustabdomas augimas. Tada mažėja ne tik derlingumas, bet ir prastėja gumbų kokybė.

Dėl šių priežasčių vien agrotechnikos priemonės piktžolėtumui mažinimui komerciniuose bulvių pasėliuose pasaulyje nedažnas. Tačiau prekinis derlius gali sumažėti ir sumažinus kaupimų skaičių, nes dalis gumbų gali būti arti dirvos paviršiaus ir pažaliuoti. Todėl piktžolėtumui reguliuoti bulvių kaupimą siūloma derinti su efektyviu herbicidų naudojimu.

Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose vagotu paviršiumi dirvose, formuojasi dideli kerai. Bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol, kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Mažiau kartų įdirbtuose tarpueiliuose užauga daugiau piktžolių, mažėja bulvių derlius. Dažniausiai bulves reikia kaupti 2-3 kartus.

Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti, tai sunkesnėse dirvose, ypač lietingais metais, tenka kaupti du, o kartais ir tris, keturis kartus, suformuojant aukštesnes vagas. Svarbu, kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesikauptų vanduo.

Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu, prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti, nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų.

Kaupimo ir purenimo tikslas - sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). Tada baigiamos formuoti vagos.

Derliaus nuėmimas

Likus 10-12 dienų iki bulvių kasimo, būtina nupjauti bulvienojus. Nupjovus bulvienojus, padidėja bulvių kombainų darbo sparta. Bulvienojų pjovimui firma „Grimme" siūlo platų bulvienojų šalinimo rotorinių mašinų asortimentą.

Jos gali būti pakabinamos prie traktoriaus priekinės pakabos bei traktoriaus gale. Šios bulvienojų šalinimo mašinos dirba rotoriniu principu. Nuo traktoriaus darbinės pavaros besisukantis rotorius susmulkina vagos bulvienojus bei juos paskleidžia dirvos paviršiuje.

Mechanizuotam bulvių derliaus nuėmimui gaminamos bulviakasės ir prikabinami bei savaeigiai kombainai. Pagal vienu metu kasamų vagų skaičių bulviakasės yra vienvagės ir dvivagės. Pagal darbinių dalių tipą būna svaidytuvinės, vibracinės (grotelinės), verstuvinės ir elevatorinės.

Elevatorinės bulviakasės važiuojant lauku noragai kasa dvi šalia esančias bulvių eiles ir paduoda iškastą masę ant pagrindinio elevatoriaus. Dalis žemių prabyra pro virbalus. Toliau pagrindinis elevatorius neša gumbus su likusiais grumstais ant kaskadinio elevatoriaus. Šis elevatorius papildomai iškrato žemes bei bulvienojus ir kitas priemaišas.

„Grimme" gamina ir Lietuvos bulvių augintojams siūlo pakabinamą WH 200 bei prikabinamą WR 200 elevatorines bulviakases. Kasant dvivagėmis bulviakasėmis paliekama po dvi gretimas vagas, jos nukasamos, kai būna surinktos šiose vagose iškastos bulvės.

Esant giedram orui, iškastos bulvės ant dirvos paliekamos kelioms valandoms. Jos išdžiūsta, sutvirtėja odelė, dezinfekuojasi žaizdelės ir tampa atsparesnės mechaniniams pažeidimams. Tačiau kasant bulves nurodytomis bulviakasėmis būtini pagalbiniai rinkėjai, o tai didina darbo sąnaudas apie 60-70 h/ha.

Pagal žemių atskyrimo darbinę dalį bulvių kombainai skirstomi į elevatorinius, grotelinius, būgninius ir elevatorinius-grotelinius. Darbo metu gylio stabilizavimo volai, esantys noragų priekyje, rieda vagų viršūnėmis, trupina grumstus ir palaiko vienodą kasimo gylį.

Noragai atpjauna vagos viršūnės dalį ir masę nukreipia ant pirminio elevatoriaus. Noragų gale pritvirtinti pirštai gali atsilošti į viršų ir apsaugoti, kad tarp noragų ir pirminio elevatoriaus neįstrigtų akmenys. Noragų šonuose yra kreiptuvai, kurie iškastą masę nukreipia ant pirminio elevatoriaus ir neleidžia jai nubyrėti į šonus.

Pagal sujungimą su energijos šaltiniu bulvių kombainai skirstomi į prikabinamus ir savaeigius. Juose įrengtas smulkių pašarinių bulvių atskirtuvas ir surinkimo bunkeris, atskirti specialiu separatoriumi ir atrinktų ant perrinkimo stalo akmenų bunkeris. Tiek prikabinami, tiek savaeigiai kombainai gaminami su hidraulinėmis pavaromis.

Nukastos bulvės rūšiuojamos rūšiavimo mašinomis. Tačiau pirmiausia nukastas drėgnas bulves verta apdžiovinti ir tik po to ruošti sandėliavimui. Dauguma Lietuvos ūkininkų nukastas bulves džiovina galulaukėje išlygintoje pakilioje vietoje. Netgi rekomenduojama laikinoje bulvių džiovinimo vietoje sudėti presuotų šiaudų ryšulius.

Maistinės bulvės iš kombaino supilamos tarp šių ryšulių. Kad bulvės kuo mažiau gautų tiesioginių saulės spindulių, ant jų 30-50 cm sluoksniu sudedami sausi šiaudai ir, jei numatomas lietus, toks laikinas „kapčius" uždengiamas plėvele. Sausi šiaudai išsiurbia bulvių drėgmę.

Bulvių rūšiavimas

Apdžiūvus bulvėms jos transportuojamos į bulvių saugyklą bei rūšiuojamos. Maistinės ir pašarinės bulvės rūšiuojamos tik nukastos, o sėklinės - dažniausiai pavasarį. Rūšiavimo mašinos surūšiuoja bulves į kelias rūšis ir atskiria iš jų žemes, bulvienojų liekanas, akmenis ir kitas priemaišas.

Šiuose darbuose nepamainomas yra „Grimme" gaminamas visas kompleksas mašinų, tokių kaip bulvių priėmimo bunkeriai RH. Jie pajėgūs ne tik priimti nuo 6 iki 49 t/val. bulvių, bet ir atskirti nuo jų žemes. „Grimme" rūšiavimo mašinos surūšiuoja bulves į kelias rūšis ir atskiria iš jų žemes, bulvienojų liekanas, akmenis ir kitas priemaišas.

Rūšiuojamos bulvės pilamos į specialius priėmimo ir dozavimo bunkerius, iš kurių pirmiausia tiekiamos į priemaišų atskyrimą. Toks bulvių rūšiavimas gali būti atliekamas mobiliuose rūšiavimo punktuose. Pavyzdžiui, viename lauke derlių kasant vienu, dviem ar daugiau kombainų, galulaukėje pastatomas mobilus rūšiavimo punktas, sukomplektuotas iš reikalingo našumo priėmimo bunkerio, priemaišų atskyrimo, bulvių perrinkimo stalo, taravimo į konteinerius įrangos bei transporterių sistemos.

Panašus bulvių rūšiavimo punktas, tik su labiau išvystyta transportavimo sistema, gali būti ir stacionarus. Tokiuose punktuose labiau pritaikomi elektroniniai ir automatiniai įrenginių privalumai. Stacionarūs punktai daugiausia yra po stogu, todėl dėl geresnių darbo sąlygų pasiekiamas didesnis našumas ir geresnė bulvių kokybė.

Ruošiant bulves prekybai arba sėklai, sandėliuojamos bulvės iškraunamos kaušiniais krautuvais ar specialiu bulvių imtuvu su transporterių sistema ir pakraunamos į transporto priemones. Svarbu, kad perkrovimų būtu kuo mažiau ir bulvės nekristų iš aukštesnio nei 25 cm aukščio.

Traškučiams gaminti netinka ir pažaliavusios bulvės.

Bulvės Lietuvoje

Bulvės - bulvinių šeimos daugiamečiai augalai į Lietuvą įvežtos XVII a. Pirmiausia jos paplito dvaruose, o XIX a. tapo vienu svarbiausių žemės ūkio augalų ir valstiečių ūkiuose. Dabar Lietuvoje bulvės auginamos beveik visur.

Bulvės turtingos vitaminų, aminorūgščių ir mineralinių druskų, jų gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų, todėl ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona. Kadangi išvesta daugybė bulvių veislių, šakniagumbių sudėtis šiek tiek skiriasi. Tačiau apie 75-80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. Sausos medžiagos pagrindas - krakmolas.

Per eilę metų Lietuvos bulvių augintojai išmoko tinkamai taikyti agrotechnines priemones, ir bulves pradėjo auginti pagal paskirtį. Auginant produkciją daug dėmesio yra skiriama bulvių atsparumui ligoms, tolerantiškumui virusinei infekcijai, sandėliavimo kokybiniams rodikliams, skoniui, gumbų minkštimo spalvai ir kitiems aspektams.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvoje buvo susitelkta į žemės ūkio verslo tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje. Tiek stambūs, tiek smulkesni bulvių augintojai dabartiniu metu suvokia, kas yra rinka, todėl tiesioginių pardavimų dėka ūkininkai didina savo konkurencingumą ir pajamas.

Tokiu būdu gerėja užsakovo ir augintojo tiesioginis bendradarbiavimas, o dėmesys koncentruojamas į parduodamo produkto išskirtinumą. Bulvių augintojus domino ir domina, kaip išauginti daugiau geros kokybės ž.ū. produkcijos, kokias veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti.

Svarbu

• Bulvės geriausiai dera pasodinus po daugiamečių žolių, ankštinių augalų, tręštų mėšlu žiemkenčių.
• Parenkant priešsėlius bulvėms, būtina atsižvelgti į tai, kad dirva būtų kuo labiau sukultūrinta, turtinga organinių medžiagų, nepiktžolėta, puri, tuomet priešsėlio parinkimas didesnės įtakos bulvių augimui gali ir neturėti.
• Bulvės 100 cnt gumbų išauginti paima iš dirvos 50 kg azoto (N), 20 kg P2O5 ir 80 kg K2O.
• Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje.
• Azotas ir fosforas reikalingi baltymų sintezei, todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu.
• Tuo tarpu kalis reikalingiausias pradedant augti bulvienojams, bet bulvės jį ilgiausiai naudoja - net iki gumbų augimo pabaigos. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose.
• Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė.
• Bulvės maistinėmis medžiagomis gali apsirūpinti tik tada, kai yra pakankamas drėgmės kiekis.
• Iki sudygimo vandens daug nereikia, tačiau kai užaugina lapus, bulvės jau išgarina daugiau vandens.
• Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu, kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. Po žydėjimo vandens poreikis vėl sumažėja. Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės derlius gali sumažėti 2-3 kartus.
• Kaitros metu, dirvoje trūkstant drėgmės, bulvių lapai suvysta, negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų, dėl to pailgėja jų vegetacija.
• Antra vertus, esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti, gumbai nustoja augti. O šlapioje dirvoje dėl per didelio drėgmės kiekio bulvėms pritrūksta oro.
• Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja, gumbų luobelė išauga storesnė, o jei drėgmės trūksta - luobelė plonesnė.
• Bulvės labai mėgsta šviesą - tai šviesiamėgiai augalai, o pavėsio nemėgsta. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi, mažai mezga, lapai pageltonuota, stiebai ištįsta, būna mažesnis derlius. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos, joms trūksta šviesos.

---