Apetito nebuvimas yra opi problema, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jungtinių Tautų skaičiavimais, 2050 m. pasaulyje gyvens dvigubai daugiau vyresnių nei 65 m. žmonių negu vaikų iki 5 metų. Po ketvirčio amžiaus senjorų taip pat bus daugiau negu 15-24 m. amžiaus pasaulio gyventojų. Žmonės virš 65 metų yra sparčiausiai auganti žmonijos populiacijos grupė, todėl nenuostabu, kad Pasaulio sveikatos organizacija sveiką senėjimą laiko prioritetu. Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema.
Fizinės Priežastys
Žmogui senstant, organizmo funkcijos palaipsniui ima veikti lėčiau arba visai sustoja. „Nėra apetito, pykina“ - frazė, kurią su vyresnio amžiaus žmonių globa susidūrę žmonės tikriausiai yra girdėję ne kartą. Senėjant, virškinimo sistemoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali sumažėti organizme gaminamų seilių kiekis. Mažesnį seilių kiekį burnoje gali nulemti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Mažėjant seilių, sunkiau kramtyti ir nuryti maistą, jis nėra tinkamai sudrėkinamas, o virškinimo proceso pradžia apsunkinama.
Dar viena sunkesnio maisto nurijimo priežasčių - senatvinis dantų praradimas ir bendrai prastėjanti burnos būklė. Dėl ligų ar amžiaus nusilpus raumenims, gali būti sunkiau palaikyti burnos higieną, dantys greičiau genda. Nenoras valgyti gali būti susijęs su kamuojančiomis vidurių užkietėjimo problemomis, pykinimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir pan. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga ūminėmis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas.
Dėl šių ligų ir joms gydyti skirtų vaistų šalutinio poveikio organizme kyla uždegiminiai procesai, darantys įtaką geram virškinimui. Be to, su amžiumi organizmas ima gaminti mažiau alkio ir virškinimą skatinančių hormonų. Apetito stoka gali būti nulemta ir infekcinių susirgimų, lydimų aukštos temperatūros, kuomet net ir jaunas žmogus sunkiai prisiverčia suvalgyti pilną porciją.
Netinkama mityba lemia imuniteto silpnėjimą, o tai didina infekcijų riziką ir lemia ilgesnį atsigavimą po ligos. Tačiau kalbant apie bakterijas ir virusus bei vyresnio amžiaus žmonių valgymo sutrikimus, dažnesnė situacija, kurią galima apibūdinti „višta ar kiaušinis?“ principu.
Dar viena apetito stokos priežastis gali būti nediagnozuotos ligos. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga, vėžys, inkstų nepakankamumas, Parkinsono liga, skydliaukės problemos ar periodonto ligos. Mažėjantis apetitas gali būti vienas pirmųjų signalų, skatinančių kreiptis į gydytojus.
Tačiau net ir jokiomis ligomis nesergantis vyresnio amžiaus žmogus patiria lėtėjančią medžiagų apykaitą ir besikeičiančius jutimus. Ryškesnių spalvų, kvapų ir skonių maistas, keliantis apetitą vien į jį pažvelgus, gali padėti „apeiti“ pasikeitusią uoslę, skonio pojūtį ir seilių trūkumą. Taip pat vertėtų mažai maistinės vertės turinčius produktus keisti į tokius, kurie savyje talpina ne tik daugiau mikroelementų, bet ir kalorijų. Pavyzdžiui, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir pan.
Psichologinės Priežastys
Tarp vyresnio amžiaus žmonių apetito stokos priežasčių mokslininkai vis dažniau įvardija psichikos ligų poveikį. Senatvinė demencija ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichinės sveikatos sutrikimai. Demencija, kuri yra ne viena konkreti liga, bet sindromas su daug įvairių simptomų, paveikia vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Jiems gali taptu sunkiau išreikšti mintis, priimti sprendimus, orientuotis laike, padėti daiktus į jiems tinkamas vietas ar tiesiog prisiminti pavalgyti.
Kaip teigia medikai, žmonėms su demencija kelionė į parduotuvę ir maisto ruošimas dažnai tampa toks sudėtingas, kad jie paprasčiausiai ima to vengti. Gyvenant po vieną ir neturint artimojo, kuris maisto ruošimo našta pasidalintų ar pilnai ją perimtų, tinkamai maitintis tampa beveik neįmanoma. Vieniši senjorai taip pat dažnai kenčia nuo depresijos.
Sumažėjęs apetitas arba visiškas nenoras nieko valgyti - tai būdingi depresijos požymiai. Gydytoja D. Mičiūnienė pažymi, kad depresija sergantis žmogus neretai pamiršta pavalgyti, todėl gali išsekti organizmas. Jeigu pastebite, kad artimas žmogus prarado gyvenimo skonį, nustojo džiaugtis gyvenimu, vertėtų pagalvoti apie tai, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba.
Jeigu nuolat girdite artimąjį sakant, kad jis „neturi pasirinkimo“, kad „niekas neišeis“, kad „tai beviltiška“ - galima pagalvoti, kad jam vystosi depresija. Tokios būklės pasekmės gali būti netgi mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą. Neretai sergantieji būna labai neramūs ir irzlūs. Taip pat jie gali būti ir hiperaktyvūs.
Be abejo, yra žmonių, kurie iš prigimties bet kokiomis aplinkybėmis linkę apsiverkti. Tačiau gydytoja D.Mičiūnienė pažymi, kad tokie žmonės ašaroja ir džiaugdamiesi, ir liūdėdami. Sergantis depresija žmogus verkšlena ir be priežasties. Tiesa, yra nuomonių, kad sergant depresija daug geriau yra išsiverkti negu užgniaužti jausmus savyje.
Sergant depresija sunkiau susikaupti, susikoncentruoti, sulėtėja mąstymas, sutrinka atmintis, dėl to neretai sudėtingiau atlikti įprastas darbo užduotis. Toks žmogus ilgiau mąsto, daugiau laiko praleidžia atlikdamas net nesudėtingus darbus. Visa tai sutrikdo jo įprastinę veiklą, dėl to gali kilti problemų darbe.
Gydytojos pažymi, kad daugiausia, ką gali padaryti draugai, - įtikinti sergantįjį, kad depresija - laikina, pagydoma ir kad reikia kreiptis pagalbos. Svarbu parodyti, kad suprantate, kaip jam sunku. Taigi depresiją būtina gydyti, kaip ir bet kokią kitą ligą.
Vaistų Poveikis
Kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai vartoja daugiau vaistų, apetito stoka gali būti nulemta šių vaistų tiesioginio ar šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai gali paveikti skonį ir uoslę, todėl anksčiau mėgiami patiekalai ar produktai gali tapti nebeskanūs. Kitas pavyzdys - antibiotikai. Gerai žinoma, kad jie daro neigiamą poveikį virškinimo sistemai.
Visgi, kovojant su bakterijomis ir gydant kitas ligas, vaistų, kurie sukelia burnos džiūvimą, pakitusį skonį ar apsunkina virškinimo procesą, greičiausiai neišvengsime.
Nervinė Anoreksija
Nervinė anoreksija, dar vadinama anoreksija nervoza yra sunkus ir potencialiai gyvybei pavojingas valgymo sutrikimas, pasireiškiantis ekstremalia baimėmis priaugti svorio ir iškreiptu kūno įvaizdžiu, dėl ko asmuo riboja suvartojamų kalorijų kiekį iki pavojingai žemo lygio. Nervinę anoreksiją lydi obsesinis noras numesti svorio ir pernelyg griežtas savikontrolės laikymasis, kuris apima griežtas dietas, badavimą, per didelį fizinį krūvį ar net piktnaudžiavimą svorio mažinimo preparatais.
Nervinės anoreksijos pasekmės yra žalingos ir ilgalaikės tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Fizinės komplikacijos gali apimti širdies ritmo sutrikimus, osteoporozę, reprodukcinės sistemos sutrikimus ir netgi mirtį. Gydymas yra sudėtingas ir reikalauja integruoto požiūrio, įskaitant mitybos koregavimą, psichoterapiją ir, kai reikia, vaistų nuo depresijos ar nerimo.
Nervinės anoreksijos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, kurie dažnai apima psichologinius, socialinius ir biologinius aspektus. Didelė perfekcionizmo, kontroliuojančio elgesio ir žemos savivertės tendencija gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Visuomenės spaudimas atitikti tam tikrus kūno įvaizdžio standartus ir grožio ideologijas gali skatinti neigiamą kūno suvokimą ir valgymo sutrikimus.
Konfliktai šeimoje, aukšti lūkesčiai arba emocinis nepalaikymas gali sukelti pažeidžiamumą šiai ligai. Genetiniai polinkiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose pasitaiko valgymo sutrikimų, padidėja rizika juos išsivystyti.
Depresija, nerimas, izoliacija ir obsesinis-kompulsinis elgesys yra dažni nervinės anoreksijos palydovai. Šios komplikacijos gali būti ilgalaikės ir reikalauti ilgalaikio gydymo.
Jei turite bet kokius susirūpinimus dėl savo ar artimo asmens mitybos įpročių, svorio ar elgesio, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Ankstyvas sutrikimo nustatymas ir gydymo pradžia gali žymiai pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti riziką susidurti su sunkiomis sveikatos komplikacijomis.
Teigiamas kūno įvaizdis: Skatinti sveiką ir teigiamą požiūrį į kūną, pabrėžiant individualumą ir įvairovę, o ne vien tik išvaizdos idealus. Socialinė parama: Teikti emocinę paramą ir skatinti atvirus, sveikus santykius šeimoje ir tarp draugų. Profesionali pagalba: Skatinti ieškoti profesionalios pagalbos, jei atsiranda nerimas dėl mitybos, svorio ar kūno įvaizdžio.
Nors nervinė anoreksija yra rimtas ir potencialiai gyvybei pavojingas sutrikimas, su tinkama ir laiku teikiama pagalba, daugelis sergančiųjų gali pasiekti ilgalaikį atsigavimą.
Ką Daryti? Patarimai
Didelė porcija lėkštėje gali numušti apetitą dar net nepradėjus valgyti. Anglakalbėse šalyse naudojamas terminas „finger foods“ apibūdina užkandžius ar patiekalus, kurie yra patiekiami mažomis vieno kąsnio porcijomis ir gali būti valgomi rankomis.
Apetito stoka besiskundžiantiems vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažnai praverčia valgymo grafikas. Kaip minėjome, senjorai, kurie daugelį dešimtmečių prie pietų stalo sėdosi su gausia šeima arba su sutuoktiniu, likę vieni, dažnai praranda valgymo džiaugsmą.
Žinoma, ne visais atvejais įmanoma kiekvieną dieną valgyti kompanijoje. Reikia nepamiršti, kad vyresnio amžiaus žmonės gali ir turėtų megzti naujus socialinius ryšius, įskaitant ir su kitų amžiaus grupių žmonėmis. Galbūt kaimynystėje gyvena dar vienas vienišas vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo pakaitomis galima gaminti pietus. Tiesa, užmegzti naujas pažintis ne visiems yra lengva, nepaisant amžiaus. Todėl pirmus žingsnius gali reikėti padaryti jums, kurie rūpinatės vyresnio amžiaus artimuoju.
Galiausiai, labai svarbu į vyresnio amžiaus žmonių mitybą įtraukti pakankamai skysčių. Daugelis žmonių bent kartą yra valgę stovėdami ar paskubomis. Tokiais atvejais maisto skonis ir mėgavimasis juo nukeliauja į paskutinę vietą.
Mityba yra vienas iš kertinių žmogaus gyvenimo poreikių, lemiantis ne tik kūniškos, bet ir dvasinės sveikatos kokybę. Tačiau kartais žmonės susiduria su noro valgyti stoka. „Noro valgytinetekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys.
Ji sako, kad svarbiausia - laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio noro valgyti psichologinę ar fizinę priežastį. „Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį. Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus - tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų“.
Norintiems padidinti norą valgyti ji pataria nepraleisti valgymų. Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina norą valgyti.
Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma sužadinti norą valgyti. Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Ežiuolės preparatai skatina ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir norą valgyti. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti norą valgyti. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką.
Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu. Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija.
Konsultuodama kiekvienąkart primenu, kad kasdien reikėtų išgerti apie litrą gryno vandens. Trūkstant jo nevyksta visavertė medžiagų apykaita, kuri ir pati pagamina organizmui maždaug 400 mililitrų vandens, tai yra tik gyvybiškai būtinas kiekis. Savo sveikatos labui papildomai reikia suvartoti dar 1,5-3 litrus vandens.
Rekomenduojamas vandens kiekis pagal kalorijų poreikį
| Kalorijų poreikis per dieną | Rekomenduojamas vandens kiekis |
|---|---|
| 1500 | 1.5 litro |
| 1800 (moterims) | 1.8 litro |
| 2200-2500 (vyrams) | 2.2-2.5 litro |