Tikriausiai sunkiai rastume žmogų, kuris bent kartą gyvenime nebūtų nulydėjęs smerkiančiu žvilgsniu jauną merginą, meiliai besiglaustančią prie pagyvenusio vyriškio. Tokių porų galima dažnai pamatyti mieste ar kavinėse.

Amžiaus skirtumas santykiuose: tiesa ar stereotipas?

Vyresnius vyrus traukia jaunutės merginos tikriausiai nuo Adomo ir Ievos laikų. Istorijoje būta daugybė atvejų, kai pasaulio karaliai, aristokratai ir kiti svarbūs asmenys vesdavo labai jaunas mergaites. Laikas bėga, tačiau kai kurie dalykai išlieka nepakitę. Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad partnerio reikėtų ieškoti savo amžiaus grupėje.

Nesunku suprasti, kodėl vyresni vyrai įsimyli daug už juos jaunesnes merginas: juos žavi jų jaunystė, grožis, jaunatviška energija ir maksimalizmas, jos turi didesnę tikimybę pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį.

Daugelis galvoja, kad vienintelė priežastis, kodėl vyresnis vyras, turintis daug gyvenimiškos patirties, susitikinėja su jaunikle, mėgstančia avantiūras, energinga, kupina naujų idėjų ir perspektyvų, kad galėtų pramankštinti savo senus kaulus, vėl pasijaustų jaunas ir į jo meilės guolį grįžtų seniai užmiršta aistra. Kartais tai iš tikrųjų yra tiesa. Tačiau neretai - tai tėra stereotipai, kuriais mus įtikino lėkštos Holivudo romantinės komedijos.

Vyresnio amžiaus vyrai su jaunomis merginomis susitikinėja tik dėl sekso. Labai lengva taip pagalvoti, nes jaunesnės merginos paprastai turi seksualesnę figūrą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kuo vyras yra vyresnis, tuo labiau jis trokšta prasmingų santykių, kuriuos gyvuotų emocinis saugumas, intymumas ir tarpusavio ryšys. Seksas nėra pirmoje jų prioritetų vietoje, nors ne dėlto, kad jie turi erekcijos problemų. Daugiausiai jauniems vyrams seksas yra vienas iš svarbiausių dalykų santykiuose.

Jaunos merginos su vyresnio amžiaus vyrais susitikinėja tik dėl pinigų. Šis senas stereotipas atsirado, kai jaunos merginos, jausdamos finansinį nepriteklių, pasinaudodamos savo žavesiu suvilioja senus, mirštančius milijardierius ir gauna visą jų turtą po jų mirties. Nors kartais taip iš tikrųjų nutinka, tačiau tokie atvejai vienetiniai. Iš tikrųjų moteriai susitikinėti su vyresniu vyru naudinga ne tik dėl pinigų. Tokie vyrai turi daugiau gyvenimiškos patirties, jie labiau pasitiki savimi, yra ryžtingesni ir labiau savimi užtikrinti.

Tokie santykiai nesitęs ilgai. Priešingai - yra begalė sėkmingų santykių, kai vyras yra vyresnis, o moteris daug jaunesnė. Nepaisant didelio amžiaus skirtumo, tokioje poroje partneriai trokšto to paties: išsaugoti santykius. Labai dažnai santykiai tarp bendraamžių partnerių subyra dėl tokių priežasčių kaip laiko trūkumas, neištikimybė, nuolatiniai ginčai, nesaugumo jausmas ir t. t.

Jaunesnių moterų pečius slegia mažesnis emocinis bagažas, o vyresni vyrai yra jau įveikę savo baimes, atsikratę nesaugumo jausmo, jaučiasi stabilesni ir labiau savimi užtikrinti. Be to, jie labai žavisi jaunatviška savo mylimųjų energija ir entuziazmu.

Vyresnio amžiaus vyrai, kurios traukia jaunos merginos, yra iškrypėliai. Tai visiškas mitas, nebent subrendęs vyras nori turėti intymių santykių su mažamete. Susitikinėti su jaunesne mergina - tai lyg rakštis atitinkamoje vietoje. Jaunesnių moterų nuotaikos dažnai svyruoja, joms dažnai užeina pykčio priepuoliai, tačiau vyresni vyrai yra jau pakankamai brandūs, kad suprastų, kaip į juos tinkamai reaguoti, priešingai nei jaunesni vyrai. Meilei amžius nesvarbus. Nėra nieko blogo susitikinėti su vyresniu ar jaunesniu už save asmeniu, nesvarbu, ką žmonės šneka. Reikėtų labiau galvoti apie tai, kas yra jums geriausia. Jeigu dabartinai santykiai jus tenkina, puoselėkite ir branginkite juos.

Vyriškumo krizė ir brofluenceriai

Brofluenceriai, arba medijose per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėję ir vis labiau populiarėjantys vyriškumo mokytojai, - tam tikras fenomenas: tai vyrai, kurie neturėdami jokių realių teorinių ar psichologinių kompetencijų moko kitus vyrus ir jaunuolius įveikti vyriškumo krizę, tapti tikru vyru ar brutaliau - kabinti ir nukabinti moteris (kurios taip pat skirstomos į alfa, beta ir sigma lygius).

Kartais šie vyriškumo mokytojai turi tam tikrą statusą, pavyzdžiui, Toronto universiteto psichologijos profesorius Jordanas Petersonas, bet tokie atvejai labiau išimtis ir neretai net jų teorija labiau yra patogių idėjų ir asmeninių nuomonių mišinys, papildytas akademiniu žargonu, kuris neišprususiai ausiai seksistinius pasisakymus legitimuoja kaip validžius ir moksliškus.

Gausus kiekis brofluencerių turinio yra kuriamas vyrų, kurie dalinasi savo nuomonėmis ir patirtimis, neturėdami jokių adekvačių teorinių žinių, daugumos šių nuomonių ir vyriškumo idėjų pamatas yra mizoginija. Brofluenceriai ir jų sekėjai taip apsėsti buvimo tikru vyru, kad, rodos, pamiršta, kaip būti žmogumi. Nerimas ir konfliktas veržiasi į vyro tapatybės ašį, nes visa asmenybės tapatybė yra pagrįsta ne žmogiškumu, o vyriškumu kaip funkcija.

Kaip ir moteriškumo guru mokymai, kurių esmė dažniausiai yra paremta buvimu gera moterimi vyrui, taip ir vyriškumo guru mokymai yra susitelkę į vyriškumą. Brofluenceriai ir vyriškumo mokytojai nėra tas pats, kas psichologinės ar savitarpio pagalbos vyrų grupės.

Šie vyriškumo mokytojai atskleidžia, kad vyro tapatybė, kurią jie propaguoja, yra klastotė, nes ji priklauso nuo to, ar moteris yra moteriška archajine prasme. Kai moteris pasako ar parodo, kad ji nėra vyro nuosavybė ar jo sugalvotas mitas ir kad jai tokia dinamika paremtos partnerystės nereikia, vyras, o tiksliau - vyro vyriškumas puola į krizę. Kalbant psichoanalizės terminais, tai reikštų, kad tokiu būdu, moteriai atmetus tokią tipinę simbolinę vyro funkciją, šis yra simboliškai iškastruojamas.

Dauguma tų mokymų yra grindžiami asmenine vyriškumo mokytojo patirtimi su viena moterimi ar savo asmeninę dinamiką su moterimis paverčiant mokymo turiniu visiems vyrams. Taip implikuojant žinią, kad visos moterys yra vienodos, o visi vyrai turi būti vyriški būtent šitaip. Jei sekėjai bus vyriški būtent taip, jie gaus moterį kaip prizą už visą savo vargą siekiant tapti tikru vyru.

Kodėl išvis kilo vadinamoji vyriškumo krizė? O gal vyriškumas ir apskritai vyriškumo idėja visada buvo ištikti krizės? Dauguma tikrojo vyriškumo mokytojų yra susirūpinę vyriškumu, kartu yra apsėsti siekio kištis į moteriškumo tematiką. Lyg visa jų sukurta tiesa apie moteris padės jiems įsteigti vyriškumą.

Vadinamoji vyriškumo krizė yra tiesiogiai susijusi su psichoanalize, moteriškumu, kapitalizmu. Psichoanalitikas Jacques’as Lacanas prieš mažiau nei 50 metų pasiūlė atsakymus į klausimą apie vyriškumo krizę. Jis sufleravo, kad moteris - (Wo)man - yra raktas į vyriškumą. Vyriškumas sukasi apie moterį, tad Lacanas teigia, kad vyriškumas yra klaidinga tapatybė, nes jis egzistuoja tik dėl fetišizuotos moteriškumo idėjos.

Šis vyriškumo idėjos trūkumas ieško savęs įsteigimo ir patvirtinimo išorėje ir jį randa minėtoje fetišizuotoje, iškreiptoje moters idėjoje. Dėl šio psichoanalizės išryškinto vyriškumo trūkumo atsiveria erdvė tikrojo vyriškumo mokytojams, brofluenceriams.

Žvelgti į savo vidų ar kritiškai atmesti archajiškas idėjas būtų pernelyg sunku, tiek vyriškumas, tiek vyriškumo krizės kaltininkas yra randami išorėje. Anot Lacano, tai, kas archajiškai apibrėžiama kaip moteriškumas, yra naudojama kaip vaistas nuo tiesos, kurios negalime priimti: mes, kaip ir visi, stokojame (angl. lacking). Stoka, o tiksliau - visą adekvatumą nuskandinantis nerimas, kylantis dėl stokos, radikalizuoja šiuos vyriškumo judėjimo sekėjus ir dažnai lemia agresijos ir smurto prieš kaltininkę - moterį protrūkius. Šiame kontekste smurtas yra desperatiškas siekis susigrąžinti simbolinę kontrolę, suvaldyti nerimą, išspręsti trūkumo problemą. Galima prisiminti filosofės Hannah’os Arendt smurto sampratą: smurtas negeneruoja galios, smurtas yra ženklas, kad galia yra prarasta.

Tad vyriškumo ratų radikalėjimas ar neapykantos ir smurto prieš moteris protrūkiai rodytų tokį galios praradimą, smurtu siekiama ją susigrąžinti, įsteigti galios iliuziją. Tad Lacanas ir jo diskursas apie stoką gali atskleisti vyriškumo krizės enigmą. Psichoanalizė simbolinę galią sieja su falu, tačiau falas nėra tai, kuo vyras gali džiaugtis, nes vyras jo visiškai nekontroliuoja. Taigi vyras nuolat stengiasi imtis savo simbolinės funkcijos, nes, pasak Lacano, jis žino, kad moteris įžvelgia būtent tą jo simbolinę funkciją.

Vos ne desperatiškas siekis susigrąžinti šią simbolinę galią yra tiesiogiai susijęs su vyro nerimu, jaučiamu dėl jo paties stokos. Galbūt šis nerimas nėra įsisąmonintas, tačiau kultūriškai tvyro nerimo nuojauta, ją reprezentuoja vyriškumo sferos ir brofluencerių sekėjų gausėjimas. Šią stoką bandoma užpildyti simboline galia, kuri yra paremta sena kaip pasaulis gynybine logika „aš stiprus, jei kitas silpnas“.

Čia atsiskleidžia tam tikra narciziška logika įsteigti vyriškumą kaip galią per kito kontrolę ar mažinimą. Jei savivertė paremiama tik tuo, kad jautiesi gerai, kai priverti kitą pasijusti blogesnį, panašiai ir su vyriškumu: jei tavo vyriškumas remiasi idėja, kad moteriškumas turėtų būti menkesnis, ir visą savo energiją skiri kaltindamas moteris (mamas, seseris, merginas, mokytojas) už visas tau ir tavo vyriškumui nutikusias negandas, galbūt tavo vyriška tapatybė pirmiausia buvo sukurta remiantis klaidinga prielaida.

Visa brofluencerių ir vyriškumo sferos mokymų auditorija nerimastingai ieško, kaip atgauti savo vyriškumą, tačiau jų nerimą tik labiau skatina faktas, jog jų vyriškumo esencija glūdi pasenusiuose vyriškumo apibrėžimuose. Daug girdima apie praeities nostalgiją ir archajinį vyrų ir moterų išsidėstymą kultūroje, tai fundamentaliai siekiama vėl įsteigti ne per atvirą seksistinę kalbą, bet per užmaskuotas (o kartais ir visai neužmaskuotas) mizoginiškas idėjas apie vienų grupių inferioriškumą prieš kitas.

Galbūt vyriškumas visada buvo ištiktas krizės, tačiau dabar baigėsi visi jo pasiteisinimai… karalius sužinojo, jog visą laiką buvo nuogas. Ideologiškai (bet santykinai) išsilaisvinus moterims ir pripažinus, kad jų (profesiniai) gebėjimai yra lygūs vyrų gebėjimams, vyriškumas nebeturi galimybės pasinaudoti iškreiptu požiūriu, kad moteris yra prigimtinai menkesnė ar kad ji yra mūza ir idėja ar kažkas, kuo privaloma rūpintis. Netikėtai ir nelauktai šiandien moterys pačios gali nustatyti standartus, o vyrai nerimastingai trypčioja vyriškumo šokius, nes ne visada gali ar neįstengia įvykdyti net minimalių tokių moterų reikalavimų.

Psichoanalitinis diskursas padeda susigaudyti šioje upėje vyriškumo influencerių, kurie save pateikia kaip vyriškumo ir santykių guru, nors dažniausiai yra asmeninių problemų neišsprendžiantys ar jų paprasčiausiai nesprendžiantys asmenys.

Negi atsakymas yra toji simbolinė funkcija? Vyriškumo judėjimo šalininkų idėjos yra vadovėlinė simbolinės funkcijos fiktyvaus susigrąžinimo reprezentacija. Obsesija ją susigrąžinti neretai radikalizuoja nuvalkiotą vyriškos viršenybės ideologiją iki smurtinių poelgių.

Tačiau, sekant Lacano linija, vyrui vis dėlto nepavyksta perimti savo simbolinės galios ir rasti falo ten, kur jo labiausiai tikimasi - intymiame seksualiniame susitikime. Toks nesėkmingas bandymas rasti šią simbolinę galią išnaudojant moters kūną sukelia vyrišką nerimą ir slopinimą. Lacanas atkreipia dėmesį: „Tai, kad falo nerandama ten, kur jo tikimasi, kur jo reikia, t. y.Taigi būtų galima daryti prielaidą, kad seksualinės prievartos ir smurto kur kas dažniau griebiasi vyrai, nes moteris yra tai, kas atskleidžia vyro nerimą, taigi ir vyriškumo bejėgiškumą.

Psichoanalitikė Renata Salecl teigia, kad vyrų geismą ir geismo būdą sąlygoja tai, kad kastracija paženklino vyrus trūkumu, o tai reiškia, kad jų falinė funkcija buvo paneigta. Taigi susidūrimas su moterimi šiuolaikinėmis sąlygomis vyrui sukelia nerimą, nes atspindi iš vyriškojo aš išstumtą turinį; toks išstumtas turinys grįžta su nerimu, kurį reikia įveikti, kad būtų išlaikytas galios performansas.

Lacanas teigia, kad Ievos mitą vyrai sukūrė iš nerimo, jaučiamo dėl šios stokos. Pasak Lacano, iš Adomo šonkaulio sukurta Ieva reiškia, kad iš Adomo buvo atimtas tik šis šonkaulis, todėl jam trūksta tik jo ir nieko daugiau. Taip moteris redukuojama į objektą - moteris kaip objektas vyro funkcijai. Ji sukurta iš vyro, todėl, be to šonkaulio, vyrui iš tiesų nieko netrūksta.

Tačiau būtent čia Ievos ir Adomo ar vyriškumo mitologija žlunga, kai vyras susiduria su moterimi intymumo momentu. Nerimas atsiranda dėl intymaus susitikimo su moterimi: mitas, turėjęs paslėpti tokį nerimą, jaučiamą dėl stokos, neveikia, nes vyrui susidūrus su moterimi intymiai jo nerimas iškyla į paviršių. Seksualinis ar kitoks vyro smurtas prieš moterį yra tokio bėgimo nuo savo bejėgiškumo ženklas. Psichoanalitikė, filosofė Luce Irigaray užduoda klausimą: „Ko vyras ieško smurtaudamas prieš ją?“ Atsakymas išryškėja čia: smurtaudamas prieš moterį vyras ieško savo paties stokos, šiame ieškojime jis įkūnija savo simbolinę galią. Kitaip tariant, smurtu jis stengiasi užmaskuoti stoką, įsteigti savo galią kaip fikciją.

Moteris nemato savęs tokios, kokią ją mato vyras, todėl nuolat kvestionuoja, kas joje yra daugiau nei ji pati, ir klaidžioja po savęs sampratas, taip ji kvestionuoja ir vyro geismą bei patį vyriškumą. Klasikinis to pavyzdys - moteris kaip tyra, paslaptinga, nekomplikuota būtybė. Tokios vyriškos moters idėjos netikrumas demaskuoja vyro pažeidžiamumą, o toks kvestionavimas išprovokuoja radikalų ar net smurtinį atsakymą.

Čia galime įžvelgti ir vyriškumo ugdytojų prielaidas ir iškilimo priežastis, šiuolaikinė moterų emancipacija demaskuoja archajinę moteriškumo idėją kaip farsą, o būtent ši idėja yra raktas į vyriškumą. Archajinis, tikrasis vyriškumas egzistavo ant moters idėjos pamato: vyriškumas kaip stiprumas, besireiškiantis per dominuojantį alfa vyrą, kuris yra užkariautojas (retsykiais prievartautojas), egzistavo ant moteriškumo kaip pamato, kuris buvo apibrėžiamas kaip silpnumas.

Todėl, kad egzistavo silpno, nuolankaus moteriškumo mitas, galėjo egzistuoti archajinis genties lyderio vyriškumas. Archajinio vyriškumo gynyba ir prikėlimas yra gynyba nuo nerimo, kuris parodo, jog vyriškumo idėja visada buvo ištikta krizės, nes stovėjo ant fiktyvaus pamato - idėjos apie moterį.

Ši gynyba yra atsakas ne tik į nerimą, bet ir į tam tikrą gedulą, kad senasis vyriškumas mirė (o gal veikiau net nebuvo gimęs). Vyrą traumuoja negalėjimas prisiimti savo simbolinio vaidmens, o moterį - jausmas, kad ji išties nėra tokia, kokią ją mato vyras.

Taigi jei vyrai neranda vidinio būdo, kaip atitikti vyriškumo apibrėžimus ar susikurti savo pačių vyriškumo definicijas, jų vyriškumą ištinka krizė, nes jie neberanda lengvai pasiekiamos, archajinės moters, prie kurios galėtų tiesiog prilipinti savo trūkumą ir taip su juo nesusidurti.

Kaip teigia filosofas Slavojus Žižekas, nenumatyta seksualinio išsilaisvinimo pasekmė buvo prekinis seksualinis išsilaisvinimas, kuris identifikavo vyriškumą kaip dar vieną vartojimą - gauti sekso. Taigi ir sekso paslaugos tampa kur kas didesne vertybe nei meilė. Būtent tokioje zonoje atsiranda vyriškumo pardavėjai.

Jie liepia atmesti šiuolaikinę moterį, nes vyras dėl savo stokos negali tikėtis, kad tokia moteris išpildys jo vyriškumą. Vyro trūkumo iškėlimas į paviršių per susidūrimą su psichosocialiai susiformavusia, emancipuota moterimi sukelia nerimą. Jaučiamas tingulys pažinti save už greitojo vartojimo ir lengvos vyriškumo mokymų ideologijos. Nes pažinti save už to reikštų lėtą procesą ir kiek sunkesnį kelią. O šiuolaikiniame pasaulyje mes tingime norėti to, kas lėta (asmeninė terapija, meilė, stipri partnerė, naminės Cezario salotos). Greičiau (būtent greičiau!) problema nurašoma, perkeliama jai, tai moteriai, kuri apleido savo naivumą ir dar tikriausiai yra feministė (fu!). Vyriškumo guru ašis yra ideologijos, kad feminizmas yra prieš vyrus ir visa kita.

Vyriškumo pardavėjai įvelka visą emancipaciją (kuri rodo ir vyrų emancipaciją, tačiau vyriškumo pardavėjų ir brofluencerių tai nedomina) į pigų seksizmo rūbą apie senus gerus laikus, kur vyrai buvo genties vadai, o moterys uogų rinkėjos, ir eskaluoja šiuolaikinės eros moterų nuodėmes, motinų ir moterų mokytojų kaltes vadinamajam tikrajam vyriškumui. Baigę menkinti šiuolaikinę moterį kaip per klaidą nuklydusią nuo praeities ir pirmykščių genties normų ir struktūrų, brofluenceriai primeta idėjas apie aukštos vertės vyrus ir žemos vertės moteris - pasitelkdami rinkos logiką egzistencijos klausimams spręsti.

Brofluenceriai ir vyriškumo pardavėjai moko, kaip save parduoti tarsi prekę, kad įsigytų naująją vyriškumo valiutą: sumenkinti moterį ir gauti sekso. Bet tai daro įtaką daugeliui vyrų, nes tai yra gana nuoseklus (kvailas) ir labai lengvai suvokiamas naujas dalykas, lengvas atsakymas į sudėtingus sielos klausimus.

Nors dauguma brofluencerių ir jų sekėjų kalba apie branduolinę šeimą (angl. nuclear family), dauguma jų negali sau leisti pasirūpinti net savimi, o jų idėjos apie moterį ir santykius prasilenkia su sveikos partnerystės užuominomis.

Užuot pamatę prieš save reiklesnę ar savarankiškesnę moterį bei atsikratę savo atsilikusių seksistinių idėjų, vyriškumo mokytojų sekėjai, apimti nerimo, transformuojasi į naująją tikro vyro idėją: archajiškesnę, pirmykštę versiją - moters žvilgsnio užkariautoją. Teisių, emancipacijos ir lygesnių galimybių pasaulis yra jaunas, todėl grįžti prie archajinių neapykantos ir diskriminacijos tradicijų yra lengviau, nei mums dažnai atrodo. Net jei tai vyksta priešais mus, kai kuriamos naujos taisyklės, normos ir įstatymai, mums dažnai sunku suvokti, kad radikali neapykanta kaip senais (gerais?) laikais galėtų būti įmanoma dabar.

Krizės akimirkomis visuomenės arba sprendžia savo problemas, keisdamos ar visiškai perstruktūruodamos visuomenės organizavimo būdą, atkapstydamos priežastis, arba nukrypsta į radikalizmą, ieškodamos eskapizmo. Kai vyriškumo sėkmės, todėl ir asmeninės egzistencijos pojūtis apibrėžiamas pagal gebėjimą būti geresniam ir kai egzistuojame pasaulyje, kuriame visada esame lyginami su sėkmingiausiomis versijomis, esame pasmerkti krizei. Kai veni, vidi, vici pasaulyje neįmanoma būti kiečiausiam, ieškoma partnerio, kuris galėtų būti tavo kontrolės objektas, kad galėtum būti kietas nors čia. Čia galima matyti panašią tendenciją, aptariamą ir daugelio politinių teoretikų: kaip bedarbystės ir negebėjimo susirasti darbo problematiką nurašome ne sistemos klaidai, o apkaltiname migrantus, taip nesugebėjimas susirasti merginos nurašomas kaip pačių moterų kaltė. Žinoma, visas mizoginijos diskursas yra šiuolaikiškas ir labai atsargus, net radikaliausi vyriškumo mokytojai ir brofluenceriai dažnai save laiko feministais: jie žino, kur ir kada sak...

Ką daryti, jei santykiai stringa?

Nei vienai moteriai nekelia abejonių, kad meilė - nuostabus jausmas ir tada nesinori klausyti jokių patarimų. Bet laikas eina ir vis dažniau iškyla klausimų: o kas mūsų laukia ateityje? Ar ilgai truks meilė? Nors astrologai negali pažadėti jums laimingo ir džiaugsmo kupino gyvenimo, bei nesako, kad jūsų santykiai būtinai baigsis žlugimu, tačiau gali padėti nusiimti rožinius akinius, jūsų santykiams tik prasidėjus arba net jau ir įsibėgėjus. Meilė neretai vedžioja mus už nosies. Juk ne veltui sakoma, kad meilė - akla. Taigi, mes ir padėsime išsiaiškinti, kuris vyras skirtas jums, o nuo kurio reikia bėgti kuo toliau ir kuo greičiau. Beje, šią atmintinę labai pravartu būtų pasikabinti ant sienos.

Avinas (kovo 21 - balandžio 19)

1. Tėvų namuose trūko meilės.
2. Prie pagrindinių vertybių priskiriate atvirumą ir nuoširdumą.
3. Aistra jums - svarbiausia meilės sudedamoji dalis.
4. Manote, kad aistra neįmanoma be agresyvumo.
5. Siekiate, kad kas nors vadovautų jūsų gyvenimui.

1. Negalite pakęsti įkyrumo.
2. Nepajėgiate pamiršti ankstesnio partnerio, su kuriuo gyvenimas tekėjo,palyginti, ramia vaga.
3. Manote, kad Avinas ilgainiui apsiramins.
4. Negalite pakęsti, kai jis „tampo“ už kiekvieno sijono.

Jautis (balandžio 20 - gegužės 20)

1. Visada svajojote apie ramų gyvenimą.
2. Jus žavi gyvenimas užmiestyje arba kaime.
3. Priklausote taupių moterų kategorijai.
4. Norite, kad jūsų grožį pastebėtų ir jumis žavėtųsi.
5. Užteks jėgų mylėtis 24 valandas per parą.
6. Būsite jam ištikima ir atsidavusi.
7. Partnerio pavydą ir egoistiškus jausmus priimsite kaip meilės įrodymą.
8. Jums nepriimtini impulsyvūs vyrai.
9. Mėgstate gaminti mylimam žmogui gurmaniškus patiekalus.
10. Norite, kad nuo jūsų neatsitrauktų nė per žingsnį.

1. Nekenčiate monotonijos ir rutinos.
2. Jums patinka didmiesčio gyvenimas.
3. Nemėgstate skalbti ir gaminti valgį.
4. Nepageidaujate būti namų šeimininke.
5. Nenorite, kad paskui jus sekiotų.
6. Bent vieną kartą jus išduos.
7. Nemėgstate atsiskaitinėti dėl kiekvieno savo žingsnio.

Dvyniai (gegužės 21 - birželio 21)

1. Jums patinka nuolat būvoti draugų kompanijose.
2. Labiau patinka tylėti nei kalbėti.
3. Tiesiog dievinate jumorą.
4. Jums patinka „spręsti“ galvosūkius.
5. Visada svajojote turėti partnerį draugą.
6. Jūsų nejaudina, kad jis flirtuoja su kitomis.
7. Jūsų ankstesnis partneris buvo pernelyg rimtas.
8. Jums nereikalinga aistra sekse.

1. Teikiate pirmenybę aiškumui santykiuose.
2. Negalite pakęsti apsimetinėjimo ir netikrumo.
3. Nepatinka daug kalbantys vyrai.
4. Jums neatrodo juokingi jo pokštai.
5. Norėtųsi, kad jis rimčiau žiūrėtų į jųdviejų santykius.
6. Jums susidarė įspūdis, kad jis laiko save aukščiau už jus.
7. Išgyvenate dėl jo nesibaigiančių flirtavimų.
8. Erzina jo cinizmas.

Vėžys (birželio 22 - liepos 22)

1. Šeima, vaikai jums - didžiausia vertybė gyvenime.
2. Jūsų stiprus motinystės instinktas.
3. Norite tapti šeimos varomąja jėga.
4. Ieškote suprantančio ir subtiliai jaučiančio partnerio.
5. Jums svarbiausia vyro savybė - būti švelniam.

---

Tags:

• salotos