pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Viščiukų mityba: nuo viščiuko iki broilerio

Atėjus pavasariui, ūkininkai pasipildo ūkius viščiukais broileriais, o vis populiarėjant smulkiam ūkininkavimui, dažnas ir sodyboje, ar nuosavame name nusprendžia užsiauginti vištų. Vienas esminių klausimų, kylančių visiems naminių paukščių augintojams - kaip neapsigauti ir iš kur įsigyti sveikų paukščių?

Apie tai ir kas svarbu norint užauginti sveikus mėsinius viščiukus, patarimais dalijasi AB „Vilniaus paukštynas“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas, vyr. veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis ir AB „Kauno grūdai“ kombinuotų pašarų gamybos technologas, veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas, rašoma pranešime.

Paukščių įsigijimas

Kaip pažymi T. Miškinis, naminius paukščius būtina pirkti tik iš patvirtintų ir patikimų pardavėjų.

„Tai šiuo metu ypač aktualu dėl plintančio didelio patogeniškumo paukščių gripo, kuris Lietuvą pasiekė, kai iš nelegalaus prekybininko buvo įsigyta iš Lenkijos pargabentų paukščių, užsikrėtusių šiuo virusu. Būtent Lenkijoje fiksuojamas rekordinis paukščių gripo atvejų skaičius. Todėl nesąžiningi prekeiviai skuba pigiai parduoti galimai užsikrėtusius lenkiškus paukščius Lietuvoje, siūlo mažą kainą ir netgi pristatymą į sutartą vietą.

Viščiukų auginimo sąlygos

Prieš įsigyjant viščiukus svarbu tinkamai paruošti ir pilnai įrengti auginimo patalpas. Kraikui rekomenduojama pasirinkti drožles, durpes ar šiaudus, svarbiausia, kad pagrindas būtų sausas, nesuplėkęs ar nesupelijęs.

Rekomenduojama viename kvadratiniame metre laikyti iki 26 viščiukų, sveriančių 1 kg, arba 16 suaugusių viščiukų, sveriančių 2 kg. Taip pat, auginimo patalpoje pasirūpinkite šviesos šaltiniais, nes maži viščiukai turi gauti pakankamą kiekį šviesos. Šaltuoju sezonu gali prireikti papildomo apšvietimo, tačiau 4-6 valandas būti skirti visiškai tamsai, nakties periodui - tai viščiukų poilsio laikas.

Kaip pažymi T. Miškinis, auginimo patalpose ypatingai svarbu palaikyti stabilią nuolatinę oro temperatūrą, kadangi temperatūros kaitai maži viščiukai yra labai jautrūs. Temperatūra nustatoma pagal paukščių amžių: iki 7 dienų viščiukus reikėtų auginti 31-33°C temperatūroje, nuo 8 dienos temperatūrą galima po truputį mažinti iki 27°C, iki 35 dienos paukštidėse reikėtų išlaikyti nuo 17°C iki 21°C.

„Jautriausia mažų viščiukų kūno dalis yra kojytės. Norėdami įsitikinti, ar viščiukams nėra šalta, ar kraiko temperatūra pakankama - pakelkite viščiuką ir priglauskite kojyčių padukus prie žando. Jeigu viskas gerai, kojytės turi būti šiltos“, - patarimu, kaip patikrinti, ar temperatūra tinkama, dalijasi „Vilniaus paukštyno“ atstovas.

Kokį lesalą rinktis

Antras, itin svarbus žingsnis, jau pasirūpinus tinkama gyvenamąja patalpa - kad paukščiukai nuolat gautų kokybiško ir subalansuoto lesalo bei švaraus šalto geriamojo vandens.

Vandens kokybė ir švara taip pat labai svarbi. Įrenkite viščiukams girdyklas, kurias bus lengva prižiūrėti, kasdien keisti vandenį. Vandenį papildomai galima praturtinti vitaminu C. „Nuo pat pirmos dienos svarbu užtikrinti pilnavertę subalansuotą viščiukų mitybą, kad paukščiai augtų sveiki“, - sako dr. Ž. Totilas.

Kaip jis pažymi, vienam viščiukui užauginti nuo vienadienio paukščiuko iki broilerio įprastomis sąlygomis, vidutiniškai sunaudojama apie 3,5 - 4,5 kg lesalų. Kad viščiukas broileris užaugtų sveikas - lesalo jam negali trūkti.

Pačiomis optimaliausiomis sąlygomis viščiukai broileriai (iki 2,5 kilogramų svorio) užauga per 39-41 dieną. Augdamas viščiukas turi gauti tinkamą baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, todėl tiksli lesalo rūšis priklauso nuo viščiuko amžiaus ir iki jam užaugant iki broilerio pasikeičia net keturis kartus.

„Skirtingo amžiaus periodu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos. Todėl kiekvienam auginimo periodui derėtų rinktis subalansuotą lesalą. Nuo to galiausiai priklauso mėsos kokybė“, - pažymi Ž. Totilas.

  • Pirminis lesalas (pre-start) duodamas viščiukams nuo 0 iki 10 dienų amžiaus. Šiame lesale gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų.
  • Startinis arba auginimo lesalas duodamas viščiukams nuo 10 iki 25 dienų amžiaus. Startinio periodo lesalas broileriams - kaloringesnis, gausus baltymais, aminorūgštimis ir riebalais, praturtintas vitaminais, mineralais, kurie stiprina virškinimo funkciją ir imuninę sistemą, subalansuotas viščiuko augimui ir vystymuisi.
  • Vidurio lesinimo etape - nuo 25-32 augimo dienos - duodamas lesalas su daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, jis subalansuotas raumenų masės vystymuisi.
  • Pabaigos lesinimo periodas - nuo 32 viščiuko augimo dienos iki skerdimo. Šis lesalas broileriams turi daugiau riebalų ir yra subalansuotas taip, kad paukščiai priaugtų kuo daugiau svorio paskutinėmis auginimo dienomis.

Papildomai paukščiams galima duoti mineralinius briketus stipresniam kaulų vystymuisi prie intensyvaus augimo.

Lesalų rūšys

Paukščiai yra visaėdžiai, todėl jų racione gali būti augalinės, gyvulinės kilmės ir mineralinių lesalų. Augalinės kilmės lesalai daugiausia būna grūdai ir jų produktai. Jie paukščių lesaluose sudaro iki 60-70 procentų.

Koncentruoti lesalai:

  • Kukurūzai - vertingas lesalas, tinkąs visų rūšių ir įvairaus amžiaus paukščiams. Jie gana kaloringi, turi nedaug ląstelienos ir nemažai karotino. Paukščiai kukurūzus noriai lesa ir suvirškina iki 85-90 proc. juose esančių maisto medžiagų.
  • Kviečiai - puikus lesalas, turintis nedaug ląstelienos. Paukščiams lesinti vartojami maistui netinkami, tačiau geros kokybės pašariniai kviečiai. Kviečiuose yra nemažai angliavandenių, baltymų.
  • Miežiai - pagrindiniai pašariniai grūdai paukščiams. Jų apvalkalas kietesnis ir storesnis negu kukurūzų ir kviečių. Miežių apvalkalėlis sudarytas daugiausia iš ląstelienos, todėl miežius geriausia lesinti sumaltus arba be apvalkalėlio, t. y. nulukštentus.
  • Kvietrugiai (kviečių ir rugių hibridas) taip pat tinkamas, daug angliavandenių turintis lesalas paukščiams. Lietuvoje auginamuose kvietrugiuose yra apie 10 proc. baltymų ir apie 2 900-2 940 kcal/kg apykaitos energijos.
  • Žirniai - tai vienas iš geriausiai Lietuvoje augančių baltymingųjų augalų. Žirniuose yra iki 23 proc. baltymų, tačiau juose, kaip ir kituose ankštiniuose, yra ir virškinimą slopinančių medžiagų - tripsino inhibitorių, hemagliutininų, taninų. Į paukščių racioną jų galima dėti iki 30 procentų.

Sultingieji lesalai:

  • Morkos tinkamos lesinti įvairaus amžiaus paukščiams. Jos racioną ypač papildo vitaminais žiemos laikotarpiu, kai paukščiai negauna žolės.
  • Bulvės turtingos angliavandenių. Jos paukščiams lesinamos tik išvirtos nuo 20 dienų amžiaus.
  • Cukriniuose runkeliuose yra iki 16 proc. cukraus. Šakniavaisiai paukščiams lesinami žali: vištoms skiriama 20, antims - 40, kalakutams - 50, žąsims - 150 g per parą vienam paukščiui.
  • Iš žolinių lesalų paukščiams tinka jauni dobilai, liucernos, esparcetai. Paukščius galima ganyti arba duoti jiems susmulkintos žolės. Pigūs žoliniai lesalai - geras vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.

Gyvuliniai baltyminiai lesalai:

  • Iš šios grupės lesalų paukščiams galima duoti nugriebto pieno, pasukų, varškės, žuvų miltų, virtuvės atliekų, sliekų, moliuskų. Juose daug visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų. Gyvulinės kilmės lesalai lengvai virškinami ir gerai paukščių organizmo įsisavinami.
  • Žuvų miltai gaminami iš menkavertės žuvies ar žuvies perdirbimo atliekų, tačiau juose yra 50-65 proc. baltymų, turinčių visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. Be to, žuvų miltuose gausu B grupės vitaminų ir kitų augimą skatinančių medžiagų, todėl jais tinka lesinti jaunus paukščius.
  • Paukščius galima lesinti tik termiškai apdorotais moliuskais, kurie yra geras baltymų šaltinis.

Mineraliniai lesalai:

  • Kalcio turintys mineraliniai lesalai yra kreida, gesintos kalkės, moliuskų kiauteliai, kiaušinių lukštai. Kalcio ir fosforo yra kaulų miltuose, trikalcio fosfato, befluorio fosfato, dikalcio fosfato, monokalcio fosfato prieduose.
  • Fosforo papildai - diamonio fosfatas, monoamonio fosfatas, bevandenis dinatrio fosfatas.

Dažniausiai duodama A ir D vitaminų papildų, rečiau - B grupės vitaminų. Papildomas A ir D vitaminų šaltinis gali būti vitaminizuoti žuvų taukai. Vitaminus reikėtų tinkamai sandėliuoti, nes jie greitai skyla, jei juos veikia šiluma, saulė ir deguonis.