Andrius Užkalnis, žinomas dėl savo iškalbos ir aštraus stiliaus, ne tik rašo apie ekonomiką ar madą, bet ir dalinasi savo įžvalgomis apie gastronomiją. Jo tekstai apie maistą visuomet sulaukia didelio susidomėjimo, o jo nuomonė restoranų pasaulyje yra ypač svarbi.
Naujas Projektas: „Mouse in the House“
Andrius Užkalnis prisidėjo prie naujo restorano Vilniuje, pavadinto „Mouse in the House“, atidarymo Vokiečių gatvėje, buvusio restorano „The House“ patalpose. Andrius yra tik tų, kuriems jis priklauso partneris - ne akcininkas, ne bendrasavininkas. Anot A. Užkalnio, restoranas pavadintas pagal buvusį pastato šeimininką - didelę ir draugišką kapibarą Kristoforą, gyvenusią šiame name XVIII amžiuje.
„Džiuginsime jus Osmanų imperijos virtuve - Europos ir Azijos lydiniu“, - rašoma „Mouse in the House“ socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Kartu su šefu Linu Jablonsku, Andrius sukūrė meniu, įkvėptą Graikijos, Turkijos, Kaukazo, Balkanų, Artimųjų Rytų ir Persijos virtuvių. „Visi patiekalai, kuriuos matote meniu, yra tie, kurie man patinka“, - teigia A. Užkalnis.
Norėjosi, kad žmonės pajustų asmeniškumą, todėl prie daugelio patiekalų yra mano vardas ar pavardė. Pavyzdžiui, yra pica, kuri visai nepanaši į įprastą, tešla visai kitokia, tokia turkiškai graikiška, pyraginė, su daug pieno ir sviesto. Į picą panašu tik tuo, kad kepa toje pačioje krosnyje ir gan greitai iškepa“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Meniu: Aiškumas ir Paprastumas
Andrius Užkalnis pabrėžia, kad svarbu aiškiai ir suprantamai pateikti meniu, kad žmonės nebijotų „mandrų“ restoranų. Meniu yra ir šypseną keliančių aprašymų bei istorijų. Tiesa, sudėtingesnės sąvokos pateikiamos aiškiai, buitiškai, tarsi draugas draugui pasakotų, todėl tai palengvina patirtį ir sutrumpina galvojimo, ką užsisakyti, laiką.
„Kilni veikla yra aiškinti sudėtingus dalykus paprastai. Daugelis žmonių iki šiol Lietuvoje bijo „mandrų“ restoranų, nes meniu pamato nežinomus patiekalus, pavadinimus, žodžius ir jaučiasi nejaukiai, lyg kažko nežino, nors turėtų", - teigia A. Užkalnis.
A. Užkalnio Požiūris į Picą
A. Užkalnis atvirai dalinasi savo požiūriu į picą, teigdamas, kad Lietuvoje ji nuėjo ilgą kelią - nuo tinklinių picerijų iki gurmaniškų variacijų. Jis pabrėžia, kad svarbiausia picos kokybėje yra ne tik krosnis, bet ir meistro įgūdžiai, tešlos kildinimas, tinkami miltai ir priedai. „Svarbu yra meistras, picakepys, tinkamas picos pado kildinimas, tinkami miltai ir tinkamas supratimas apie priedus ant pyrago", - sako A. Užkalnis.
Anot A. Užkalnio, netikėtai gerą picą galima rasti net prekybos centre: „kai galima Vilniuje netyčia pavalgyti prekybos centre ir gauti ten už protingus pinigus puikią picą, absoliučiai ne prastesnę, negu aš randu gerose Italijos picerijose, tai reiškia, kad labai daugelis dalykų Lietuvoje sekasi puikiai ir greitai bus dar geriau“.
Ką Valgyti Keliaujant?
A. Užkalnis taip pat dalinasi savo patirtimi apie maistą kelionėse. Jo nuomone, lietuviai yra konservatyvūs ir atsargiai bando užsienietišką maistą. A. Užkalnio nuomone, lietuviai, nors ir keliauja, emigruoja ir vėl grįžta, išlieka labai konservatyvūs.
„Užsienietišką maistą bando atsargiai ir saugo savo receptorius. Stiprūs skoniai ir netikėti deriniai jiems nepatinka", - teigia jis. Tačiau jis pats kelionėse atranda įdomių ir neįprastų patiekalų, pavyzdžiui, Afrikoje ragavo laukinę žiurkę, troškintą aitriame padaže.
Restoranų Iššūkiai Lietuvoje
A. Užkalnis atkreipia dėmesį į tai, kad restoranams išsilaikyti yra labai sunku, ypač Lietuvoje. Jis teigia, kad restoraną reikia atidaryti ne tada, kai nori užsidirbti pinigų, o tada, kai turi pakankamas pajamas ir gali sau leisti tą verslą prarasti. Anot jo, dažnai restoranai neturi savo šefo, o maistas gaminamas iš pusfabrikačių. „Mažai kas žino, bet didžioji dalis restoranų Vilniuje neturi savo šefo. Ten daroma iš pusfabrikačių, o žmonės, kurie dirba virtuvėje, net neturi kvalifikacijos, tik pagal instrukcijas pašildo“, - tvirtina A. Užkalnis.
Andrius Užkalnis atvirai dalinasi savo įžvalgomis, nebijo kritikuoti ir girti, o jo patarimai padeda žmonėms atrasti naujus skonius ir patirtis. Jo naujas projektas „Mouse in the House“ žada būti dar viena įdomi stotelė Lietuvos gastronomijos žemėlapyje.
A.Užkalnio Patarimai Rašantiems Apie Maistą
Nors ir yra posakis, kad jei gali nerašyti - nerašyk, A. Užkalnis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti norintiems pradėti rašyti arba jau rašantiems apie maistą, kulinariją ar kulinarines keliones. Štai ką akcentuoti, ko nepamiršti, o ką nutylėti: „Nerašykite nuobodžiai, kaip maisto tinklaraščių tetutės, venkite nuvalkiotų palyginimų ir nesistenkite ieškoti objektyvumo. Vidutinė nuomonė niekam neįdomi. Balansuoti palyginimai niekam neįdomūs. Jūsų maisto istorija turi būti drama, su charakteriais ir su gyvu įspūdžiu. Rašyti galima be pertraukų, svarbu, kad kas skaitytų.
A.Užkalnio Įvertinimo Sistema
Apžvalgose patiekalus vertinate žąsimis. (Tokia vertinimo sistema atsirado dėl to, kad A.Užkalnis sukūrė interneto svetainę laukineszasys.lt.) Aukščiausias įvertinimas - penkios žąsys, jas gavę restoranų vadovai turbūt šokinėja iš džiaugsmo ir siunčia jums padėkas.
Esu pastebėjęs, kad komentatoriai irgi džiaugiasi kokio nors restorano įvertinimu penkiomis žąsimis. Savininkai dažniausiai žinute apie tokį įvertinimą pasidalija socialiniuose tinkluose. Kartais pasitaiko, jog paskambina ir padėkoja.
Jeigu pasakai, kad netikęs restoranas, įvertintas vos 1 žąsimi, žmonės trukteli pečiais, pasipurto ir parašo komentarą: „niekam tos žąsys neįdomios“ arba „apskritai kas toks esi?“. O kai įvertini 2 ar 3 žąsimis, tai nuskamba kaip nuosprendis, kad ta įstaiga - vidutiniška. Žmones tai žeidžia, nors aš šito nesitikėjau. Kadangi esu įpratęs prie daugelio neigiamų komentarų apie save ir apie savo rašymus, nebekreipiu į tai dėmesio.
A.Užkalnis apie piceriją Antakalnyje "Visa pica":Picerija Antakalnyje „Visa pica" taip pat buvo žinoma tik to sostinės rajono gyventojams, kol neparašiau apžvalgos. Picerijai skyriau gerą įvertinimą, nes ji man labai patiko. Tuomet ją užgriuvo žmonės, kurie šiaip Antakalnyje niekada nebūna. O picerija nesusitvarkė su populiarumu - nusidriekė ilgos eilės, padavėjai ir savininkas pradėjo nervintis, nebe taip bendrauti su klientais, kaip turėtų.