Kiaušiniai - gyvūninės kilmės maisto produktas, turintis didelę maistinę naudą. Juose yra visų žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų: geležies, magnio, seleno, cinko, vario, kalcio, kalio, fosforo. Jie vertinami dėl didelės biologinės vertės baltymo, turtingo visomis būtinomis amino rūgštimis.
Kiaušiniuose gausu ir kitų maistinių medžiagų, būtinų žmogaus organizmo veiklai palaikyti, pavyzdžiui, Omega-3 riebalų rūgščių. Viename kiaušinyje jų yra apie 70 miligramų. Kiaušiniuose gausu ir vandenyje bei riebaluose tirpių vitaminų: regėjimui svarbaus vitamino A, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai reikalingo vitamino D ir visų grupių vitamino B. Pavyzdžiui, vitamino B4, kitaip dar vadinamo cholinu. Turint omenyje, kad žmogui per parą reikėtų apie 1 gramo šių riebalų rūgščių, kiaušiniai - puikus maistinis šios medžiagos šaltinis. Ši medžiaga yra būtina smegenų vystymuisi, nervų sistemos veiklai palaikyti ir nervinių impulsų perdavimui.
Vitaminas B4 ypač reikalingas ir moterims nėštumo metu, todėl svarbu, kad šis produktas būtų įtrauktas į mitybos racioną. Kiaušiniuose galima rasti karotinoidų - liuteino ir zeaksantino. Tai - antioksidantai, kurių daugiausia randama augalinės kilmės maisto produktuose ir jie reikalingi kataraktos vystymosi profilaktikai.
Kiaušinio Maistingumas ir Kaloringumas
Paprastai kiaušinis susideda iš baltymo ir trynio, o kalbant apie kiaušinių maistingumą, tai ne tik visų būtinųjų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų turintis, tačiau ir sąlyginai nekaloringas maisto produktas. „Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra maždaug 60 kilokalorijų. Tai išties nedaug. Tuo labiau, kai tos kalorijos ateina kartu su būtinosiomis maistinėmis medžiagomis“, - teigia E.Gavelienė.
Nors kiaušiniuose yra ir cholesterolio, anot gydytojos dietologės, jo baimintis nereikėtų. Cholesterolis - riebalų dalis, siejama su širdies bei kraujagyslių ligų vystymųsi, kai šios medžiagos žmogaus organizme yra perteklius. „Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 200 miligramų cholesterolio.
Teigiama, kad asmenys, kurie turi polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei tie, kurių organizme yra sutrikusi lipidų apykaita, turėtų saikingai vartoti maisto produktus, turtingus cholesteroliu. Su maistu tokie asmenys turėtų gauti ne daugiau kaip 300 miligramų cholesterolio per dieną, tačiau šiomis sveikatos problemomis besiskundžiantys asmenys neturėtų kiaušinių išbraukti iš savo mitybos raciono, nes kiaušinius vartodami saikingai rekomenduojamos cholesterolio paros normos neviršys“, - paaiškina E.Gavelienė.
Anot specialistės, griežtai vengti kiaušinių reikėtų nebent jiems alergiškiems žmonėms, o tai, kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną, vertinama pagal suvartojamų baltymų kiekį. Suvalgyti po vieną kiaušinį per dieną, suaugusio žmogaus racione, yra normalu. „Kiekvieno žmogaus individualus poreikis yra skirtingas, tačiau svarbu, kad suvartojamas kiaušinių kiekis nebūtų perteklinis.
Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad mitybos racionas turi būti įvairus ir tik tuomet, kai valgysime įvairių maisto produktų ir kitų organizmui reikalingų baltymų gausime tiek iš mėsos, tiek iš žuvies ar pieno produktų, toks racionas bus sveikatai palankiausias“, - teigia gydytoja dietologė.
Sveikiausias Kiaušinių Paruošimo Būdas
Nors kiaušiniai yra visavertis ir maistingas produktas, kurį rekomenduojama valgyti beveik kasdien, tai daryti vertėtų ne tik saikingai, bet ir skiriant dėmesį tinkamam kiaušinių paruošimui. Gydytoja dietologė E.Gavelienė pasakoja, kad geriausia vartoti neperkeptus ir nepervirtus kiaušinius. Taip pat dėl sunkesnio jų virškinimo ir padidėjusios rizikos užsikrėsti salmonelioze nepatariama valgyti žalių kiaušinių.
„Palankiausiu paruošimo būdu įvardijamas tas, kuris reikalauja ne per didelio virškinimo sistemos veiklos įsikišimo į kiaušinio virškinimą. Kiaušinio trynys skatina tulžies išsiskyrimą, tad kai mes suvalgome kiaušinį, priklausomai nuo to, kaip jis buvo paruoštas, į virškinimo traktą išsiskiria daugiau arba mažiau tulžies.
Pervirti ar perkepti kiaušiniai gali būti ilgiau ir sunkiau virškinami. Be to, kiaušinio pervirimas ar perkepimas sumažina ir naudingų maistinių medžiagų bei vitaminų kiekį, todėl geriausias kiaušinių paruošimo būdas - pusiau virti, apie 5-7 minutes ruošti kiaušiniai.
Nepatarčiau valgyti ir visiškai žalių kiaušinių. Sveikatos būklės, kurią pagerintų žalių kiaušinių vartojimas, negalėčiau išskirti. Sveikam žmogui, norinčiam paįvairinti patiekalus, tai daryti galima, tačiau rizika užsikrėsti salmonelioze visuomet išlieka. Beje, žali kiaušiniai sunkiau virškinami, mat termiškai juos apdorojus yra suardomas baltymas“, - priduria gydytoja dietologė E.Gavelienė.
Visgi, specialistė teigia, kad už tai, ar kiaušiniai virti, ar kepti, kur kas svarbiau yra jų galiojimo laikas ir šviežumas: „Tinkamas kiaušinių galiojimo laikas yra maždaug 28 dienos nuo tada, kai kiaušinis buvo padėtas, todėl perkant kiaušinius parduotuvėje vertėtų žvilgtelti į jų galiojimo laiką. Jau paruoštus, išvirtus kiaušinius reikėtų suvartoti per tris paras.
Taip pat prieš vartojimą būtina patikrinti, ar kiaušiniai nėra sugedę ir juos nuplauti. Populiaru šviežumą tikrinti kiaušinį panardinant į stiklinę ar dubenėlį su vandeniu - kuo senesnis kiaušinis, tuo sunkiau jis skęsta. Šviežio kiaušinio spalva turėtų būti nepakitusi, jis neturėtų skleisti jokio kvapo.“ Renkantis kiaušinius svarbu atsižvelgti į jų kilmę, patikrinti galiojimo laiką, o parsinešus namo juos nuplauti ir gaminti laikantis higienos normų, jų nepervirti ir neperkepti.
Ekologiški Kiaušiniai
Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo dydžiu ir gali nežymiai skirtis maistinėmis savybėmis. Jeigu bus skanaujama įvairių kiaušinių - maisto racionas bus turtingesnis, o dėl šios įvairovės ir nauda sveikatai bus didesnė. Visgi, anot gydytojos dietologės, ženklaus skirtumo - valgyti vištos, putpelės ar anties - kiaušinius tikrai nėra. Daug svarbiau - rinktis kokybiškus kiaušinius ir jais praturtinti savo mitybos racioną.
„Skirtingų paukščių kiaušiniuose gali skirtis naudingų medžiagų koncentracija, tačiau ne tiek reikšmingai, kad galėtume vertinti jų sudėtį ar poveikį sveikatai. Kalbant apie kiaušinio maistingumą, visų mano išvardytų naudingų medžiagų yra įvairiai augintų vištų kiaušiniuose. Reikėtų pabrėžti, kad šios proporcijos gali skirtis priklausomai nuo to, ką vištos lesa. Ar jos auginamos laisvai, ar nelaisvai - tai etiniai ir gyvūnų gerovės dalykai, tačiau čia susideda ir keletas kitų niuansų. Visų pirma laisvai augantis paukštis pats pasirenka lesalus ir todėl, tikėtina, jo kiaušinio sudėtis bus pati maistingiausia“, - sako E.Gavelienė.
Didelį dėmesį lokaliems tiekėjams ir ekologiškiems produktams skiriantis prekybos tinklas „Rimi“ pastebi, kad daugėja pirkėjų, kurie, rinkdamiesi kiaušinius, atsižvelgia į ant pakuotės nurodytą prekės kategoriją, o pirmenybę teikia lietuviškiems, laisvėje užaugintų vištų arba ekologiškiems kiaušiniams. „Pirkėjai vertina lietuvišką produkciją, jos šviežumą, naudą šalies verslo sektoriui. Mes nuolat peržiūrime ir atnaujiname prekių asortimentą, plečiame bendradarbiavimą su vietos gamintojais ir ūkiais, tarp kurių - ir mažieji šalies ūkininkai“, - sako „Rimi“ kokybės ekspertė Aurelija Choružaja.
Kelmės rajone įsikūrusio ekologinio vištų ūkio „Biaūkis“ bendraįkūrėjas Edgaras Mankus sako, kad didžiausias ekologiškų kiaušinių išskirtinumas - prioritetas kokybei ir geresnėms vištų gyvenimo sąlygoms: „Mūsų ūkyje vyrauja absoliutus natūralumas ir rankų darbas. Sukuriame tokias sąlygas, kuriomis paukštis ir turėtų gyventi natūralioje gamtoje. Nors kiaušinių gauname mažiau, orientuojamės į kokybę.